Laikas žengti kitą žingsnį kovoje su koronavirusu – atidaryti verslą

Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo karantino pradžios, ko gero, galime teigti, kad Lietuva gerai susitvarkė su visuomenės sveikatai ir saugumui iškilusiais sunkumais: valstybės ir savivaldybių institucijos greitai ir profesionaliai reagavo į situaciją, Vyriausybė ėmėsi precedento neturinčių tačiau būtinų žmonių judėjimo ir veiklos apribojimo priemonių, visuomenė parodė didelę brandą ir socialinę atsakomybę, o verslas, savo ruožtu, operatyviai užtikrino socialinio atstumo laikymąsi ir aprūpinimą būtiniausiomis atsargumo priemones. Ištikusios krizės akivaizdoje visi kartu parodėme susitelkimą, kuriuo galime pagrįstai didžiuotis.

Ekonominio šoko pasekmės – ne ką menkesnės

Vis dėlto, fizinio saugumo ir izoliacijos priemonės nėra ir negali būti pakankamos. Turime pereiti prie kito kovos su COVID-19 pasekmėmis etapo – susitelkti užkuriant Lietuvos ekonomikos variklį, nes ekonominis šokas, susijęs su COVID-19 pasekmėmis, gali būti ne mažiau pavojingas žmonių gerovei, sveikatai bei gyvybei.

Lietuvos Konstitucija skelbia, kad šaliess ūkio funkcionavimas grindžiamas privačia iniciatyva bei ekonominės veiklos laisve. Neabejotina, kad dėl karantino įvesti ekonominės veiklos laisvės apribojimai buvo pagrįsti ir būtini žmonių gyvybėms išsaugoti. Tačiau šios priemonės nei konstituciškai, nei remiantis ekonomine logika, negali tęstis neribotą laiką.

Karantino apribojimus daugeliui verslų būtų galima palyginti su medicinoje taikoma dirbtine koma, kurios tikslas išsaugoti gyvybę. Vis dėlto, laiku neišvestas iš dirbtinės komos ligonis gali ir nebepabusti. Dėl karantino daugelis verslų buvo sustabdyti, neteko didžiosios dalies, o dažnai ir 100% pajamų. Nepaisant to, dauguma paveiktų įmonių elgiasi atsakingai ir bendruomeniškai: ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad išgyventų laikotarpį, kuomet veikla sustabdyta ir, pagal galimybes, maksimaliai išsaugotų darbo vietas.

Žinoma, valstybė ištiesė pagalbos ranką. Tačiau jokios valstybės priemonės neišgelbės, jei ekonominė koma užsitęs per ilgai. O ekonominė krizė gali būti ne mažiau, o gal net ir labiau pavojinga nei sveikatos krizė.

Pasitikėti visuomenės branda ir rodyti lyderystę atgaivinant ekonomiką

Valstybė paskelbė drąsų, nors kol kas ir ne iki galo apibrėžtą ekonomikos skatinimo planą, pagrįsta užsienio skolinimusi. Tačiau toks planas nėra ir negali būti pakankamas. Apie keturis penktadalius Lietuvos BVP sukuria privatus verslas, todėl joks valstybės planas neturėtų galimybių pakeisti veikiančios rinkos. Lietuva paprasčiausiai negali tiek pasiskolinti.

Pagaliau, turime prisiminti ir Konstituciją. Nors verslo laisvės apribojimai buvo būtini, toks būtinumas turi būti periodiškai vertinamas iš naujo. Kaip ir versle – sprendimas, kuris buvo teisingas vakar, šiandien gali būti pražūtingas. Konstitucija reikalauja, kad apribojimai verslo laisvei būtų mažinami ir šalinami nedelsiant, kai tik ši priemonė nebėra būtina. Taigi, ne karantinas yra status quo, apie kurio švelninimą galima diskutuoti. Priešingai, kiekviena verslą ribojanti karantino priemonė yra išimtis, kuri leidžiama tik tol, kol tęsiasi tos priemonės neišvengiamą būtinumą pateisinančios sąlygos. Valstybės institucijoms Konstitucija sukuria griežtą pareigą kasdien vertinti situaciją ir šalinti apribojimus verslui, kurių nepateisina būtinumo kriterijus.

Mano nuomone, atėjo laikas atverti ekonomiką. Šiandien daugiau nei tą vakarą, kai buvo paskelbtas karantinas, žinome apie viruso plitimą, jo poveikį Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai, ir, svarbiausia, apie šalies visuomenės reakciją ir sąmoningumą. Matydami, kad žmonės geba atsakingai elgtis, vengti nereikalingo kontakto, naudoti apsaugos priemones, turime iš naujo įvertinti, ar kai kurie absoliutūs ribojimai išlieka pagrįsti.

Šiuo metu paskelbti sąlyginiai dviejų savaičių laikotarpiais paremti riboto atvėrimo planai vargu ar yra pakankami. Verslui dabar gyvybiškai svarbu, kad valstybės institucijos turėtų aiškų ir pakankamai spartų planą, kaip bus mažinami apribojimai verslui ir kaip mūsų ekonomika bus prikeliama iš dirbtinės komos.

Ekonomikos atidarymas galimas ir nepagrįstai nerizikuojant žmonių sveikata ir saugumu. Žinodami, kad visuomenė geba drausmingai ir atsakingai elgtis galime sparčiau imtis kuo didesnio skaičiaus verslo veiklų atvėrimo. Taip pat turėtume palikti erdvės ir verslininkų kūrybiškumui, leidžiant pasirinkti priemones, kaip geriausiai apsaugoti savo klientus. Rinkos ekonomikos veikimas ir sėkmė ir yra pagrįsti tokiu žmonių kūrybiškumu. Privalome žengti kitą žingsnį kovoje su COVID-19 pasitikėdami savo visuomenės nariais ir imdamiesi lyderystės atidaryti ekonomiką.

Perfrazuojant garsųjį verslo vadybos ir ekonomikos teoretiką P. Drucker, turime pabrėžti – valstybė nesumoka nei paramos verslui, nei socialinių išmokų, nei vaiko pinigų, nei atlyginimų medicinos darbuotojams. Visa tai sumoka verslas, vykdydamas veiklą ir kurdamas BVP, iš kurio surenkami mokesčiai, kuriuos valstybė administruoja ir perskirsto BVP dalį. Lietuva buvo drąsi anksti imdamasi rimtų karantino ir socialinių apribojimų priemonių. Dabar laikas Lietuvai būti drąsiai žengiant kitą, taip pat gyvybiškai būtiną, žingsnį.

Komentaro autorius - Vilius Bernatonis, TGS Baltic vadovaujantysis partneris