Kasmet Lietuvos biudžetą papildo europietiškas milijardas

Finansų ministerijos VŽ perduotoje informacijoje nurodoma, kad daugiausiai europietiškų lėšų investuota į transporto infrastruktūrą – automobilių kelius, geležinkelius, uostą, taip pat aplinkosaugos objektus, žemės ūkį, modernaus ryšio kūrimą bei stiprinimą, informacines technologijas. Be to, beveik pilnai finansuoti ir tebefinansuojami Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbai.

Trečiadienį sukanka lygiai 15 metų, kai Lietuva kartu su dar devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis įstojo į ES. Nuo pat narystės 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva ir moka tam tikras sumas į bendrą ES biudžetą, ir gauna iš jo išmokas. Pastarosios – gerokai didesnės nei įmokos.

Teigiamas saldo – 15,898 mlrd. Eur

Kaip rodo Finansų ministerijos VŽ pateikti duomenys, visus pastaruosius 15 metų europietiškos investicijos į Lietuvą nuolat gerokai viršijo jos įmokas į ES bendrą kišenę. Susidarė 15,898 mlrd. Eur teigiamas balansas – kasmet vidutiniškai po 1,06 mlrd. Eur į Lietuvos ekonomiką įliejama daugiau nei iš jos biudžeto paimama bendroms ES reikmėms.

[infogram id=“d5bdcae6-d725-40a2-bee5-4005b2c89488“ prefix=“Lmx“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: ES investicijos Lietuvai ir Lietuvos įmokos į ES biudžetą 2004-2020 m., mln. Eur“]

Per 2019–2020 m. Lietuvos biudžetą, planuojama, dar papildys apie 4,13 mlrd. Eur, o ji į ES aruodus turės pervesti 970 mln. Eur, tad šie dveji metai Lietuvai papildomai duos apie 3,2 mlrd. Eur.

Labiausiai finansuojama sanglaudos politika

Pasak Finansų ministerijos pateiktos informacijos, daugiausia lėšų Lietuva gauna iš ES sanglaudos politikos fondų – kasmet daugiau nei 50% visų lėšų. Iš Bendrosios žemės ūkio politikos programų (išmokos žemdirbiams ir parama kaimo plėtrai) sulaukiama apie 35% visų lėšų, o likusi gaunamų lėšų dalis – pagal Ignalinos programą, iš Vidaus saugumo fondo, Europos kaimynystės programos, Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir kt.

Pirmame narystės etape ES lėšas siekta investuoti į transporto, aplinkosaugos, švietimo ir socialinės infrastruktūros sukūrimą, nes būtent šiose srityse Lietuvos atsilikimas nuo ES vidurkio buvo didžiausias.

Tarp pateiktų didesnių ES finansuotų projektų pavyzdžių – kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo plėtra, į kurią investuota apie 70 mln. Eur ES lėšų ir kuri nulėmė vieno geriausių ir sparčiausių internetų sukūrimą pasaulyje; Vilniaus vakarinio aplinkkelio statyba, kuriam iš ES biudžeto skirta 190 mln. Eur; „Žalgirio“ arenos statyba Kaune – jai iš ES fondų skirta 14 mln. Eur.

Kaip rodo statistika, europietiškos lėšos stipriai prisideda ir prie Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) didinimo. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, 2015 m. Lietuvos BVP/gyv. siekė 74% ES-28 vidurkio, pernai, preliminariais duomenimis, – jau apie 77%. 2004 m. šis rodiklis tebuvo 49% ES vidurkio.

Vertinimo metu buvo nustatyta, kad be ES fondų investicijų šis rodiklis būtų apie 4 proc. punktais mažesnis ir šiuo metu būtų siekęs tik apie 70% ES vidurkio.

Anot Finansų ministerijos, prognozuojama, kad ES fondų investicijos 2016–2020 m. laikotarpiu lems vidutiniškai 0,9 proc. punkto didesnį metinį nominalaus BVP augimą.

Tad, jeigu ne ES investicijos, šiemet Lietuvos BVP prognozuojamas augimas siektų ne apie 3%, bet maždaug 2%, arba nominaliai beveik 450 mln. Eur mažiau.

Vyksta įtemptos derybos

ES pernai pradėjo derybas dėl naujos – 2021–2027 m. finansinės perspektyvos patvirtinimo. Nepaisant planuojamo Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Bendrijos, bendrasis ES septynmetis biudžetas turėtų išaugti nuo 1 trln. Eur iki 1,3 trln. Eur.

Lietuvai skirtos lėšos, pasak pateiktojo pasiūlymo, gali siekti beveik 6 mlrd. Eur per 7 metus. Tai penktadaliu mažiau nei 2014–2020 m. finansinėje perspektyvoje. Lietuva tikisi, kad derantis dėl naujojo biudžeto bus sutarta ne taip drastiškai, o bent nuosekliai mažinti finansavimą iš europietiškų aruodų.

Derybos dar tęsiasi, jas stabdo neapsisprendimas dėl „Brexit“. Dabar planuojama, kad derybos baigsis ne anksčiau kaip šiemet rudenį, o kitų metų pradžioje Europos Parlamentas ir ES Vadovų Taryba gali patvirtinti naują 2021–2027 m. finansinę perspektyvą.

[infogram id=“b9f0b4ee-f5a5-4c42-b2af-227de89fbe4b“ prefix=“O6O“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Preliminarus 2014-2020 m. ir 2021-2027 m. Daugiamečių finansinių programų palyginimas“]