Ekspertų apklausa: „Brexit“ bus atidėtas, yra galimybių Lietuvai
Jų teigimu, kietasis „Brexit“ gali pakenkti Lietuvos eksportui ir sulėtinti ekonomikos augimą, tačiau britų pasitraukimas taip pat atveria Lietuvai galimybių pritraukti investicijų.
BNS apklausoje 13 iš 14 ekspertų tarp labiausiai tikėtinų scenarijų įvardijo „Brexito“ atidėjimą.
Antras labiausiai tikėtinas įvykis – JK pasitraukimas kovo pabaigoje be jokio susitarimo, jį kaip tikėtiną įvardijo keturi apklaustieji.
Kiek mažiau ekspertų tikisi antrojo referendumo (4) ir naujų ES nuolaidų JK (3).
„Kiekvieną dieną didėja tikimybė, kad šiemet mes jokio „Brexit“ apskritai galime nepamatyti. Sprendimas išstoti iš ES bus arba neribotai atidėtas, arba apskritai atšauktas“, – sakė Nerijus Mačiulis, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
„Kieto „Brexit“ tikimybė apskritai yra labai žema – neigiama įtaka JK ekonomikai būtų tokia didelė, kad net ir neatsakingiausi politikai nesirinks tokio kelio“, – pridūrė jis.
BVP augimas lėtėtų 0,3 proc. punkto
Ekonomistai skaičiuoja, kad „Brexit“ be susitarimo atveju šiemet BVP augimas sulėtėtų maždaug 0,3 proc. punkto.
Anot Tado Povilausko, SEB banko vyriausiojo ekonomisto , lėtėjimas priklauso nuo to, kokio dydžio chaosas įsivyrautų Europoje po įvykusio „Brexit“.
„Geriausiu atveju, jei kietasis „Brexit“ bus „sklandus“, neigiama įtaka BVP gali tebūti 0,3 proc. punkto, bet daug didesnė tikimybė, kad reali įtaka bus daug skaudesnė“, – BNS komentavo p. Povilauskas.
„Luminor“ banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad šį „Brexit“ scenarijų įmonės jau yra įskaičiavusios ir jam buvo laiko pasiruošti, tad poveikis ekonominei plėtrai turėtų apsiriboti kelių dešimtųjų procentinio punkto ribose.
Vadimas Ivanovas, „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas, p. Mačiulis ir Jonė Kalendienė, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos katedros vedėja, taip pat prognozuoja, kad BVP augimas sulėtės 0,2–0,3 proc. punkto.
Rytis Krušinskas, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius, mano, kad BVP plėtra sulėtėtų 0,1–0,2 proc. punkto, Aleksandras Izgorodinas, bendrovės „SME Finance“ ekonomikos patarėjas, prognozuoja 0,3–0,5 proc. punkto lėtėjimą.
Šansas investicijoms
Ekspertai teigia, kad po įvykusio „Brexit“ prekybos ir paslaugų teikimo sektoriuje gali trumpam atsirasti chaosas, tačiau Lietuva galėtų išnaudoti susidariusią situaciją pritraukiant užsienio investicijas.
„Nerimas dėl kietojo „Brexit“ scenarijaus jau kurį laiką verčia britų kompanijas dairytis galimybių perkelti veiklą į ES valstybes ir tai yra galimybė Lietuvai išnaudoti jau pasiektą palankios investicijoms šalies reputaciją ir pritraukti jų dar daugiau“, – teigia p. Genytė-Pikčienė.
Ekspertai tikina, kad šiuo metu Jungtinėje Karalystėje veikiančios įmonės, norėdamos ir toliau dirbti su ES rinka, ieškos stabilesnių veiklos sąlygų, turės atidaryti atstovybes ES šalyse, taigi gali pasirinkti ir Lietuvą.
Kitą vertus, anot V. Ivanovo, šiuo metu su Jungtinėje Karalystėje dirbančios įmonės yra nežinomybėje ir galimai pristabdžiusios plėtros planus bei investicijas. Pasak jo, daliai įmonių yra tikimybė prarasti Jungtinės Karalystės rinką, todėl tokių įmonių investicijų plėtra taip pat lėtės.
Poveikis Lietuvos emigracijai
Šeši apklaustieji mano, kad „Brexit“ poveikis Lietuvos emigracijai bus teigiamas, nes paskatins grįžti emigrantus į Lietuvą.
Nerijaus Dovydėno, „Verslios Lietuvos“ analitiko, teigimu, kietojo „Brexit“ atveju žemos kvalifikacijos emigrantams bus daug sunkiau patekti į JK rinką.
Septyni ekspertai teigia, kad kietasis „Brexit“ įtakos emigracijai neturėtų, nes tie, kurie nenorės grįžti į Lietuvą, ieškos kitų galimybių įsidarbinti užsienyje.
„Ilgalaikiame kontekste emigracijos srautai, tikėtina, kad persiskirstytų į kitas šalis arba būtų surastas mechanizmas – kompromisas dėl ES piliečių imigracijos į JK“, – komentavo p. Krušinskas.
Kai kurie ekspertai taip pat pažymi, kad gali sumažėti naujų emigrantų srautas į JK.
„Mūsų tautiečiai ir toliau liks ten, kur jie yra, o britai atskirais teisės aktais garantuos jiems galimybę dirbti ir gyventi toje šalyje. Tačiau naujų emigrantų į Britaniją srautas bus gerokai mažesnis“, – mano Algirdas Bartkus, VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas.
VERSLO TRIBŪNA
Baltijos šalių akcijų rinka šiuo metu – pakankamai patraukli, tačiau vis dar vertinama atsargiai. Teigiami pokyčiai akivaizdūs: nuo 2021 m. Baltijos rinkoje buvo stebimas nuoseklus akcijų apyvartos mažėjimas, o šiemet akcijų apyvarta ir sandorių skaičius pradėjo augti. Į regioną palaipsniui grįžta užsienio investuotojai. Kokias galimybes investuotojams dabar atveria mūsų „namų rinka“?
UHB Grupė jau kelerius metus nuosekliai investuoja į Lietuvos regionų atgaivinimą. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Pilviškiai (Vilkaviškio raj.), kur grupė, investavusi beveik vienuolika milijonų eurų, sukūrė modernią logistikos ir gamybos infrastruktūrą, atgaivindama ilgai nenaudotą pramoninę teritoriją. Šiandien čia veikia didelės apimties krovos terminalas, kompaktuotų trąšų gamykla ir moderni didmaišių gamybos linija.
Anot VMI Informacinių išteklių valdymo departamento direktorės Rasos Karosienės, nauja savitarnos svetainė, startuosianti kitais metais, taps pirmuoju nuosekliai planuojamo skaitmenizacijos proceso etapu, kurio tikslas – sukurti patogesnę aplinką ir užtikrinti sklandesnę paslaugų teikimo patirtį visiems VMI klientams.
Labiau už Paryžių išsiplėtęs Vilnius nebegali sau leisti toliau augti į pakraščius, todėl mieste, remiantis gerosiomis pasaulio praktikomis ir vietokūros principais, vis intensyviau atnaujinamos esamos teritorijos. Viena ryškiausių pastarųjų metų konversijų – Žirmūnai, kažkada Vilniaus žemėlapyje žymėti kaip industrinė lokacija, o dabar sparčiai atgimstantys iš naujo. Apie tai, kaip čia kuriamas 15 minučių miesto modelis ir kaip šis virsmas įgyvendinamas projekte „Citus Mūnai“, pasakoja Gabrielė Norkutė, „Citus“ Vilniaus regiono vyr. plėtros vadovė, ir Odeta Šlyčkova, pardavimų vadovė.
Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė, Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė, mano, kad „Brexit“ Lietuvos emigraciją paveiks neigiamai, nes daugiau emigrantų paims britiškus pasus ir neteks Lietuvos pilietybės.
Mažėtų perlaidos iš JK
Ekspertai teigia, kad jeigu įvyktų kietasis „Brexit“, neabejotinai mažėtų emigrantų iš JK perlaidos į Lietuvą.
Lietuvos banko duomenimis, emigrantų iš JK perlaidos nuo 2012-ųjų iki 2015-ųjų augo nuo 116,4 mln. iki 240,3 mln. Eur. Nors 2017 m. perlaidos sumenko ir buvo 173,8 mln. Eur, Lietuvos bankas teigia, kad pernai rodiklis pakilo ir pirmus tris 2018 m. ketvirčius (lyginant su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu) ne rezidentų perlaidos iš JK į Lietuvą buvo net 19% didesnės.
Mantas Vilniškis, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas, teigia, kad JK išstojimas iš ES, nepaisant jos palikimo sąlygų ar scenarijaus vienareikšmiškai turės neigiamą poveikį. Tačiau tai, kaip bus išstojama lems šio poveikio mąstą.
„Jau dabar matome tai, kad emigracijos tempai į Jungtinę Karalystę lėtėja. Tai pirminis efektas dėl neapibrėžtumo. Krentant emigrantų skaičiui, galima tikėtis ir mažėjančių ne rezidentų perlaidų iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą ilgu laikotarpiu. Trumpesnėje perspektyvoje, ypač iki pačio „Brexit“ ir konkrečių sprendimų dėl ES palikimo perlaidų apimtys turėtų ir toliau augti“, – komentavo p. Vilniškis.
Be to, pasak jo,priklausomai nuo konkrečios „Brexit“ baigties, ir nuo sutarimo, kokiomis sąlygomis JK galės pasilikti dirbti tie, kurie ten jau gyvena, visa emigrantų bendruomenė gali sumažėti, o tai vėlgi mažintų perlaidas į Lietuvą.
Anot p. Ivanovo, bendros emigrantų perlaidos iš Britanijos turėtų sumažėti dėl dalies emigrantų pasitraukimo, tačiau turėtume stebėti perlaidų augimą iš kitų šalių.
Ponios Genytės-Pikčienės teigimu, kietasis „Brexit“ bus rimtas šokas Jungtinės Karalystės ekonomikai, o tai tiesiogiai paliestų daugelį ekonomikos sričių, darbo rinką ir atlyginimus ir, atitinkamai, daugelį namų ūkių, todėl mažėtų ir perlaidos.
„Skaičiuojama, kad tokio scenarijaus atveju Jungtinės Karalystės BVP 2020 metais susitrauktų 3%. Natūralu, kad kritus atlyginimams, ar padidėjus darbo praradimo tikimybei emigrantai turėtų daug kuklesnes galimybes siųsti perlaidų į Lietuvą“, – teigė analitikė.
