Danija ir Europa bando „užsikurti“ iš naujo
Danija praneša apie pirmąjį žingsnį, kuris bus žengtas trečiadienį, kai po mėnesio uždarymo į mokyklas ir vaikų darželius grįš vaikai iki 11 metų amžiaus.
Danija buvo viena iš pirmųjų šalių Europoje, kuri nustatė veiklos apribojimus, kovodama su koronaviruso pandemija, praneša BBC. Jau kovo 11 d. buvo paskelbta apie daugybę ribojimų – uždarytos valstybės sienos, uždrausti susirinkimai daugiau nei 10 žmonių, darbuotojams nurodyta dirbti iš namų.
Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė griežtus veiklos apribojimus įvedė tik po 12 dienų, Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas kovo 16 d.
Lėtai ir atsargiai
„Svarbu, kad Danija nebūtų uždaryta ilgiau, nei reikia“, — sakė ministrė pirmininkė Mette Frederiksen, praėjusią savaitę paskelbusi apie šį sprendimą.
Vyriausybės nuomone, koronaviruso plitimas Danijoje yra sukontroliuotas ir Danija gali pradėti atkurti savo ekonomiką.
Tačiau Danijos veiksmai bus labai neskubrūs ir atsargūs.
„Jeigu veiklą Danijoje atidarysime per greitai – rizikuojame, kad infekcija vėl staigiai pradės augti ir tuomet turėsime vėl užsidaryti“, — kalba premjerė.
Stabilios kelios dienos
„Manau, kad esame pasirengę kontroliuojamam atsidarymui“,- pritaria Hansas Joernas Kolmosas, Pietų Danijos universiteto klinikinės mikrobiologijos profesorius.
Sekmadienio pusiaudienį Danijoje buvo užfiksuoti 5.996 užsikrėtusieji COVID-19 asmenys. 260 žmonių mirė, 1.955 – pasveiko, rodo „Worldometer“ duomenys.
Šeštadienį Danijoje mirė 13 žmonių, užregistruoti 177 nauji užsikrėtusieji. Naujų atvejų skaičius mažėjo keturias dienas iš eilės nuo balandžio 7 d., kai buvo nustatyti 390 ligos atvejų.
Kitas žingsnis – po gegužės 10 d.
Tačiau daugelis ribojimų Danijoje išliks ir toliau, bent jau iki gegužės 10 d., kai vyriausybė svarstys tolesnius veiksmus.
Vis dar neaišku, kada Danijoje galės atsidaryti restoranai – viena iš labiausiai Danijoje dėl koronaviruso nukentėjusi paslaugų sritis.
Kaspero Bundgaardo Christenseno, vadovaujančio Kopenhagoje esantiesm dviem jūros gėrybių restoranams „Hooked“, skaičiavimu, visa restoranų industrija šalyje netenka apie 60% pajamų.
Jau dabar aišku, kad iki rugsėjo išliks draudimas rengti tokius populiarius Danijoje festivalius bei kitus vasaros renginius. Tai, savo ruožtu, neleis uždirbti maisto tiekimo jiems paslaugų teikėjams.
K. Cristensenas, kurio restoranai dabar šiek tiek maisto tiekia pagal užsakymus į namus, viliasi, kad bent jau restoranų veikla bus atkurta vasarą. Nes dabar 20 darbuotojų negauna darbo užmokesčio. Pagal kompensavimo schemą, kad būtų išlaikytos darbo vietos, darbdaviai jiems moka 10% atlyginimo, likusią dalį yra įsipareigojusi mokėti vyriausybė.
„Kai visa tai baigsis – jie galės grįžti ir toliau dirbti“, — kalba restoranų savininkas.
Daugiau Europos lengvina apribojimus
Austrijoje antradienį atidaromos kai kurios parduotuvės, o gegužės mėn. – daugiau parduotuvių, restoranų ir viešbučių.
Norvegijoje nuo balandžio 20 d. vaikai grįžta į darželius, o į pradines mokyklas – dar po savaitės.
Bulgarija atidaro ūkininkų turgus, o Čekijoje duris atvers statybinių medžiagų parduotuvės, dviračių parduotuvė, atviroje erdvėje esančios poilsio zonos.
VŽ rašė, kad nuo pirmadienio darbą, laikantis griežtų saugumo priemonių, atnaujins Ispanijos gamybos ir statybos pramonė. Ispanija yra viena iš labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusi šalis pasaulyje.
Po Velykų trečiadienio posėdyje Lietuvos Ministrų kabinetas taip pat gali paskelbti apie dalinį atlaisvinimą prekybos ir paslaugų sektoriuje.
VERSLO TRIBŪNA
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos pavasarį sudarė naują Kibernetinio saugumo subjektų registrą. Registre esančių organizacijų skaičius išaugo beveik penkis kartus – jame daugiau kaip 1.400 organizacijų iš 11 ypatingos svarbos ir 7 itin svarbių sektorių. Pagal atnaujintą Kibernetinio saugumo įstatymą (KSĮ) šios organizacijos privalo užtikrinti ir laikytis aukštesnių kibernetinio saugumo standartų. Didesnė dalis naujai įtrauktų organizacijų priklauso privačiam sektoriui.
Tai, kas dar neseniai atrodė kaip išimtis, šiandien tampa nauja norma – nealkoholiniai ir mažai alkoholio turintys gėrimai sparčiai įsitvirtina tiek pasaulio, tiek Lietuvos rinkose. Ekspertai ir gėrimų gamintojai pastebi, kad šis pokytis rodo fundamentalią vartotojų elgsenos kaitą: sveikas gyvenimo būdas ir sąmoningumas tampa vis svarbesniais kriterijais renkantis, ką pilti į taurę.
Oro kondicionavimo, vėdinimo ir šildymo įrangos platintojos UAB „Airwave Lietuva“ specialistai atkreipia dėmesį, kad ES dar prieš dešimtmetį ėmėsi griežto reguliavimo, kurio tikslas – palaipsniui sumažinti šių dujų naudojimą iki visiško jų išnykimo rinkoje. 2014 m. priimtas ir po metų įsigaliojęs reglamentas tapo lūžio tašku: buvo įvesta kvotų sistema, pagal kurią fluorintų dujų kiekiai rinkoje kasmet mažinami – gamintojams ir tiekėjams teko ieškoti alternatyvų, o projektuotojams – planuoti sistemas, atitinkančias naujus reikalavimus. Šis reglamentas buvo nuolat peržiūrimas ir griežtinamas: 2018 m. sektorius pajuto pirmuosius rimtesnius apribojimus, o 2024 m. patvirtintas atnaujintas reglamentas nubrėžė dar griežtesnį kursą. Pagal jį numatyti papildomi draudimai tam tikriems įrenginiams ir dar spartesnis atsisakymas F-dujų, kurios kelia pavojų klimatui.
Kibernetinės atakos paliečia ne vien technologijas, jos taikosi į verslo procesus, tiekimo grandinę ir žmones, todėl tai nebėra tik IT skyriaus problema. Pasak tarptautinės įmonės, kuriančios saugumo ir privatumo produktus, „Surfshark“ rizikos valdymo vadovo P. Dauknio, griežtėjantys reguliavimai privers aukščiausius vadovus prisiimti atsakomybę už saugumo trūkumus, todėl ši sritis įmonėje turi būti valdoma taip pat nuosekliai, kaip finansai ar kokybės kontrolė.
