Abiturientų skaičius sumenko, bet stojančiųjų liko stabilus
Stojamasis balas į valstybės finansuojamas vietas universitetuose šiemet išaugo nuo 3 iki 3,6, į kolegijas – nuo 1,6 iki 2. Tačiau, kaip rodo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenys, aukštesni reikalavimai duris į aukštąjį mokslą užvėrė mažai kam: reikalavimus praėjusiais metais atitiko 90%. pateikusių prašymus, šiemet – 86%.
Pirmo etapo duomenys rodo, kad kelios aukštosios mokyklos turėtų sulaukti daugiau pirmakursių nei 2017 m. Tai Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija. Kiek daugiau pirmakursių bus pakviesta ir į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją.
Per pirmą priėmimo etapą studijuoti bus pakviesta 21.700 stojančiųjų. Suvedus jo rezultatus, bus skelbiamos likusios laisvos vietos universitetuose ir kolegijose.
„Džiugu, kad jaunimas atsiliepė į kvietimą rinktis tas specialybes, kurių poreikis didžiausias. Atsižvelgdami į valstybės, ūkio, darbo rinkos poreikius šiemet labai kruopščiai modeliavome valstybės užsakymą universitetuose ir kolegijose. Šiemet 32 proc. padidinome priėmimą į gyvybės mokslus universitetuose, ir stojantieji užpildė visas vietas“, – stojimo rezultatus išplatintame pranešime apžvelgia Jurgita Petrauskienė, švietimo ir mokslo ministrė.
Daugiausiai norinčiųjų studijuoti valstybės finansuojamose studijų vietose pritraukė Vilniaus universitetas (2.777), Kauno technologijos universitetas (1.375), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (1.122). Iš kolegijų populiariausios Vilniaus kolegija (1.600) ir Kauno kolegija (1.212).
Daugiausia kvietimų studijuoti valstybės finansuojamose vietose sulauks stojantieji į programų sistemas Kauno technologijos universitete (319). Ši studijų programa pirmauja ir kolegijų sektoriuje – Vilniaus kolegijoje tiek į šią programą, tiek į tarptautinį verslą kviečiama po 177 stojančiuosius.
„Bendrai konkursai nėra dideli. Didesnė konkurencija susidaro tik į populiariausias studijų programas. Pavyzdžiui, į mediciną Lietuvos sveikatos mokslų universitete pretenduoja 5 į vietą, o konkursinis balas siekia 10“, – aiškina Pranas Žiliukas, LAMA BPO prezidentas.
Ne viskas pasiteisino
Tačiau dalis studijų programų nesurenka minimalaus reikalaujamo studentų skaičiaus: ne mažiau kaip 15 socialinių, ne mažiau kaip 10 biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų, ne mažiau kaip 8 humanitarinių ir ne mažiau kaip 4 menų studijose.
„Per šių metų priėmimą nerentabilių programų yra apie 60, tai dvigubai mažiau negu pernai, nes dauguma aukštųjų mokyklų jau anksčiau atliko namų darbus – stambino, jungė arba atsisakė programų po vertinimo. Ypač sėkmingai tai daro specializuoti universitetai, koncentruodamiesi į pagrindines, išskirtines savo programas. Programų sumažino ir besijungiantys universitetai. O tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nepadaro išvadų ir negeba prognozuoti paklausos bei grąžina į priėmimą jau pernai uždarytas programas, tada jas „uždaro“ patys studentai“, – kalba ministrė.
Šie metai yra pirmieji, kai stojantieji gali gauti papildomą 0,25 balą už brandos darbą ir 3 mėnesių savanorišką veiklą. Šia galimybe pasinaudos 139 stojantieji, kurie darė brandos darbą ir 57 dalyvavusieji savanoriškoje veikloje.
