Kasmet Lietuvos biudžetą papildo europietiškas milijardas

Publikuota: 2019-05-01
Vien Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektui kasmet iš ES biudžeto skiriama po beveik 100 mln. Eur. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vien Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektui kasmet iš ES biudžeto skiriama po beveik 100 mln. Eur. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Per 15 narystės Europos Sąjungoje metų Lietuva iš europietiškų fondų gavo daugiau kaip 20 mlrd. Eur, o į bendrąjį biudžetą įmokėjo maždaug 5 mlrd. Eur. Tad bendrasis balansas yra teigiamas – beveik 16 mlrd. Eur, arba vidutiniškai kiek daugiau nei po milijardą eurų kasmet.

Finansų ministerijos VŽ perduotoje informacijoje nurodoma, kad daugiausiai europietiškų lėšų investuota į transporto infrastruktūrą – automobilių kelius, geležinkelius, uostą, taip pat aplinkosaugos objektus, žemės ūkį, modernaus ryšio kūrimą bei stiprinimą, informacines technologijas. Be to, beveik pilnai finansuoti ir tebefinansuojami Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbai.

Trečiadienį sukanka lygiai 15 metų, kai Lietuva kartu su dar devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis įstojo į ES. Nuo pat narystės 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva ir moka tam tikras sumas į bendrą ES biudžetą, ir gauna iš jo išmokas. Pastarosios – gerokai didesnės nei įmokos.

Teigiamas saldo – 15,898 mlrd. Eur

Kaip rodo Finansų ministerijos VŽ pateikti duomenys, visus pastaruosius 15 metų europietiškos investicijos į Lietuvą nuolat gerokai viršijo jos įmokas į ES bendrą kišenę. Susidarė 15,898 mlrd. Eur teigiamas balansas – kasmet vidutiniškai po 1,06 mlrd. Eur į Lietuvos ekonomiką įliejama daugiau nei iš jos biudžeto paimama bendroms ES reikmėms.

[infogram id=“d5bdcae6-d725-40a2-bee5-4005b2c89488“ prefix=“Lmx“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: ES investicijos Lietuvai ir Lietuvos įmokos į ES biudžetą 2004-2020 m., mln. Eur“]

Per 2019–2020 m. Lietuvos biudžetą, planuojama, dar papildys apie 4,13 mlrd. Eur, o ji į ES aruodus turės pervesti 970 mln. Eur, tad šie dveji metai Lietuvai papildomai duos apie 3,2 mlrd. Eur.

Labiausiai finansuojama sanglaudos politika

Pasak Finansų ministerijos pateiktos informacijos, daugiausia lėšų Lietuva gauna iš ES sanglaudos politikos fondų – kasmet daugiau nei 50% visų lėšų. Iš Bendrosios žemės ūkio politikos programų (išmokos žemdirbiams ir parama kaimo plėtrai) sulaukiama apie 35% visų lėšų, o likusi gaunamų lėšų dalis – pagal Ignalinos programą, iš Vidaus saugumo fondo, Europos kaimynystės programos, Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir kt.

Pirmame narystės etape ES lėšas siekta investuoti į transporto, aplinkosaugos, švietimo ir socialinės infrastruktūros sukūrimą, nes būtent šiose srityse Lietuvos atsilikimas nuo ES vidurkio buvo didžiausias.

Tarp pateiktų didesnių ES finansuotų projektų pavyzdžių – kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo plėtra, į kurią investuota apie 70 mln. Eur ES lėšų ir kuri nulėmė vieno geriausių ir sparčiausių internetų sukūrimą pasaulyje; Vilniaus vakarinio aplinkkelio statyba, kuriam iš ES biudžeto skirta 190 mln. Eur; „Žalgirio“ arenos statyba Kaune – jai iš ES fondų skirta 14 mln. Eur.

Kaip rodo statistika, europietiškos lėšos stipriai prisideda ir prie Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) didinimo. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, 2015 m. Lietuvos BVP/gyv. siekė 74% ES-28 vidurkio, pernai, preliminariais duomenimis, – jau apie 77%. 2004 m. šis rodiklis tebuvo 49% ES vidurkio.

Vertinimo metu buvo nustatyta, kad be ES fondų investicijų šis rodiklis būtų apie 4 proc. punktais mažesnis ir šiuo metu būtų siekęs tik apie 70% ES vidurkio.

Anot Finansų ministerijos, prognozuojama, kad ES fondų investicijos 2016–2020 m. laikotarpiu lems vidutiniškai 0,9 proc. punkto didesnį metinį nominalaus BVP augimą.

Tad, jeigu ne ES investicijos, šiemet Lietuvos BVP prognozuojamas augimas siektų ne apie 3%, bet maždaug 2%, arba nominaliai beveik 450 mln. Eur mažiau.

Vyksta įtemptos derybos

ES pernai pradėjo derybas dėl naujos – 2021–2027 m. finansinės perspektyvos patvirtinimo. Nepaisant planuojamo Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Bendrijos, bendrasis ES septynmetis biudžetas turėtų išaugti nuo 1 trln. Eur iki 1,3 trln. Eur.

Lietuvai skirtos lėšos, pasak pateiktojo pasiūlymo, gali siekti beveik 6 mlrd. Eur per 7 metus. Tai penktadaliu mažiau nei 2014–2020 m. finansinėje perspektyvoje. Lietuva tikisi, kad derantis dėl naujojo biudžeto bus sutarta ne taip drastiškai, o bent nuosekliai mažinti finansavimą iš europietiškų aruodų.

Derybos dar tęsiasi, jas stabdo neapsisprendimas dėl „Brexit“. Dabar planuojama, kad derybos baigsis ne anksčiau kaip šiemet rudenį, o kitų metų pradžioje Europos Parlamentas ir ES Vadovų Taryba gali patvirtinti naują 2021–2027 m. finansinę perspektyvą.

[infogram id=“b9f0b4ee-f5a5-4c42-b2af-227de89fbe4b“ prefix=“O6O“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Preliminarus 2014-2020 m. ir 2021-2027 m. Daugiamečių finansinių programų palyginimas“]

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Seimas svarsto, ar atstatydinti R. Žemaitaitį iš vicepirmininkų

Seimas antradienį balsuos dėl Tvarkos ir teisingumo partijos (TTP) vadovo Remigijaus Žemaitaičio atleidimo iš...

Juda į priekį peržiūrėto NT mokesčio įvedimas  1

Seimas iš antro karto sutiko imtis svarstyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazės plėtrą. Siūloma...

Seimas imasi taršių automobilių mokesčio įvedimo 

Seimas sutiko pradėti svarstyti su kitų metų biudžetu susijusio taršių automobilių registracijos mokesčio, iš...

Valstybės kontrolė nėra tikra, kad kitąmet bus biudžeto perteklius Premium

Kitų metų biudžeto projektą įvertinusi Valstybės kontrolė (VK) spėja, kad po kelerius metus trukusio „riebaus...

Kosminio tinklo pradžia: „SpaceX“ sėkmingai paleido pirmuosius 60 palydovų 1

„Falcon 9“ raketa pakilo iš Kanaveralo kyšulio Kalifornijoje 40 paleidimo aikštelės lapkričio 11 d. 9 val. 56...

Seimui teikiami prezidento siūlymai, kaip neįsileisti Astravo jėgainės elektros

Seimui teikiami prezidento Gitano Nausėdos siūlymai, kaip į Lietuvą neįleisti Baltarusijos statomoje Astravo...

Pramonė
08:31
Prieš krepšinio aistras „Žalgirio“ arenoje – naudingos verslo pamokos Verslo tribūna

Ar įmanoma suderinti smagiai praleistą vakarą stebint aukščiausio lygio krepšinį ir naudingą verslo...

Pramonės transformacija neišvengiama

Pasauliniame pramonės sektoriuje vis dažniau kalbama apie tvarumą, dėmesį aplinkai, vartojimo išsivysčiusiose...

Pramonė
05:50
Europos plieno milžinę nuo bankroto gelbės kinai Premium

Nemokia paskelbtą vieną didžiausių Europoje plieno gamintojų „British Steel“ atgaivinti bandys kinai –...

Pramonė
05:45
Miškų urėdijos direktoriumi skiriamas V. Kaubrė 1

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktoriumi paskyrė beveik prieš mėnesį...

Verslo aplinka
2019.11.11
Kinijos tikslas – pralenkti Holivudą

JAV mažėjant pajamoms už Holivudo filmus – dėl piratavimo ir tokių turinio platformų kaip „Netflix“ arba...

Laisvalaikis
2019.11.11
G. Nausėda pasirašė „šnipų mainų“ įstatymą

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo praėjusią savaitę patvirtintą Baudžiamojo kodekso pataisą, kuri...

Verslo aplinka
2019.11.11
Viešas laiškas nuo akcinės bendrovės Lietuvos pašto nepriklausomų buvusios valdybos narių 1

Pranešame, kad šiandien, lapkričio 11 d., AB Lietuvos pašto nepriklausomi buvusios Valdybos nariai informavo...

Verslo aplinka
2019.11.11
Darbo tęsti nesutinkanti Lietuvos pašto valdyba: reikalaujami sprendimai būtų žalingi 11

Jaroslavo Narkevičiaus, susisiekimo ministro, atleisti Lietuvos pašto valdybos nariai nesutinka tęsti darbo,...

„Sodra“ savarankiškai dirbančius ragina susimokėti skolas, nesumokėjus ketina išieškoti

„Sodra“ išsiuntė raginimus sumokėti įmokas 16.000 gyventojų, kurie 2018 m. vykdė savarankišką veiklą,...

Verslo aplinka
2019.11.11
Šūviai Honkonge ženklina didesnės įtampos etapo pradžią

Lapkričio 11 d. policijos pareigūnas Honkonge šovė į protestuotoją ir jį sunkiai sužeidė. Protesto akcijos...

2019.11.11
Siūlomas bankų mokestis diskriminacinis ir prieštarauja Konstitucijai 1

Seimo praėjusią savaitę priimtas svarstyti valdančiųjų siūlymas nuo kitų metų apmokestinti didesnį kaip 300...

Finansai
2019.11.11
Teisme liudijęs „MG Baltic“ teisininkas: R. Kurlianskis nebuvo viceprezidentas

Koncerno „MG Baltic“ teisininkas ir buvęs valdybos narys Romanas Raulynaitis pirmadienį teisme liudijo, kad...

Verslo aplinka
2019.11.11
Valdantieji po truputį atsitraukia dėl NT mokesčio  2

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis bando ieškoti Seimo...

Verslo aplinka
2019.11.11
VRM ir PAGD už 16,6 mln. Eur perka automobilius su gelbėjimo įranga

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ir Vidaus reikalų ministerija (VRM) už 16,6 mln.

Verslo aplinka
2019.11.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau