Seime stringa pataisa dėl rinkimų kartelės nuleidimo

Ketvirtadienį parlamento plenariniame posėdyje svarstyta Seimo rinkimų įstatymo pataisa, numatanti, kad mandatų paskirstyme dalyvauja tos partijos, kurių kandidatų sąrašai gavo ne mažiau kaip 3% balsų. Koalicijoms tokiu atveju būtų taikomas 5% barjeras.

Šiuo metu galioja įstatymo nuostata, numatanti partijoms 5% barjerą, koalicijoms – 7%.

Tačiau po audringo svarstymo balsuojant dėl valdančiosios koalicijos pateikto pasiūlymo nuleisti balsų kartelę opozicija sužlugdė kvorumą ir įstatymas liko nepriimtas. Balsavime dalyvavo tik 63 Seimo nariai, kai kvorumas priimant įstatymą yra ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

Posėdžiui pirmininkaujanti Rima Baškienė, Seimo pirmoji vicepirmininkė, informavo parlamentarus, kad balsavimą dėl šios pataisos priėmimo bus bandoma pakartoti viename iš artimiausių Seimo posėdžių, tik nepatikslino, kuriame.

Už rinkimų barjero sumažinimą iki 3% pasisako valdančiosios koalicijos partijos ir frakcijos, kurios kartu turi iš viso 75 balsus Seime.

Anksčiau svarstant šias pataisas buvo numatytas nuosaikesnis rinkimų kartelės sumažinimas – iki 4% partijoms ir 6% koalicijoms. Tačiau praėjusią savaitę balsų dauguma pritarta valdančiųjų lyderio Ramūno Karbauskio ir Centro partijos vadovo Naglio Puteikio pateiktam siūlymui kartelę nuleisti iki 3% partijoms ir 5% koalicijoms.

Ketvirtadienio posėdyje konservatorius Mykolas Majauskas teikė iniciatyvą nustatyti, kad taip drastiškai sumažinta rinkimų kartelė būtų taikoma tik nuo 2024 m. Seimo rinkimų. „Nes dabar, likus tik dešimčiai mėnesių iki eilinių Seimo rinkimų, bandoma keisti žaidimo taisykles jau įsibėgėjus pačiam žaidimui“, – kalbėjo opozicijos atstovas.

Bet šiam pasiūlymui balsų dauguma nebuvo pritarta.

„Visiems akivaizdu, kad šis pakeitimas yra taikomas tik šiam momentui, artėjant kitų metų rinkimams, kuriuose neaišku, ar pasiseks dabartiniams valstiečių ir žaliųjų partneriams valdžioje, pirmiausia socialdarbiečiams, taip pat ir N. Puteikio vadovaujamai partijai. Todėl siūlymas atidėti įsigaliojimą iki 2024 m. yra mažų mažiausiai nenaudingas dabartiniams valdantiesiems“, – ironizavo konservatorius Jurgis Razma.

Diskusijoje dalyvavęs Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Arūnas Gumuliauskas teigė: „Dabar galiojantis įstatymas pirmiausia neigiamai atliepia mažų partijų galimybėms veikti politinėje erdvėje. Žmonės vis neaktyviau eina į rinkimus ir todėl, kad neretai jų balsai tiesiog dingsta. Todėl siūlome praplėsti mažų partijų galimybes patekti į Seimą.“

Opozicinė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen jam atsakė, kad rinkimų kartelės sumažinimas nulems „didesnę Seimo fragmentaciją, į jį galės patekti ir nebūtinai už valstybės interesus pasisakančios radikalios jėgos“. „Vadinasi, tokiame Seime tik gausėtų neaiškių ir abejotinų iniciatyvų, sumažės susitarimo galimybė, taps labiau pažeidžiama ir nestabili valdančioji koalicija“, – pridūrė ji.

Liberalai pranešė, kad jeigu valdantieji sugebės artimiausiuose posėdžiuose susitelkti ir priims pataisą dėl rinkimų kartelės sumažinimo iki 3%, jie kreipsis į prezidentą Gitaną Nausėdą, kad šis vetuotų tokį įstatymą.

Valstybės vadovas yra pasisakęs už „bazinės“ 4% Seimo rinkimų kartelės nustatymą.

Eiliniai Seimo rinkimai Lietuvoje vyks 2020 m. spalio 11 d.

[infogram id="03e16b46-0551-41fa-a351-97dc9a560bbe" prefix="jGu" format="interactive" title="Rinkimų į parlamentą kartelė kai kuriose ES šalyse"]

Lietuvoje jau yra buvusi 4% balsų kartelė daugiamandatėje apygardoje. Tiesa, tai buvo tik vieną kartą ir jau seniai – per 1992 m. spalio 25-ąją vykusius Seimo rinkimus.

Pagal tuomet galiojusį įstatymą į mandatus naujajame parlamente galėjo pretenduoti tos partijos, kurių kandidatų sąrašai gavo ne mažiau kaip 4% balsų. Atskiros kartelės koaliciniams sąrašams nustatyta nebuvo. Tačiau pirmą ir paskutinį kartą galiojo rinkimų barjero lengvata tautinių mažumų partijoms – jos galėjo patekti į Seimą ir surinkusios mažiau kaip 4% balsų, tereikėjo, kad balsavusiųjų už tą partiją būtų bent tiek, kiek pakanka vienam mandatui gauti.

1992 m. Seimo rinkimuose iš beveik dviejų dešimčių daugiamandatėje apygardoje dalyvavusių kandidatų sąrašų į parlamentą pateko penki: 44% gavo Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP), 21,2% – Sąjūdis, 12,6% – krikščionys demokratai, 6% – socialdemokratai ir 2,1% – Lietuvos lenkų judėjimas.

1995 m. valdančioji LDDP pakoregavo Seimo rinkimų įstatymą ir nustatė 5% barjerą partijoms bei 7% koalicijoms. Išimtis tautinių mažumų partijoms buvo panaikinta. Padidinta kartelė pirmąsyk pritaikyta 1996 m. Seimo rinkimuose ir taikoma iki šiol.