Koronaviruso pandemija klupdo ir turtingas Šiaurės Europos šalis
Regione, kuriam priskiriama Norvegija, Suomija, Švedija, Danija, Islandija, gyvena 27 mln. žmonių, o dėl koronaviruso pandemijos 580.000 darbuotojų laikinai neteko darbo ir per pastarąsias savaites negavo pajamų. Apie 80.000 darbuotojų buvo atleisti, rodo „Bloomberg“ skaičiavimai, paremti bendrovių duomenimis ir nacionalinių vyriausybių skelbiama statistika.
Ole Erikas Almlidas, Norvegijos verslo konfederacijos vadovas prilygino naujo koronaviruso pandemiją „cunamiui“, kuris nušlavė verslą.
„Ir reikia pripažinti, kad padėtis tik blogėja“ ,– „Bloomberg“ sakė Ole Erikas Almlidas.
Knutas Hallbergas, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, taip pat pripažino, kad situacija visame Šiaurės regione yra „sudėtinga“.
Skausmingas šokas
Šiaurės šalys visuomenei užtikrina socialines garantijas, netekus darbo, ir šios valstybės savo piliečiams tokių situacijų atveju moka dosnias išmokas. Visame regione nemokama sveikatos apsauga ir mokslas, tad tai prisideda prie visuomenės gerovės. Vis dėlto net su šiomis valstybių pastangomis koronaviruso pandemijos sukeltas šokas ekonomikai yra skausmingas.
Net ir didžiausios regiono bendrovės susiduria su rimtais išbandymais. Automobilių gamintojas „Volvo“ laikinai atleido 20.000 švedų darbuotojų. Oro linijų bendrovės „SAS“, „Finnair“, „Norwegian Air“ atleido didžiąją dalį savo darbuotojų.
Viešbučių tinklas „Scandic Hotels“ taip pat buvo priverstas daugiau nei 60-tyje tinklo viešbučių užverti duris. Prekybininkai taip pat buvo priversti atsisveikinti su tūkstančiais darbuotojų fizinėse parduotuvėse.
„Manau, kad, jeigu ekonomika per artimiausią laikotarpį neatsigaus, tai šis skaičius ir toliau dramatiškai augs“ ,– „Bloomberg“ cituoja Helge Pedersenas „Nordea Bank“ vyriausiasis ekonomistas.
Kol kas teigiama, kad didžiausioje rizikos grupėje yra neseniai mokslus pabaigę jaunuoliai, kuriems ilgalaikis nedarbas gali reikšti mažesnes pajamas visam gyvenimui. Šiaurės šalys taip pat siekia įgyvendinti paramos verslui programas, kurios užtikrintų, kad trumpalaikiai atleidimai netaptų ilgalaikiais.
„Jeigu darbo jaunuoliai neturės kelis mėnesius ar kelis metų ketvirčius, tai dar nėra problema, tačiau jeigu iškart po mokslų baigimo jie nedirbs tris ar keturis metus, tai gali sugriauti jų karjeros potencialą ir lemti mažesnį darbo užmokestį visam gyvenimui“ ,- situaciją komentavo K. Hallbergas.
