Vyriausybė atmeta Seime gimusias iniciatyvas dėl progresinių GPM

LR Vyriausybės posėdis. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Ministrai neigiamai įvertino Seime gimusius kelis skirtingus pasiūlymus dėl progresinių gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įvedimo.

Vyriausybės posėdyje trečiadienį priimtas Finansų ministerijos parengtas nutarimas, kuriame pateikiamos nuomonės dėl dviejų Seimo narių grupių pasiūlytus GPM įstatymo pakeitimus, numatančius skirtingus progresinių mokesčių įvedimo variantus. Abu projektai įvertinti neigiamai.

Pernai lapkritį Seimas po pateikimo pritarė iškart dviem projektams dėl progresinių mokesčių įvedimo. Vieną pateikė opoziciniai konservatoriai, kitą – valdančiosios Socialdemokratų darbo frakcijos nariai. Pagal vieną variantą nustatomi du gyventojų pajamų apmokestinimo tarifai: uždirbantys iki 21.600 Eur per metus (iki 1.800 Eur/mėn.) mokėtų 12% GPM, uždirbantys daugiau – 19%. Kitame pasiūlyme numatyti net keturi skirtingi GPM tarifai: uždirbantiems iki 20.000 Eur per metus (iki 1.666 Eur/mėn.) būtų taikomas 15% tarifas, 20.000–30.000 Eur/metus (1.666–2.500 Eur/mėn.) – 16%, 30.000–40.000 Eur/metus (2.500–3.333 Eur/mėn.) – 17%, daugiau kaip 40.000 Eur/metus (virš 3.333 Eur/mėn) – 20%.

Seimas paprašė Vyriausybės nuomonės dėl jų. Vilius Šapoka, finansų ministras, informavo kabineto narius, kad reiškiama neigiama nuomonė tiek dėl vieno projekto, tiek dėl kito. Abiem atvejais vadovaujamasi ta pačia argumentacija – Lietuvoje faktiškai jau dabar egzistuoja tam tikras GPM progresyvumas. „Jis užtikrinamas taikant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kai maksimalus NPD taikomas minimaliosios mėnesinės algos dydžio pajamoms, o pajamoms didėjant, palaipsniui mažėja ir pasiekus tam tikrą lygį visiškai išnyksta. NPD šiuo metu siekia 380 Eur ir jis nebebus taikomas pajamoms, viršijančioms 1.160 Eur/mėn. Mokesčių sistemos progresyvumas Lietuvoje užtikrinamas ir alternatyviomis priemonėmis – netaikant socialinio draudimo įmokų viršutinės pajamų ribos, o išmokas ribojant, nuosekliai didinant gyventojų nekilnojamojo turto apmokestinimą, taip pat nuo 2017 m. galutinai perėjus prie žemės apmokestinimo nuo žemės vidutinės rinkos vertės“, – ministerijos išvadą skaitė p. Šapoka.

Šie argumentai bus perduoti Seimui, kai jis dar šioje pavasario sesijoje imsis svarstyti GPM įstatymo pakeitimus dėl progresinių mokesčių. Paprastai parlamentarų dauguma neprieštarauja Vyriausybės nuomonei, nors pasitaiko ir išimčių.

Seime jau yra registruotas ir trečias progresinių mokesčių įvedimo variantas, pasiūlytas opozicinių socialdemokratų. Jis numato, kad uždirbantieji iki 18.000 Eur per metus (iki 1.500 Eur/mėn.) turėtų mokėti 14% GPM, 18.000–30.000 Eur/metus (1.500–2.500 Eur/mėn.) – 19%, 30.000–42.000 Eur/metus (2.500–3.500 Eur/mėn.) – 24%, daugiau kaip 42.000 Eur/metus (virš 3.500 Eur/mėn.) – 29%. Jeigu Seimas pritars šiam projektui po pateikimo, dėl jo irgi bus paprašyta Vyriausybės išvados. Neslepiama, kad ir ji greičiausiai bus neigiama.