Nacionaliniai lietuvių vartojimo ypatumai

Publikuota: 2019-09-25
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas

Vieno Lietuvos gyventojo faktinio individualaus vartojimo išlaidos, pašalinus kainų skirtumus, pernai pasiekė 90 proc. ES vidurkio, skelbia statistikos tarnyba „Eurostat“. Pagal šį rodiklį, lietuviai aplenkė visas Vidurio ir Rytų Europos šalis, įskaitant Estiją, ir pasivijo Ispaniją. Kaip toks pasiekimas įmanomas, jei atlyginimai ir pensijos Lietuvoje yra mažesni nei daugelyje regiono šalių? Galbūt čia vertėtų prisiminti Aaron Levenstein citatą: „statistika yra kaip bikinis – tai, ką ji atskleidžia, sudomina ir intriguoja, bet tai, ką ji slepia, yra esmė“.

Vienas iš veiksnių, galinčių paaiškinti didesnes lietuvių galimybes daugiau vartoti, yra kainų lygis. Pernai vidutinis darbo užmokestis po mokesčių Estijoje buvo 54 proc. didesnis nei Lietuvoje. Vidutinė senatvės pensija Estijoje taip pat buvo 41 proc. didesnė. Tačiau daugelis paslaugų Estijoje kainuoja gerokai daugiau nei Lietuvoje, o vidutinis visų prekių ir paslaugų krepšelis yra 24 proc. brangesnis.

Taigi, įvertinus ir darbo pajamas, ir socialines išmokas bei kainų skirtumus, realios estų pajamos yra 18 proc. didesnės nei lietuvių. Skaičiuojant faktines individualias vartojimo išlaidas, vertinama ne tik tai, kokias prekes ir paslaugas įsigijo patys gyventojai, bet ir ką gavo nemokamai iš valstybės ir paramos organizacijų. Ar gali būti, kad čia slypi lietuvių gerovės priežastis?

Lietuviai gauna daug nemokamų švietimo, sveikatos apsaugos ir kitų viešųjų paslaugų. Tačiau ne prastesniu valstybės dosnumu gali pasigirti ir mūsų kaimynai latviai ir estai, o valdžios individualaus vartojimo išlaidos iš visų Baltijos šalių didžiausios yra Estijoje. Dar daugiau – Lietuvoje nemokamai gautos viešosios paslaugos ne visada džiugina, ypač jei reikia už paslaugą primokėti „po stalu“, arba, pavyzdžiui, negavus kokybiškos švietimo paslaugos samdytis korepetitorių.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Čia svarbu atsiminti ir tai, kad visos gautos pajamos gali būti nukreiptos dviem tikslams – vartojimui arba taupymui. Būtent gyventojų taupymo normos skirtumai rodo, kad gaudami didesnes pajamas estai vartoja ne tiek daug, nes dažniau galvoja apie savo ateities poreikius. Estijos gyventojai pastaraisiais metais sutaupė apie dešimtadalį savo pajamų, o Lietuvoje taupymo norma svyruoja apie... nulį.

Tiesa, ir Estijoje, ir Lietuvoje gyventojų indėlių apimtys yra labai panašios – sudaro apie 28 proc. šalies BVP ir yra gerokai didesnės nei Latvijoje. Tačiau vis dar labai maža lietuvių dalis renkasi investuoti į akcijas ir kitas finansines priemones. Pasaulio banko duomenimis, lietuviai yra paskutinėje vietoje iš Baltijos šalių gyventojų pagal sukauptas lėšas pensijų fonduose. Estijoje ir Latvijoje jos siekia, atitinkamai, 16 ir 13 proc. BVP. Lietuvoje šios rūšies santaupos senatvei sudaro tik 7 proc. BVP. Palyginimui, Švedijoje pensijų fonduose gyventojų sukauptos lėšos siekia 80 proc., o Olandijoje net 184 proc. BVP.

Vienam gyventojui tenkanti BVP dalis (įvertinus kainų skirtumus) Lietuvoje yra beveik tokia pati kaip Estijoje. Tačiau skirtingas galimybes vartoti lemia ir skirtinga BVP kūrime dalyvaujančio kapitalo struktūra. Estijoje sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) viršija net 80 proc. BVP, o Lietuvoje – tik apie 30 proc. BVP. Didesnės užsienio investicijos leido Estijai sparčiau padidinti produktyvumą ir sukurti gerai apmokamų darbo vietų. Tiesa, tuo pačiu jos reiškia, kad didesnė Estijoje sukurto BVP dalis atitenka kapitalo savininkams, gyvenantiems užsienyje, kurie Estijoje uždirbtų pinigų dažniausiai neišleidžia.

Gyventojų pajamų struktūroje be atlyginimų, socialinių išmokų ir kapitalo pajamų dar yra ir emigrantų perlaidos. Estijoje jos siekia 1,9 proc., o Lietuvoje – 2,6 proc. BVP. Akivaizdu, kad ir šis rodiklis nėra pakankamas paaiškinti lietuvių galimybių vartoti daugiau, nei vartoja estai. Ir čia lieka paskutinis ir svarbiausias lietuvių „klestinčio vartojimo“ šaltinis – šešėlis.

Daugelis rodiklių rodo, kad nepaisant pastarųjų metų šalies progreso vis dar gyvename daug gūdesniame šešėlyje nei estai. Pavyzdžiui, tuščių cigarečių pakelių tyrimas rodo, kad kas penkta Lietuvoje surūkoma cigaretė vis dar yra kontrabandinė, o Estijoje cigarečių kontrabanda yra beveik dvigubai mažesnė ir siekia 12 procentų. Dar iškalbingesnis yra PVM atotrūkio rodiklis, rodantis galimai nedeklaruotų PVM mokėtojo pajamų dalį, siekiant išvengti mokesčių. Šis rodiklis Lietuvoje siekia 25 proc., o Estijoje tik 7 procentus.

Šešėlinės pajamos ir šešėlinės produkcijos vartojimas visiškai paaiškina didesnes lietuvių galimybes vartoti, tačiau tuo pačiu jos visiškai nedžiugina. Gyvenimas šešėlyje yra ne tik susijęs su rizika asmeniniams finansams ir sveikatai. Šešėlis griauna valstybės galimybes adekvačiai finansuoti viešąsias paslaugas ir užtikrinti socialinę apsaugą. Faktinės individualaus vartojimo išlaidos blizga, bet santykinio ir absoliutinio skurdo rodikliai ir, ypač, viešųjų paslaugų kokybės rodikliai rodo, kad mes Estiją vis dar tik vejamės.

Politikų ketinimai kurti dar geresnę valstybę visiems yra, be abejo, sveikintini. Tačiau siekiant šio tikslo ir ketinant surinkti daugiau mokesčių ir juos perskirstyti per valstybės biudžetą, pirmiausia reikia atsisukti ne į tuos, kurie ir taip jau moka didelius mokesčius. Valdžia ištiesdama dosnią pagalbos ranką tiems, kuriems jos reikia labiausiai, kitą, reiklią ranką galėtų ištiesti tiems, kurie vartoja kaip estai, nors oficialių pajamų negauna ir prie bendrų valstybės tikslų neprisideda.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Putinas „pasistengė“ NATO labui 1

Pasibaigus istoriniu tapusiam NATO viršūnių susitikimui Madride, Lietuva kiek atsikvėpė – priimtas ilgai...

Nuomonės
05:50
Infliacijos kalnais ir nuokalnėmis: nuo lito iki valiutų valdybos, finansų krizės ir šių dienų Premium

Žvalgantis, kaip elgėsi valdžios per visą Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį nuo pat 1990 m., svarbu...

Finansai
05:45
„Wargaming Vilniaus“ vadovas: nuo rudens Lietuvoje suaktyvinsime specialistų samdą Premium

Baltarusijos žaidimų milžinė „Wargaming“ per metus Lietuvoje pasamdė apie keliasdešimt darbuotojų, o nuo...

Inovacijos
05:45
Kai viešbučiai tampa daugiabučiais: savivaldybė daro, ką gali, STT to neužtenka Premium

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atlikus korupcijos rizikos analizę sostinės savivaldybėje ir pateikus...

R. T. Erdoganas perspėja, kad Turkija dar gali blokuoti Šiaurės šalių stojimą į NATO

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį perspėjo Švediją ir Suomiją, kad dar gali...

Verslo aplinka
2022.06.30
Lietuvai – nepalankus ES teismo sprendimas dėl migrantų 4

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) paskelbė, kad Lietuvos teisės normos neteisėtų migrantų atžvilgiu...

Verslo aplinka
2022.06.30
ES ir Naujoji Zelandija pasiekė laisvosios prekybos susitarimą

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pranešė, kad Europos Sąjunga ir Naujoji Zelandija...

Verslo aplinka
2022.06.30
Įsiteisėjus nuosprendžiui Seimas turės balsuoti dėl apkaltos P. Gražuliui

Apeliaciniam teismui patvirtinus Seimo nario Petro Gražulio kaltę parlamentas turės balsuoti dėl apkaltos jam...

Verslo aplinka
2022.06.30
JAV prezidentas: remsime Ukrainą tiek ilgai, kiek reikės

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės rems Ukrainą...

Verslo aplinka
2022.06.30
J. Bidenas: JAV turėtų parduoti naikintuvų F-16 Turkijai 1

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos turėtų parduoti karo lėktuvų F-16...

Verslo aplinka
2022.06.30
Seimas patvirtino sveikatos reformą: norima, kad daugiau paslaugų būtų teikiama prie namų

Seimas ketvirtadienį patvirtino sveikatos priežiūros sistemos reformą: ją įgyvendinus tikimasi teikti daugiau...

Verslo aplinka
2022.06.30
O. Scholzas: V. Putino teiginiai apie NATO imperines ambicijas – absurdiški

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį atmetė absurdiškus Rusijos prezidento Vladimiro Putino...

Verslo aplinka
2022.06.30
Izraelyje per mažiau nei ketverius metus vyks penkti parlamento rinkimai

Izraelio įstatymų leidėjai ketvirtadienį nubalsavo, kad Knesetas būtų paleistas, tokiu būdu atverdami kelią...

Verslo aplinka
2022.06.30
Pekinas lieja kritiką NATO: Kinijos grėsmės pūtimas yra beprasmiškas

Pekinas ketvirtadienį piktai sukritikavo NATO dėl „visiškai beprasmiškos“ nuostatos – pirmą kartą įtrauktos į...

Verslo aplinka
2022.06.30
K. Gečas. Dvi realybės: spąstai, į kuriuos nuolat papuola politikai ir verslo vadovai

Stebiu su tranzito į Kaliningrado sritį ribojimu susijusią komunikaciją ir darausi išvadą: eilinį kartą...

Nuomonės
2022.06.30
Lietuvoje viešintys Vokietijos atstovai vertino naujos brigados štabo steigimo sąlygas

Ketvirtadienį Į Lietuvą atvykusi Vokietijos kariuomenės atstovų delegacija vertino naujos brigados štabo...

Verslo aplinka
2022.06.30
J. Stoltenbergas: NATO susitikimas buvo transformuojantis

Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius, ketvirtadienį užbaigdamas dvi dienas trukusį Aljanso...

Verslo aplinka
2022.06.30
Čekija perima pirmininkavimą ES

Čekija penktadienį pusmečiui perims pirmininkavimą Europos Sąjungai, visų dėmesiui nukrypus į Ukrainą, nuo...

Verslo aplinka
2022.06.30
Sankcijų spaudžiama Kaliningrado sritis pergrupuoja tiekimo grandines Premium

Nuo Vakarų importo priklausantis Rusijos eksklavas ieško būdų užsitikrinti ekonomikai reikiamą 20 mln. t per...

Logistika
2022.06.30
Po kitų metų savivaldos rinkimų merai turės kitokius įgaliojimus

Po to, kai kitąmet pavasarį bus išrinktos naujos kadencijos savivaldybių tarybos, kartu su jomis tiesiogiai...

Verslo aplinka
2022.06.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku