Subsidijos – darbdaviams, tris mėnesius išlaikiusiems bent pusę darbuotojų

Antradienį Seimas Vyriausybės pasiūlymu pakeitė subsidijų išmokėjimo tvarką bei dydžius darbo vietas išlaikantiems darbdaviams, kurie paskelbę prastovas per ekstremaliąją padėtį.

Parlamentarų priimtomis pataisomis atsisakyta įmonių, gausiančių tokias subsidijas, skirstymo į dvi grupes, nuo ko priklausytų ir valstybės paramos dydis. Darbdaviui pasirinkus mokėti didesnę dalį darbo užmokesčio nei minimali alga, numatyta ir kitokia, nominaliai didesnė valstybės subsidija. 

Be to, atsisakyta Vyriausybės siūlymo gaunantiems subsidijas darbdaviams išsaugoti visas darbo vietas iki pusmečio po karantino pabaigos. Nustatytas įpareigojimas bent tris mėnesius išlaikyti daugiau kaip 50% darbo vietų.

Už tai, kad būtų priimtos pataisos Užimtumo įstatyme, antradienį balsavo 106 Seimo nariai, prieš nebuvo nei vieno, susilaikė 2. Pataisos įsigalios jas pasirašius prezidentui Gitanui Nausėdai.

90% arba 70%

Seimo priimtuoju įstatymu numatyta, kad darbdaviams ekstremalios situacijos ar karantino metu paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas, mokėti 70% atlyginimo dydžio subsidijas darbuotojų darbo užmokesčiui, bet ne daugiau kaip 1,5 minimaliosios mėnesinės algos (MMA) arba 910,5 Eur iki mokesčių (656 Eur „į rankas“). Tokia išmoka būtų skiriama, jeigu darbdavys sutiktų ir pats mokėti 30% darbuotojo algos dydžio priedą.

Jeigu darbdavių tokie dydžiai netenkintų, jie galėtų tikėtis subsidijos, kuri siektų 90% darbuotojo atlyginimo, bet ne daugiau, nei MMA (šiuo metu – 607 Eur arba 457 Eur „į rankas“), o 10% atlygio turėtų skirti patys.

Pakoregavus projektą nustatyta, kad darbdavys, gaunantis subsidiją, privalo išlaikyti ne mažiau kaip 50% darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėn. nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.

nuotrauka::1 left

Darbdaviai apie prastovų paskelbimą jau nuo šio sekmadienio turi informuoti Užimtumo tarnybą. 

Opozicija siūlė numatyti 100%, Seimas tai atmetė

Seimo Ekonomikos komitetas (EK) dar prieš savaitę pritarė Viešbučių ir restoranų asociacijos siūlymui, kad dėl karantino uždarytų įmonių darbuotojams subsidijas mokėtų tik valstybė, darbdaviams neprisidedant visiškai. Tokia subsidija siektų 70% vidutinio darbuotojo atlyginimo.

Asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė komitete aiškino, kad dėl karantino sustoję verslai negali mokėti net dalies atlyginimų darbuotojams: „Mums pats opiausias klausimas – atlyginimų kompensavimas 100% priverstinai sustabdytoms įmonėms, ne tik mūsų sektoriaus.“

nuotrauka::2 right

„Verslas tikrai neturi iš ko prisidėti, tie, kurie yra uždaryti“, – pridūrė ji.

EK buvo pritaręs tokiems argumentams, bet pagrindiniame Socialinių reikalų ir darbo komitete (SRDK) šis pasiūlymas buvo atmestas ir paliktas vyriausybinis projektas, numatantis darbdavių prisidėjimą prie atlyginimo bent 10%. SRDK pozicijai pritarė ir visas Seimas.

Jame būta ir opozicijos pasiūlymo numatyti, kad subsidija siekia ne 90%, bet 100% atlyginimo. Bet su tuo sutiko tik 39 Seimo nariai iš 109 balsavusiųjų, todėl apie 72 mln. Eur biudžetui kainuosianti iniciatyva nebuvo priimta.  

Kita vertus, atsisakyta ankstesnės nuostatos, kad darbo vieta turi būti išlaikyta iki pusmečio po karantino pabaigos, įtvirtinant lankstesnę nuostatą, jog būtina tris mėnesius išlaikyti daugiau kaip 50% darbo vietų. 

Taip pat nepritarta konservatoriaus Mykolo Majausko siūlymui subsidijų neapmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu.

Kainuos šimtus milijonų

Seimas taip pat yra priėmęs įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos fiksuotą 257 Eur išmoką už mėnesį ekstremalios situacijos ar karantino metu gautų daugiau savarankiškai dirbančių asmenų.

Be to, Seimas antradienį patvirtino Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, numatančias, kad bus už savarankiškai dirbančius, bet karantino metu negaunančius jokių pajamų, bus padengtos Privalomojo sveikatos draudimo įmokos už visą veiklos apribojimų laikotarpį.

Skaičiuojama, kad subsidijos ir kitos kompensacijos už negautas pajamas valstybės biudžetui gali kainuoti iki 370 mln. Eur, arba daugiau, jeigu karantinas užtruktų ilgesnį laiką.

Artimiausiame Vyriausybės posėdyje ketinama 325 mln. Eur skirti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, šiuos pinigus nukreipiant verslui skirtoms priemonėms įgyvendinti, siekiant išlaikyti verslo subjektų likvidumą ir šalinti padarinius dėl koronaviruso.

Kol kas karantinas galioja iki balandžio 13-osios, bet jau svarstoma jį pratęsti dar bent dviem savaitėms. Šį klausimą Vyriausybė svarstys trečiadienį.

Jau registravosi 12.000

Pasak ekonomikos ir inovacijų viceministrės Jakaterinos Rojakos, lėšos subsidijoms gali būti pradėtos skirstyti jau balandžio 14-ąją. „Stengiamės, dirbame, kad paleistume tą priemonę šiek tiek anksčiau, tikimės gal 14 dieną“, – antradienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė J. Rojaka, praneša BNS.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė įspėjo, kad lėšų skyrimo data yra labai svarbi. „Jeigu pasirodys finansavimas balandžio 16-ąją, verslas turi problemą – nespės pasinaudoti kovo mėnesio prastovų apmokėjimu“, – teigė buhalterių ir auditorių atstovė. 

nuotrauka::3 left

Todėl ji siūlo leisti darbdaviams  paraiškas subsidijoms teikti ilgiau: „Kad tie, kurie neturi lėšų, pateiktų prašymus vėliau, kitaip jiems nuplauks, nes vėliau nebegalės pateikti prašymų.“

Dabar darbdaviai, siekiantys subsidijų į Užimtumo tarnybą gali kreiptis iki balandžio 15 d.

Premjero Sauliaus Skvernelio duomenimis, gauti subsidijas jau registravosi 12.000 darbdavių – apie tai jis antradienį paskelbė Seimo nariams.