Reikia revoliucijos

Publikuota: 2018-12-05
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja

Šiandien daugybei šalių minint Pasaulinę konkurencijos dieną, verta prisiminti praėjusios savaitės „The Economist“ vedamąjį, kuriame keliamas naujos kapitalizmo revoliucijos klausimas. Nors žurnalo atliktame tyrime nagrinėjamos globalios rinkos, galvojantiems, kuriuo keliu vesti Lietuvą, vertėtų įsigilinti į pasaulines tendencijas, iššūkius ir jų sprendimo būdus.

Nepasitikėjimas rinkos ekonomika, auganti rinkų koncentracija ir didėjančios pelno maržos, menkstančios inovacijos, su pramonės lobistų pagalba parengtas painus protekcionistinis reguliavimas, išimtinės teisės, glaudus sektorinių reguliatorių ryšys su reguliuojamaisiais nėra svetima Lietuvai. Teisybės dėlei reiktų paminėti ir žurnalo tyrimo autorių kritiką konkurencijos institucijoms, o tiksliau – jų archajiškam požiūriui į konkurencijos teisės taikymą. Pasislėpusios už kelių konkurencijos ribojimus draudžiančių straipsnių, konkurencijos institucijos nusišalina nuo rinkų konkurencingumo vertinimo, kuris reikalingas šiame amžiuje. Tik ar jos turi tinkamus įgalinimus ir pajėgumus?

Lietuvai iki išsamių rinkų konkurencingumo vertinimų dar toli. Tačiau Lietuva – reta išimtis – valstybė, kurios konkurencijos teisė ne tik taikoma konkurenciją ribojantiems verslo veiksmams, bet ir įpareigoja visas valdžios institucijas saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę ir numato atsakomybę už šios pareigos nesilaikymą. O tai, taikant sistemingai ir principingai, padėtų išspręsti bent jau kai kurias „The Economist“ minimas problemas. Deja, šios atsakomybės taikymas ir Konkurencijos tarybos pastangos atverti rinkas intensyvesnei konkurencijai neretai reiškia nuolatines grumtynes su asmeniniais viešojo ir privataus sektoriaus interesais.

Konkurencija, kaip priemonė sprendžiant ekonomikos stagnacijos klausimus, ne kartą pasitelkta šiuolaikinių valstybių istorijoje. Nacionalinių rinkų atvėrimas efektyvesniems užsienio konkurentams, konkurenciją ribojančio reguliavimo atsisakymas prabudina apsnūdusius rinkos senbuvius arba palieka juos užmarštyje, skatina smulkųjį ir vidutinį verslą, atneša apčiuopiamą naudą vartotojams bei valstybių ekonomikoms.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, prokonkurencinio reguliavimo reformos turi didelę įtaką produktyvumui, kainų mažėjimui, tuo pat metu gerinant prekių bei paslaugų kokybę. Pavyzdžiui, perteklinio reguliavimo panaikinimas Japonijoje atneša 36 mlrd. JAV dolerių naudos kasmet. Skirtingų nacionalinių reikalavimų pakeitimas vieningais Europos Sąjungos reikalavimais 1987–1993 m. padidino Europos Sąjungos BVP 1,5%. Kanadoje atliekamas poveikio konkurencijai vertinimo testas laikomas ypač veiksminga priemone, padedančia sumažinti neigiamą reguliavimo poveikį mažoms ir vidutinėms įmonėms. Pastovus 2,5% Australijos BVP augimas yra šios šalies vyriausybės įvykdytų konkurenciją skatinančių reformų nuopelnas. Skaičiuojama nauda vidutiniam šeimos ūkiui siekia 4.000 eurų per metus. Šios reformos Australijai iš vidutinio lygio šalies padėjo tapti viena geriausiai funkcionuojančių ekonomikų tarp EBPO narių.

2016 m. EBPO ekspertai pateikė siūlymus Rumunijai keisti teisinį reguliavimą maisto perdirbimo, statybų ir krovinių vežimo srityse. Atliktas vertinimas parodė, kad dėl konkurencijos požiūriu ydingo reguliavimo minėtose srityse Rumunijos ekonomika kasmet praranda 434 mln. eurų (0,27% BVP). 2017 m. EBPO pateikė pasiūlymus Graikijai pašalinti reguliacinius konkurencijos ribojimus elektroninės komercijos, statybų, chemijos pramonės, vaistų ir didmeninės prekybos srityse. Jeigu Graikija atsižvelgtų į pasiūlymus, bendra konservatyviai paskaičiuota nauda siektų apie 414 mln. eurų. 2018 m. EBPO ekspertai atliko poveikio konkurencijai vertinimą Portugalijos transporto ir laisvųjų profesijų srityse. Teisinio reguliavimo pakeitimų teigiamas poveikis šios šalies ekonomikai sudarytų 250 mln. eurų per metus transporto sektoriuje (0,14% BVP) ir 130 mln. eurų per metus laisvųjų profesijų sektoriuje (0,07% BVP).

Teisės aktų projektų poveikio konkurencijai vertinimo metodika, parengta pagal EBPO rekomendacijas ir patvirtinta Vyriausybės nutarimu, Lietuvoje yra privaloma nuo 2012 metų. Mechanizmas turėtų būti toks: teisės akto projekto rengėjas identifikuoja problemą, apsvarsto kelias alternatyvas, kaip ją spręsti, ir pasirenka mažiausiai konkurenciją ribojantį sprendimą. Be abejo, jeigu toks apskritai būtinas kitiems Konstitucijoje saugomiems gėriams apginti.

Deja, tokio vertinimo dar neteko matyti. Poveikio konkurencijai vertimas neatliekamas planuojant smulkius reguliavimo pokyčius, pavyzdžiui, perduodant turtą ūkinei veiklai, ministerijai ketinant tapti cirko dalininke, siūlant uždrausti bedarbiams vairuoti „Uber“, svarstant reikalavimus kaimo turizmo sodybos savininkui nešti patikrinti savos vištos kiaušinį prieš jį iškepant turistui.

Poveikio konkurencijai vertinimas neatliekamas ir inicijuojant palyginti reikšmingus ekonominius projektus, pavyzdžiui, planuojant steigti valstybinį vaistinių tinklą viešosiomis lėšomis, teikiant įvairaus lygio siūlymus sudaryti išskirtines sąlygas medienos perdirbimo pramonei pirkti žaliavą ne rinkos kainomis, keičiant klampų prekybos kompensuojamaisiais vaistais reguliavimą, sudarant išskirtines sąlygas naudotis valstybės valdomos įmonės duomenų registrais vos keliems verslo subjektams.

Net ir skambiajam maisto kainų mažinimo planui bei jį įgyvendinantiems projektams, skirtiems... skatinti konkurenciją, poveikio konkurencijai vertinimas neatliktas. Nes tai yra politiniai sprendimai. Jiems, pasirodo, nebūtina nei teisinė, nei ekonominė logika, nei sprendimų poveikio vertinimas. Čia einama nuo kito galo – pirmiausia apsisprendžiama dėl ribojimo, po to ieškoma priemonių ir argumentų jam pateisinti. O valdžios institucijoms adresuoti raginimai vertinti savo veiksmus konkurencijos teisės požiūriu neretai išvirsta į ragintojo politinį pasmerkimą: „Jūs veikiate prieš valstybės ir savivaldos interesus“.

EBPO pripažintus sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo principus šiuo metu siūloma perkelti į Teisėkūros pagrindų įstatymą tikintis, kad įstatymas nebus ignoruojamas kaip minėtas Vyriausybės nutarimas. Sekasi sunkiai, pasigirsta abejonių, ar institucijos pajėgios vertinti poveikį konkurencijai, juk tam reikia kompetencijos (!). Paradoksalu – rinkos reguliavimui (draudimams, ribojimams, protekcionistinėms ir diskriminacinėms nuostatoms) kompetencijos užtenka, o reguliavimo pasekmėms vertinti – ne.

Kompetencijos užtenka ir priešų bei kaltųjų paieškoms, pigioms dovanoms – taip pat. Deja, visa tai nei paskatins konkurenciją, nei sumažins kainas, bet priešingai. Pigios dovanos brangiai kainuoja, tik už jas paprastai moka tie, kas jas gauna, o ne tie, kas dalija. Tad, jeigu konkurencijos užtikrinimas nenuguls teisės aktų leidėjų darbotvarkėje racionalių sprendimų pavidalu, proveržio skatinant konkurenciją ir naudos iš jos naivu tikėtis.

Anot „The Economist“, šiandienos kapitalizmas susiduria su iššūkiu, tačiau ne su tuo, apie kurį kalba populistai. Kai kurioms senosios ekonomikos įmonėms gyvenimas tapo pernelyg patogus, o naujosios ekonomikos technologijų įmonės palyginti greitai susikūrė rinkos galią. Reikia revoliucijos. Tokios, kuri paskatintų konkurenciją, mažinančią didžiulius pelnus šiandien ir užtikrinančią inovacijų klestėjimą rytoj.

Komentaro autorė - Jūratė Šovienė, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Madride baigėsi susitikimas dėl klimato kaitos 

Madride sekmadienį baigėsi Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencija (COP25).

Verslo aplinka
2019.12.15
„Lietuvos paštas“ atleidžia dar 120 darbuotojų

Kai kuriems darbuotojams atsisakius dirbti mobiliaisiais laiškininkais, valstybės valdomas „Lietuvos paštas“...

Verslo aplinka
2019.12.15
Kariuomenė sudarė preliminarią sutartį dėl ryšio sistemų pirkimo už 8,7 mln. Eur

Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) lapkritį sudarė preliminarią sutartį dėl...

Paslaugos
2019.12.15
Eurokomisaras V. Sinkevičius: kovojant su klimato kaita reikės keisti gyvenimo būdą 1

Šį mėnesį darbą pradėjęs aplinkos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad Europos Sąjungai (ES)...

Verslo aplinka
2019.12.15
M. Katkus: matėme ne vieną laikinąjį premjerą, turėjusį daugiau įtakos nei šiandien S. Skvernelis 5

Daugelis ekspertų teigiamai atsiliepia apie pirmuosius kelis Vyriausybės veiklos metus ir kritika palydi...

Rinkodara
2019.12.15
Vokiečiai dažniausiai emigruoja dėl didesnio atlyginimo

Iš Vokietijos kasmet išvažiuoja daugiau žmonių nei sugrįžta į šalį. Dažniausiai iš didžiausios ES ekonomikos...

Verslo aplinka
2019.12.15
Europa bites gelbės mažindama pesticidų naudojimą 1

Bičių populiacijos išsaugojimu susirūpinęs Europos Parlamentas pesticidų naudojimą bendrijos žemės ūkyje...

Verslo aplinka
2019.12.14
Kokie iššūkiai laukia NT investicijų rinkos 2020-aisias? 1

Nekilnojamasis turtas (NT) ir toliau išlieka viena populiariausių investicijų lietuviams, tačiau kas laukia...

Statyba ir NT
2019.12.14
„Spinter“: Lietuvoje taupo beveik visi

Absoliuti dauguma žmonių Lietuvoje stengiasi sutaupyti ir ieško akcijų, mažų kainų ar naudoja kitus taupymo...

Prekyba
2019.12.14
Darbo jėgos paklausa lapkritį mažėjo dešimtadaliu 

Pasak Užimtumo tarybos, paklausa paprastai mažėja baigiantis rudens darbų sezonui.

Verslo aplinka
2019.12.14
Šiaurės Korėja atliko dar vieną „ypač svarbų“ bandymą kosminių raketų komplekse 

Šiaurės Korėja atliko naują „ypač svarbų“ bandymą Sohė palydovų leidimo komplekse, šeštadienį paskelbė...

Verslo aplinka
2019.12.14
Daugiausia verslo liudijimų – kirpėjams ir kosmetologams 

Daugiausia verslo liudijimų lapkritį išduota kirpyklų, kosmetikos salonų, soliariumų veiklai, statybos...

Paslaugos
2019.12.14
J. Narkevičius – nepopuliariausias politikas  2

Susisiekimo ministras, Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Jaroslavas Narkevičius po...

Verslo aplinka
2019.12.14
Seimo Ekonomikos komitetas pritarė NIB paskolos garantijai

Seimo Ekonomikos komitetas penktadienį pritarė siūlymui suteikti iki 295,5 mln. Eur valstybės garantijas...

Verslo aplinka
2019.12.13
JAV naujų mokesčių Kinijai neįves

JAV sutiko palaipsniui mažinti tarifus prekėms iš Kinijos, abi šalys sutarė dėl pirmosios prekybos susitarimo...

Verslo aplinka
2019.12.13
JAV Atstovų Rūmų komitetas nubalsavo už D. Trumpo apkaltos straipsnius

JAV Atstovų Rūmų teismų komitetas penktadienį balsavimu patvirtino abu prezidento Donaldo Trumpo apkaltos...

Verslo aplinka
2019.12.13
G. Nausėda prašys svarios ES finansinės paramos įgyvendinti klimato tikslams

Briuselyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pareiškė, kad sieks užsitikrinti svarią Europos...

Verslo aplinka
2019.12.13
V. Šapoka: galutinis biudžeto projekto variantas paaiškės antradienį

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad Vyriausybė galutinį biudžetą, dėl kurio bus balsuojama Seime,...

Verslo aplinka
2019.12.13
V. Šapoka: didesnis bankų pelno mokestis – dėl jų išskirtinumo

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad bankų sektorius yra išskirtinis, nes jis vienintelis gali į...

Finansai
2019.12.13
B. Johnsono lošimas dėl rinkimų pasiteisino: kas toliau? Premium

Boriso Johnsono, dabartinio Jungtinės Karalystės (JK) premjero, lošimas dėl pirmalaikių rinkimų pasiteisino.

Verslo aplinka
2019.12.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau