Seime stringa pataisa dėl rinkimų kartelės nuleidimo

Publikuota: 2019-12-05
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Opozicija bent kol kas geba blokuoti valdančiųjų iniciatyvą nuo 5% iki 3% sumažinti Seimo rinkimų kartelę.

Ketvirtadienį parlamento plenariniame posėdyje svarstyta Seimo rinkimų įstatymo pataisa, numatanti, kad mandatų paskirstyme dalyvauja tos partijos, kurių kandidatų sąrašai gavo ne mažiau kaip 3% balsų. Koalicijoms tokiu atveju būtų taikomas 5% barjeras.

Šiuo metu galioja įstatymo nuostata, numatanti partijoms 5% barjerą, koalicijoms – 7%.

Tačiau po audringo svarstymo balsuojant dėl valdančiosios koalicijos pateikto pasiūlymo nuleisti balsų kartelę opozicija sužlugdė kvorumą ir įstatymas liko nepriimtas. Balsavime dalyvavo tik 63 Seimo nariai, kai kvorumas priimant įstatymą yra ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Posėdžiui pirmininkaujanti Rima Baškienė, Seimo pirmoji vicepirmininkė, informavo parlamentarus, kad balsavimą dėl šios pataisos priėmimo bus bandoma pakartoti viename iš artimiausių Seimo posėdžių, tik nepatikslino, kuriame.

Už rinkimų barjero sumažinimą iki 3% pasisako valdančiosios koalicijos partijos ir frakcijos, kurios kartu turi iš viso 75 balsus Seime.

Anksčiau svarstant šias pataisas buvo numatytas nuosaikesnis rinkimų kartelės sumažinimas – iki 4% partijoms ir 6% koalicijoms. Tačiau praėjusią savaitę balsų dauguma pritarta valdančiųjų lyderio Ramūno Karbauskio ir Centro partijos vadovo Naglio Puteikio pateiktam siūlymui kartelę nuleisti iki 3% partijoms ir 5% koalicijoms.

Ketvirtadienio posėdyje konservatorius Mykolas Majauskas teikė iniciatyvą nustatyti, kad taip drastiškai sumažinta rinkimų kartelė būtų taikoma tik nuo 2024 m. Seimo rinkimų. „Nes dabar, likus tik dešimčiai mėnesių iki eilinių Seimo rinkimų, bandoma keisti žaidimo taisykles jau įsibėgėjus pačiam žaidimui“, – kalbėjo opozicijos atstovas.

Bet šiam pasiūlymui balsų dauguma nebuvo pritarta.

„Visiems akivaizdu, kad šis pakeitimas yra taikomas tik šiam momentui, artėjant kitų metų rinkimams, kuriuose neaišku, ar pasiseks dabartiniams valstiečių ir žaliųjų partneriams valdžioje, pirmiausia socialdarbiečiams, taip pat ir N. Puteikio vadovaujamai partijai. Todėl siūlymas atidėti įsigaliojimą iki 2024 m. yra mažų mažiausiai nenaudingas dabartiniams valdantiesiems“, – ironizavo konservatorius Jurgis Razma.

Diskusijoje dalyvavęs Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Arūnas Gumuliauskas teigė: „Dabar galiojantis įstatymas pirmiausia neigiamai atliepia mažų partijų galimybėms veikti politinėje erdvėje. Žmonės vis neaktyviau eina į rinkimus ir todėl, kad neretai jų balsai tiesiog dingsta. Todėl siūlome praplėsti mažų partijų galimybes patekti į Seimą.“

Opozicinė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen jam atsakė, kad rinkimų kartelės sumažinimas nulems „didesnę Seimo fragmentaciją, į jį galės patekti ir nebūtinai už valstybės interesus pasisakančios radikalios jėgos“. „Vadinasi, tokiame Seime tik gausėtų neaiškių ir abejotinų iniciatyvų, sumažės susitarimo galimybė, taps labiau pažeidžiama ir nestabili valdančioji koalicija“, – pridūrė ji.

Liberalai pranešė, kad jeigu valdantieji sugebės artimiausiuose posėdžiuose susitelkti ir priims pataisą dėl rinkimų kartelės sumažinimo iki 3%, jie kreipsis į prezidentą Gitaną Nausėdą, kad šis vetuotų tokį įstatymą.

Valstybės vadovas yra pasisakęs už „bazinės“ 4% Seimo rinkimų kartelės nustatymą.

Eiliniai Seimo rinkimai Lietuvoje vyks 2020 m. spalio 11 d.

[infogram id="03e16b46-0551-41fa-a351-97dc9a560bbe" prefix="jGu" format="interactive" title="Rinkimų į parlamentą kartelė kai kuriose ES šalyse"]

Lietuvoje jau yra buvusi 4% balsų kartelė daugiamandatėje apygardoje. Tiesa, tai buvo tik vieną kartą ir jau seniai – per 1992 m. spalio 25-ąją vykusius Seimo rinkimus.

Pagal tuomet galiojusį įstatymą į mandatus naujajame parlamente galėjo pretenduoti tos partijos, kurių kandidatų sąrašai gavo ne mažiau kaip 4% balsų. Atskiros kartelės koaliciniams sąrašams nustatyta nebuvo. Tačiau pirmą ir paskutinį kartą galiojo rinkimų barjero lengvata tautinių mažumų partijoms – jos galėjo patekti į Seimą ir surinkusios mažiau kaip 4% balsų, tereikėjo, kad balsavusiųjų už tą partiją būtų bent tiek, kiek pakanka vienam mandatui gauti.

1992 m. Seimo rinkimuose iš beveik dviejų dešimčių daugiamandatėje apygardoje dalyvavusių kandidatų sąrašų į parlamentą pateko penki: 44% gavo Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP), 21,2% – Sąjūdis, 12,6% – krikščionys demokratai, 6% – socialdemokratai ir 2,1% – Lietuvos lenkų judėjimas.

1995 m. valdančioji LDDP pakoregavo Seimo rinkimų įstatymą ir nustatė 5% barjerą partijoms bei 7% koalicijoms. Išimtis tautinių mažumų partijoms buvo panaikinta. Padidinta kartelė pirmąsyk pritaikyta 1996 m. Seimo rinkimuose ir taikoma iki šiol.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Atstatyta Migracijos departamento informacinių sistemų veikla 3

Pašalinus informacinių sistemų trikdžius pirmadienio pavakarę atstatyta pasų išdavimo veikla, informavo...

„Coface“ atsargiau vertina Baltijos šalių ekonomines perspektyvas

Tarptautinė prekinio kredito bendrovė „Coface“ Lietuvos ekonomikos įvertį artimiausiam laikotarpiui pablogino...

Finansai
16:16
J. Stoltenbergas patvirtino: bus didinamos Aljanso pajėgos rytiniame NATO sparne 1

Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius, pirmadienį patvirtino, kad NATO ketina rytinėje Aljanso...

O. Scholzas žada, kad G 7 didins spaudimą Rusijai

Didžiojo septyneto (G 7) šalys ir toliau didins spaudimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, pirmadienį...

S. Sapega prašo A. Lukašenkos malonės

Baltarusijoje šešerius metus kalėti nuteista Rusijos pilietė Sofija Sapega, kuri pernai gegužę buvo suimta...

Lietuvos vadovai sutarė „dėl pagrindinių principų“ su EK derinant pokyčius dėl Kaliningrado tranzito 14

Prezidentūroje pirmadienį susirinkę šalies vadovai sutarė „dėl pagrindinių principų ir pamatinių nuostatų“,...

Seimo vadovė paaiškino, kad grėsmė nemažėja, todėl reikia tęsti nepaprastąją padėtį 1

Rusijos karinė agresija Ukrainoje tęsiasi ir grėsmė Lietuvai nemažėja, todėl nepaprastoji padėtis visoje...

Suomijos ir Švedijos lyderiai su Turkijos vadovu pasikalbės apie NATO

Suomijos ir Švedijos lyderiai aptars savo šalių siekius įstoti į NATO su šį procesą blokuojančios Turkijos...

Rusiškų dujų tiekimas apribotas arba nutrauktas 12 iš 27 ES narių 1

Europos Sąjungos energetikos komisarė Kadri Simson pranešė, jog rusiškų gamtinių dujų tiekimas šiuo metu yra...

Pramonė
12:26
Krizės apimta Šri Lanka siunčia į Rusiją du ministrus derybų dėl naftos

Šri Lanka siunčia į Rusiją du ministrus derėtis dėl degalų – vienos iš būtiniausių prekių, kurių ši Indijos...

Sekmadienį nustatyti 54 nauji COVID-19 atvejai

Per praėjusią parą nustatyti 54 nauji COVID-19 atvejai, fiksuotos dvi mirtis, rodo pirmadienį paskelbti...

J. Bidenas ragina Vakarus laikytis išvien dėl Ukrainos

JAV prezidentas Joe Bidenas kartu su Vakarų sąjungininkais sekmadienį Bavarijos Alpėse pradėjo trijų dienų...

Žaliavos pinga ir tai nėra gera žinia visiems gamintojams Premium

Verslo aplinka šiemet tapo daug sudėtingesnė negu anksčiau. Kai kas veikiausiai pirmąjį pusmetį neblogai...

Pramonė
09:00
Daugiafunkcis sporto centras Dariaus ir Girėno gatvėje – žengtas svarbus žingsnis Verslo tribūna

Klaipėdos rajono savivaldybė skelbia tarptautinį konkursą daugiafunkcio centro statyboms. Dariaus ir Girėno...

Apie patirtį – puse lūpų

Nors viešai įvairiomis progomis Vyriausybės nariai kalba apie finansinio raštingumo ugdymą, savo asmeniniu...

Nuomonės
05:50
Kriptovaliutininko patriotizmo kaina: 0,6 mln. Eur mokesčių, kurių jam neleidžia sumokėti Premium 21

Vytautas Labanauskas, kaunietis prekiautojas kriptovaliutomis, į Lietuvos biudžetą mielai ir tuojau pat...

Finansai
05:45
Šią savaitę: NATO, G7, Kaliningrado tranzitas, infliacija Premium

NATO viršūnės spręs dėl Aljanso rytinio flango apginamumo stiprinimo, G7 lyderiai aptaria Ukrainą ir pasaulio...

LAT padėjo tašką viename iš JAV „W. P. Carey“ fondo ir „Kesko Senukų“ ginče Premium

Statybinių ir apdailos medžiagų tinklui „Kesko Senukai Lithuania“ nepavyko užginčyti jam nepalankaus kone...

Ambasadorius prie NATO: Lietuva turės sustiprintas sąjungininkų pajėgas Premium 1

Netrukus įvyksiančiame NATO viršūnių susitikime Madride turėtų būti priimti ir sprendimai dėl Aljanso rytinio...

J. Bidenas: G-7 sieks surinkti 600 mlrd. USD pasaulinės infrastruktūros programoms

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį paskelbė apie Didžiojo septyneto (G-7) projektą, skirtą mesti iššūkį...

Verslo aplinka
2022.06.26

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku