Reikia revoliucijos

Publikuota: 2018-12-05
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja

Šiandien daugybei šalių minint Pasaulinę konkurencijos dieną, verta prisiminti praėjusios savaitės „The Economist“ vedamąjį, kuriame keliamas naujos kapitalizmo revoliucijos klausimas. Nors žurnalo atliktame tyrime nagrinėjamos globalios rinkos, galvojantiems, kuriuo keliu vesti Lietuvą, vertėtų įsigilinti į pasaulines tendencijas, iššūkius ir jų sprendimo būdus.

Nepasitikėjimas rinkos ekonomika, auganti rinkų koncentracija ir didėjančios pelno maržos, menkstančios inovacijos, su pramonės lobistų pagalba parengtas painus protekcionistinis reguliavimas, išimtinės teisės, glaudus sektorinių reguliatorių ryšys su reguliuojamaisiais nėra svetima Lietuvai. Teisybės dėlei reiktų paminėti ir žurnalo tyrimo autorių kritiką konkurencijos institucijoms, o tiksliau – jų archajiškam požiūriui į konkurencijos teisės taikymą. Pasislėpusios už kelių konkurencijos ribojimus draudžiančių straipsnių, konkurencijos institucijos nusišalina nuo rinkų konkurencingumo vertinimo, kuris reikalingas šiame amžiuje. Tik ar jos turi tinkamus įgalinimus ir pajėgumus?

Lietuvai iki išsamių rinkų konkurencingumo vertinimų dar toli. Tačiau Lietuva – reta išimtis – valstybė, kurios konkurencijos teisė ne tik taikoma konkurenciją ribojantiems verslo veiksmams, bet ir įpareigoja visas valdžios institucijas saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę ir numato atsakomybę už šios pareigos nesilaikymą. O tai, taikant sistemingai ir principingai, padėtų išspręsti bent jau kai kurias „The Economist“ minimas problemas. Deja, šios atsakomybės taikymas ir Konkurencijos tarybos pastangos atverti rinkas intensyvesnei konkurencijai neretai reiškia nuolatines grumtynes su asmeniniais viešojo ir privataus sektoriaus interesais.

Konkurencija, kaip priemonė sprendžiant ekonomikos stagnacijos klausimus, ne kartą pasitelkta šiuolaikinių valstybių istorijoje. Nacionalinių rinkų atvėrimas efektyvesniems užsienio konkurentams, konkurenciją ribojančio reguliavimo atsisakymas prabudina apsnūdusius rinkos senbuvius arba palieka juos užmarštyje, skatina smulkųjį ir vidutinį verslą, atneša apčiuopiamą naudą vartotojams bei valstybių ekonomikoms.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, prokonkurencinio reguliavimo reformos turi didelę įtaką produktyvumui, kainų mažėjimui, tuo pat metu gerinant prekių bei paslaugų kokybę. Pavyzdžiui, perteklinio reguliavimo panaikinimas Japonijoje atneša 36 mlrd. JAV dolerių naudos kasmet. Skirtingų nacionalinių reikalavimų pakeitimas vieningais Europos Sąjungos reikalavimais 1987–1993 m. padidino Europos Sąjungos BVP 1,5%. Kanadoje atliekamas poveikio konkurencijai vertinimo testas laikomas ypač veiksminga priemone, padedančia sumažinti neigiamą reguliavimo poveikį mažoms ir vidutinėms įmonėms. Pastovus 2,5% Australijos BVP augimas yra šios šalies vyriausybės įvykdytų konkurenciją skatinančių reformų nuopelnas. Skaičiuojama nauda vidutiniam šeimos ūkiui siekia 4.000 eurų per metus. Šios reformos Australijai iš vidutinio lygio šalies padėjo tapti viena geriausiai funkcionuojančių ekonomikų tarp EBPO narių.

2016 m. EBPO ekspertai pateikė siūlymus Rumunijai keisti teisinį reguliavimą maisto perdirbimo, statybų ir krovinių vežimo srityse. Atliktas vertinimas parodė, kad dėl konkurencijos požiūriu ydingo reguliavimo minėtose srityse Rumunijos ekonomika kasmet praranda 434 mln. eurų (0,27% BVP). 2017 m. EBPO pateikė pasiūlymus Graikijai pašalinti reguliacinius konkurencijos ribojimus elektroninės komercijos, statybų, chemijos pramonės, vaistų ir didmeninės prekybos srityse. Jeigu Graikija atsižvelgtų į pasiūlymus, bendra konservatyviai paskaičiuota nauda siektų apie 414 mln. eurų. 2018 m. EBPO ekspertai atliko poveikio konkurencijai vertinimą Portugalijos transporto ir laisvųjų profesijų srityse. Teisinio reguliavimo pakeitimų teigiamas poveikis šios šalies ekonomikai sudarytų 250 mln. eurų per metus transporto sektoriuje (0,14% BVP) ir 130 mln. eurų per metus laisvųjų profesijų sektoriuje (0,07% BVP).

Teisės aktų projektų poveikio konkurencijai vertinimo metodika, parengta pagal EBPO rekomendacijas ir patvirtinta Vyriausybės nutarimu, Lietuvoje yra privaloma nuo 2012 metų. Mechanizmas turėtų būti toks: teisės akto projekto rengėjas identifikuoja problemą, apsvarsto kelias alternatyvas, kaip ją spręsti, ir pasirenka mažiausiai konkurenciją ribojantį sprendimą. Be abejo, jeigu toks apskritai būtinas kitiems Konstitucijoje saugomiems gėriams apginti.

Deja, tokio vertinimo dar neteko matyti. Poveikio konkurencijai vertimas neatliekamas planuojant smulkius reguliavimo pokyčius, pavyzdžiui, perduodant turtą ūkinei veiklai, ministerijai ketinant tapti cirko dalininke, siūlant uždrausti bedarbiams vairuoti „Uber“, svarstant reikalavimus kaimo turizmo sodybos savininkui nešti patikrinti savos vištos kiaušinį prieš jį iškepant turistui.

Poveikio konkurencijai vertinimas neatliekamas ir inicijuojant palyginti reikšmingus ekonominius projektus, pavyzdžiui, planuojant steigti valstybinį vaistinių tinklą viešosiomis lėšomis, teikiant įvairaus lygio siūlymus sudaryti išskirtines sąlygas medienos perdirbimo pramonei pirkti žaliavą ne rinkos kainomis, keičiant klampų prekybos kompensuojamaisiais vaistais reguliavimą, sudarant išskirtines sąlygas naudotis valstybės valdomos įmonės duomenų registrais vos keliems verslo subjektams.

Net ir skambiajam maisto kainų mažinimo planui bei jį įgyvendinantiems projektams, skirtiems... skatinti konkurenciją, poveikio konkurencijai vertinimas neatliktas. Nes tai yra politiniai sprendimai. Jiems, pasirodo, nebūtina nei teisinė, nei ekonominė logika, nei sprendimų poveikio vertinimas. Čia einama nuo kito galo – pirmiausia apsisprendžiama dėl ribojimo, po to ieškoma priemonių ir argumentų jam pateisinti. O valdžios institucijoms adresuoti raginimai vertinti savo veiksmus konkurencijos teisės požiūriu neretai išvirsta į ragintojo politinį pasmerkimą: „Jūs veikiate prieš valstybės ir savivaldos interesus“.

EBPO pripažintus sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo principus šiuo metu siūloma perkelti į Teisėkūros pagrindų įstatymą tikintis, kad įstatymas nebus ignoruojamas kaip minėtas Vyriausybės nutarimas. Sekasi sunkiai, pasigirsta abejonių, ar institucijos pajėgios vertinti poveikį konkurencijai, juk tam reikia kompetencijos (!). Paradoksalu – rinkos reguliavimui (draudimams, ribojimams, protekcionistinėms ir diskriminacinėms nuostatoms) kompetencijos užtenka, o reguliavimo pasekmėms vertinti – ne.

Kompetencijos užtenka ir priešų bei kaltųjų paieškoms, pigioms dovanoms – taip pat. Deja, visa tai nei paskatins konkurenciją, nei sumažins kainas, bet priešingai. Pigios dovanos brangiai kainuoja, tik už jas paprastai moka tie, kas jas gauna, o ne tie, kas dalija. Tad, jeigu konkurencijos užtikrinimas nenuguls teisės aktų leidėjų darbotvarkėje racionalių sprendimų pavidalu, proveržio skatinant konkurenciją ir naudos iš jos naivu tikėtis.

Anot „The Economist“, šiandienos kapitalizmas susiduria su iššūkiu, tačiau ne su tuo, apie kurį kalba populistai. Kai kurioms senosios ekonomikos įmonėms gyvenimas tapo pernelyg patogus, o naujosios ekonomikos technologijų įmonės palyginti greitai susikūrė rinkos galią. Reikia revoliucijos. Tokios, kuri paskatintų konkurenciją, mažinančią didžiulius pelnus šiandien ir užtikrinančią inovacijų klestėjimą rytoj.

Komentaro autorė - Jūratė Šovienė, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

TVF sumažino šių ir kitų metų pasaulio ekonomikos augimo prognozes

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) antradienį sumažino pasaulio ekonomikos augimo prognozes šiems ir kitiems...

Verslo aplinka
2019.07.23
Geidžiamiausios studijos: medicina – LSMU, tarptautinis verslas – Vilniaus kolegijoje

Reikšdami pageidavimus, ką studijuoti, abiturientai šiemet dažniausiai pirmenybę teikė medicinos studijoms...

Verslo aplinka
2019.07.23
Seimas iš naujo svarstys vetuotas pataisas dėl valstybės turto naudojimo

Seimas iš naujo svarstys prezidento Gitano Nausėdos grąžintas parlamentarams svarstyti pataisas dėl galimybės...

Verslo aplinka
2019.07.23
G. Nausėda: susisiekimo ministru siūlomas V. Kondratovičius, VRM – J. Narkevičius 8

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį patvirtino, kad valdantieji susisiekimo ministru pasiūlė buvusį šios...

Verslo aplinka
2019.07.23
B. Johnsonas išrinktas naujuoju JK premjeru 8

Borisas Johnsonas antradienį paskelbtas naujuoju Jungtinės Karalystės (JK) Konservatorių partijos lyderiu.

Verslo aplinka
2019.07.23
B. Johnsonas įneš dar daugiau chaoso į „Brexit“ rebusą Premium

Trečiadienį pareigas pradės eiti naujasis Jungtinės Karalystės (JK) premjeras. Juo, kaip ir prognozuota, tapo...

Verslo aplinka
2019.07.23
Premjeras: dar ne dėl visų kandidatų į ministrus sutarta su prezidentu 

Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina, kad dar ne dėl visų kandidatų į atnaujintą Vyriausybės sudėtį yra...

Verslo aplinka
2019.07.23
S. Skvernelis lieka premjeru, žada naujus mokesčius 18

Už pritarimą prezidento Gitano Nausėdos teikimui skirti Saulių Skvernelį premjeru šiandien balsavo 83 Seimo...

Verslo aplinka
2019.07.23
Prezidento dar vienas veto – irgi dėl disponavimo valstybės turtu  9

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo nepalikti partijoms teisės neatlygintinai naudotis valstybės turtu.

Verslo aplinka
2019.07.23
Vyriausybėje pasikeis trys ministrai 11

Atnaujintoje Vyriausybėje tikrai pasikeis vidaus reikalų, susisiekimo ir žemės ūkio ministrai. Tai patvirtino...

Verslo aplinka
2019.07.23
Rusija pirmą kartą pažeidė Pietų Korėjos oro erdvę 1

Pietų Korėja praneša, kad antradienį iššovė įspėjamųjų šūvių į Rusijos karinį orlaivį šiam, pasak Pietų...

Verslo aplinka
2019.07.23
R. Karbauskis: A. Širinskienė paliks „tvarkiečių“ frakciją, ją pakeis kitas politikas  2

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad į „tvarkiečių“ frakciją perėjusi parlamentarė...

Verslo aplinka
2019.07.23
Pirmąjį pusmetį Klaipėdos uostas augo, antrasis pusmetis gali būti kuklesnis Premium

Atsargios Klaipėdos uosto direkcijos prognozės dėl kiek mažesnės nei pernai krovos apimties 2019 m. pirmąjį...

Verslo aplinka
2019.07.23
Kelių įstatymas didina socialinę atskirtį tarp miesto ir kaimo  11

Kelių įstatymas yra ypač nepalankus kaimo gyventojams, gyvenantiems šalia valstybinės reikšmės kelių, kurie...

Statyba ir NT
2019.07.23
Problemiški IT viešieji pirkimai: konkursų mažiau, išleista daugiau Premium 5

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) išanalizavo ir palygino IT paslaugų pirkimų tendencijas 2016–2018 ir...

Paslaugos
2019.07.23
Valstybės valdomų įmonių pertvarka vėluoja  Premium 1

Vyriausybei tenka pripažinti: gerokai vėluoja dalies valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarkos planai.

Verslo aplinka
2019.07.23
G. Nausėdos pirmasis veto – dėl valstybės turto panaudojimo  14

Prieš dešimt dienų pradėjęs eiti pareigas prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį vetavo pirmąjį įstatymą –...

Verslo aplinka
2019.07.22
Parlamentinei veiklai skirtas lėšas Seimo nariai leidžia automobiliams ir suvenyrams

Pirmąjį šių metų pusmetį Seimo nariai parlamentinėms reikmėms išleido 633.000 Eur. Tai 49.000 Eur daugiau nei...

Verslo aplinka
2019.07.22
Po dar vienų rinkimų Ukrainoje iššūkių netrūks Premium

Ukrainos pirmalaikiuose parlamento rinkimuose savo politinę įtaką sutelkė Volodymyras Zelenskis, Ukrainos...

Verslo aplinka
2019.07.22
STT: savivaldybių įmonėse giminystė sieja vidutiniškai penktadalį darbuotojų 8

Savivaldybių įmonėse giminystės ryšiai sieja vidutiniškai penktadalį, o kai kur – net pusę darbuotojų,...

Verslo aplinka
2019.07.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau