Reikia revoliucijos

Publikuota: 2018-12-05
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja

Šiandien daugybei šalių minint Pasaulinę konkurencijos dieną, verta prisiminti praėjusios savaitės „The Economist“ vedamąjį, kuriame keliamas naujos kapitalizmo revoliucijos klausimas. Nors žurnalo atliktame tyrime nagrinėjamos globalios rinkos, galvojantiems, kuriuo keliu vesti Lietuvą, vertėtų įsigilinti į pasaulines tendencijas, iššūkius ir jų sprendimo būdus.

Nepasitikėjimas rinkos ekonomika, auganti rinkų koncentracija ir didėjančios pelno maržos, menkstančios inovacijos, su pramonės lobistų pagalba parengtas painus protekcionistinis reguliavimas, išimtinės teisės, glaudus sektorinių reguliatorių ryšys su reguliuojamaisiais nėra svetima Lietuvai. Teisybės dėlei reiktų paminėti ir žurnalo tyrimo autorių kritiką konkurencijos institucijoms, o tiksliau – jų archajiškam požiūriui į konkurencijos teisės taikymą. Pasislėpusios už kelių konkurencijos ribojimus draudžiančių straipsnių, konkurencijos institucijos nusišalina nuo rinkų konkurencingumo vertinimo, kuris reikalingas šiame amžiuje. Tik ar jos turi tinkamus įgalinimus ir pajėgumus?

Lietuvai iki išsamių rinkų konkurencingumo vertinimų dar toli. Tačiau Lietuva – reta išimtis – valstybė, kurios konkurencijos teisė ne tik taikoma konkurenciją ribojantiems verslo veiksmams, bet ir įpareigoja visas valdžios institucijas saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę ir numato atsakomybę už šios pareigos nesilaikymą. O tai, taikant sistemingai ir principingai, padėtų išspręsti bent jau kai kurias „The Economist“ minimas problemas. Deja, šios atsakomybės taikymas ir Konkurencijos tarybos pastangos atverti rinkas intensyvesnei konkurencijai neretai reiškia nuolatines grumtynes su asmeniniais viešojo ir privataus sektoriaus interesais.

Konkurencija, kaip priemonė sprendžiant ekonomikos stagnacijos klausimus, ne kartą pasitelkta šiuolaikinių valstybių istorijoje. Nacionalinių rinkų atvėrimas efektyvesniems užsienio konkurentams, konkurenciją ribojančio reguliavimo atsisakymas prabudina apsnūdusius rinkos senbuvius arba palieka juos užmarštyje, skatina smulkųjį ir vidutinį verslą, atneša apčiuopiamą naudą vartotojams bei valstybių ekonomikoms.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, prokonkurencinio reguliavimo reformos turi didelę įtaką produktyvumui, kainų mažėjimui, tuo pat metu gerinant prekių bei paslaugų kokybę. Pavyzdžiui, perteklinio reguliavimo panaikinimas Japonijoje atneša 36 mlrd. JAV dolerių naudos kasmet. Skirtingų nacionalinių reikalavimų pakeitimas vieningais Europos Sąjungos reikalavimais 1987–1993 m. padidino Europos Sąjungos BVP 1,5%. Kanadoje atliekamas poveikio konkurencijai vertinimo testas laikomas ypač veiksminga priemone, padedančia sumažinti neigiamą reguliavimo poveikį mažoms ir vidutinėms įmonėms. Pastovus 2,5% Australijos BVP augimas yra šios šalies vyriausybės įvykdytų konkurenciją skatinančių reformų nuopelnas. Skaičiuojama nauda vidutiniam šeimos ūkiui siekia 4.000 eurų per metus. Šios reformos Australijai iš vidutinio lygio šalies padėjo tapti viena geriausiai funkcionuojančių ekonomikų tarp EBPO narių.

2016 m. EBPO ekspertai pateikė siūlymus Rumunijai keisti teisinį reguliavimą maisto perdirbimo, statybų ir krovinių vežimo srityse. Atliktas vertinimas parodė, kad dėl konkurencijos požiūriu ydingo reguliavimo minėtose srityse Rumunijos ekonomika kasmet praranda 434 mln. eurų (0,27% BVP). 2017 m. EBPO pateikė pasiūlymus Graikijai pašalinti reguliacinius konkurencijos ribojimus elektroninės komercijos, statybų, chemijos pramonės, vaistų ir didmeninės prekybos srityse. Jeigu Graikija atsižvelgtų į pasiūlymus, bendra konservatyviai paskaičiuota nauda siektų apie 414 mln. eurų. 2018 m. EBPO ekspertai atliko poveikio konkurencijai vertinimą Portugalijos transporto ir laisvųjų profesijų srityse. Teisinio reguliavimo pakeitimų teigiamas poveikis šios šalies ekonomikai sudarytų 250 mln. eurų per metus transporto sektoriuje (0,14% BVP) ir 130 mln. eurų per metus laisvųjų profesijų sektoriuje (0,07% BVP).

Teisės aktų projektų poveikio konkurencijai vertinimo metodika, parengta pagal EBPO rekomendacijas ir patvirtinta Vyriausybės nutarimu, Lietuvoje yra privaloma nuo 2012 metų. Mechanizmas turėtų būti toks: teisės akto projekto rengėjas identifikuoja problemą, apsvarsto kelias alternatyvas, kaip ją spręsti, ir pasirenka mažiausiai konkurenciją ribojantį sprendimą. Be abejo, jeigu toks apskritai būtinas kitiems Konstitucijoje saugomiems gėriams apginti.

Deja, tokio vertinimo dar neteko matyti. Poveikio konkurencijai vertimas neatliekamas planuojant smulkius reguliavimo pokyčius, pavyzdžiui, perduodant turtą ūkinei veiklai, ministerijai ketinant tapti cirko dalininke, siūlant uždrausti bedarbiams vairuoti „Uber“, svarstant reikalavimus kaimo turizmo sodybos savininkui nešti patikrinti savos vištos kiaušinį prieš jį iškepant turistui.

Poveikio konkurencijai vertinimas neatliekamas ir inicijuojant palyginti reikšmingus ekonominius projektus, pavyzdžiui, planuojant steigti valstybinį vaistinių tinklą viešosiomis lėšomis, teikiant įvairaus lygio siūlymus sudaryti išskirtines sąlygas medienos perdirbimo pramonei pirkti žaliavą ne rinkos kainomis, keičiant klampų prekybos kompensuojamaisiais vaistais reguliavimą, sudarant išskirtines sąlygas naudotis valstybės valdomos įmonės duomenų registrais vos keliems verslo subjektams.

Net ir skambiajam maisto kainų mažinimo planui bei jį įgyvendinantiems projektams, skirtiems... skatinti konkurenciją, poveikio konkurencijai vertinimas neatliktas. Nes tai yra politiniai sprendimai. Jiems, pasirodo, nebūtina nei teisinė, nei ekonominė logika, nei sprendimų poveikio vertinimas. Čia einama nuo kito galo – pirmiausia apsisprendžiama dėl ribojimo, po to ieškoma priemonių ir argumentų jam pateisinti. O valdžios institucijoms adresuoti raginimai vertinti savo veiksmus konkurencijos teisės požiūriu neretai išvirsta į ragintojo politinį pasmerkimą: „Jūs veikiate prieš valstybės ir savivaldos interesus“.

EBPO pripažintus sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo principus šiuo metu siūloma perkelti į Teisėkūros pagrindų įstatymą tikintis, kad įstatymas nebus ignoruojamas kaip minėtas Vyriausybės nutarimas. Sekasi sunkiai, pasigirsta abejonių, ar institucijos pajėgios vertinti poveikį konkurencijai, juk tam reikia kompetencijos (!). Paradoksalu – rinkos reguliavimui (draudimams, ribojimams, protekcionistinėms ir diskriminacinėms nuostatoms) kompetencijos užtenka, o reguliavimo pasekmėms vertinti – ne.

Kompetencijos užtenka ir priešų bei kaltųjų paieškoms, pigioms dovanoms – taip pat. Deja, visa tai nei paskatins konkurenciją, nei sumažins kainas, bet priešingai. Pigios dovanos brangiai kainuoja, tik už jas paprastai moka tie, kas jas gauna, o ne tie, kas dalija. Tad, jeigu konkurencijos užtikrinimas nenuguls teisės aktų leidėjų darbotvarkėje racionalių sprendimų pavidalu, proveržio skatinant konkurenciją ir naudos iš jos naivu tikėtis.

Anot „The Economist“, šiandienos kapitalizmas susiduria su iššūkiu, tačiau ne su tuo, apie kurį kalba populistai. Kai kurioms senosios ekonomikos įmonėms gyvenimas tapo pernelyg patogus, o naujosios ekonomikos technologijų įmonės palyginti greitai susikūrė rinkos galią. Reikia revoliucijos. Tokios, kuri paskatintų konkurenciją, mažinančią didžiulius pelnus šiandien ir užtikrinančią inovacijų klestėjimą rytoj.

Komentaro autorė - Jūratė Šovienė, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Kandidatų į prezidentus debatai apie teisingumą: A. Juozaitis išėjo jiems nė neįpusėjus 3

Ketvirtadienį vyko tretieji kandidatų į prezidentus debatai, kuriuos rengia LRT ir Vyriausioji rinkimų...

Verslo aplinka
2019.04.25
Premjeras siūlo dar kartą tirti „Revolut“ patikimumą 15

Premjeras Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad reikėtų dar kartą tirti Jungtinės Karalystės finansų startuolio...

Finansai
2019.04.25
L. Linkevičius susitiko su naujuoju Ukrainos prezidentu 1

Ketvirtadienį Linas Linkevičius, Lietuvos užsienio reikalų ministras, susitiko su Volodymyru...

Verslo aplinka
2019.04.25
J. Bidenas sieks JAV prezidento posto 2

Joe Bidenas, buvęs JAV viceprezidentas, ketvirtadienį paskelbė, kad kandidatuos į Amerikos prezidento postą.

Verslo aplinka
2019.04.25
Ministras: keičiantis darbo rinkai, Lietuvai teks atnaujinti švietimą ir socialinę apsaugą

Dėl darbo rinkos automatizacijos Lietuvoje gali išnykti penktadalis dabartinių darbo vietų, todėl šaliai teks...

Verslo aplinka
2019.04.25
„Garsų pasaulis“ dėl Kirgizijos veiksmų kreipsis į arbitražą 3

Viena didžiausių spaustuvių Lietuvoje „Garsų pasaulis“ ketina kreiptis į tarptautinį arbitražą dėl Kirgizijos...

Verslo aplinka
2019.04.25
EP rinkimai Lietuvoje: trys dešimtys kandidatų į vieną mandatą 1

Daugiau kaip 300 kandidatų, įtrauktų į 16 sąrašų, dalyvaus gegužės pabaigoje Lietuvoje vyksiančiuose Europos...

Verslo aplinka
2019.04.25
Atleistas uosto vadovas apskundė sprendimą teismui

Iš Klaipėdos uosto vadovo posto atšauktas Arvydas Vaitkus teismui apskundė tokį Roko Masiulio, susisiekimo...

Verslo aplinka
2019.04.25
Kim Jong Unas pirmą kartą susitiko su V. Putinu 2

Kim Jong Unas, Šiaurės Korėjos diktatorius, ir Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, surengė savo pirmąjį...

Verslo aplinka
2019.04.25
Interviu su M. Puidoku: tapęs prezidentu netvirtintų 4-ių ministrų Premium 8

Mindaugas Puidokas, save į kandidatus į prezidento postą išsikėlęs Seimo narys, kritiškai vertina kertinių...

Verslo aplinka
2019.04.25
Lietuvos skola sumažėjo labiausiai ES, bet rezervo krizei atremti nepakaks Premium 3

Valdžios sektoriaus skola Lietuvoje 2018 m. pabaigoje, palyginti su 2017 m. pabaiga, sumažėjo labiausiai...

Finansai
2019.04.25
Būsimiems doktorantams – naujos perspektyvos Verslo tribūna 1

Dvigubai išaugusios stipendijos, aktualios, modernių verslų poreikius atliepiančios tyrimų sritys, patogiau...

Ateities miestas
2019.04.25
Katė maiše, veteranas ir garsenybė 1

Europos Parlamento (EP) rinkimų Lietuvoje biuletenyje pirmuoju numeriu bus įrašytas Rolando Pakso judėjimas,...

Verslo aplinka
2019.04.25
Algų didinimo planas patvirtintas, bet nepatenkintųjų nemažėja Premium 2

Mokytojams, gydytojams, statutiniams pareigūnams ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams žadama kasmet iki...

Verslo aplinka
2019.04.25
Trūksta dviejų trečdalių asmens duomenų pareigūnų Premium 1

Beveik prieš metus įsigaliojusiame Bendrajame duomenų apsaugos reglamente numatytą prievolę paskirti duomenų...

Verslo aplinka
2019.04.25
Kinija ginsis nuo kaltinimų paskolų spąstais Premium 2

Kinija šią savaitę vėl bus priversta nuo kritikos ginti savo vieną didžiausių ir ambicingiausių iniciatyvų...

Verslo aplinka
2019.04.25
JK leis „Huawei“ tiekti 5G ryšio įrangą 2

Jungtinė Karalystė (JK) planuoja leisti Kinijos telekomunikacijų bendrovei „Huawei“ tiekti įrangą, reikalingą...

Verslo aplinka
2019.04.24
STT: savivalda – viena labiausiai korupcijos paveiktų sričių Lietuvoje 1

Savivalda lieka viena labiausiai korupcijos paveiktų sričių Lietuvoje, teigiama Specialiųjų tyrimų tarnybos...

Verslo aplinka
2019.04.24
Estijos prezidentė patvirtino koalicinę vyriausybę 1

Kersti Kaljulaid, Estijos prezidentė, trečiadienį po pietų patvirtino naujos šalies koalicinės vyriausybės...

Verslo aplinka
2019.04.24
V. Putinas pasirašė įsaką dėl pasų išdavimo Donbaso gyventojams 12

Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, pasirašė įsaką dėl supaprastintos Rusijos pilietybės suteikimo...

Verslo aplinka
2019.04.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau