Kas tai? Eksperto įžvalgos

Kodėl būtina skatinti verslą pasinaudoti „antru šansu“?

Publikuota: 2018-02-12
Audrius Žvybas, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas, advokatas
Audrius Žvybas, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas, advokatas

Nemokių įmonių reguliavimas Lietuvoje yra itin neefektyvus ir ydingas, verčiantis ne išsaugoti laikinų mokumo problemų turinčias įmones, o kuo greičiau iškelti bankroto procedūras ir apkrauti darbu teismus, kurie, nagrinėdami tokias bylas, sprendžia iš esmės techninius klausimus, nors turėtų koncentruotis tik į teisės taikymo aspektus.

Lietuvos nemokumo politika iš esmės atsispindi trijuose įstatymuose – Įmonių restruktūrizavimo, Įmonių bankroto ir Fizinių asmenų bankroto. Ilgą laiką valstybė apskritai ignoravo galimybę fiziniams asmenims išspręsti nemokumo problemas, nenumatė „antrojo šanso“ savo piliečiams ir versdavo juos ieškoti dirbtinų ir nenatūralių galimybių bankrutuoti kitose šalyse. Galų gale buvo ryžtasi, ir nuo 2013 metų pradėjo galioti Fizinių asmenų bankroto įstatymas.

Tačiau ir dabartinis nemokumo reguliavimas yra netobulas, neefektyvus ir iš esmės neatlieka svarbiausių savo uždavinių – teikti prioritetą laikinų sunkumų turinčių subjektų apsaugai, galimybei atkurti mokumą, likti rinkoje (bei mokėti mokesčius) ir sklandžiai pašalinti iš rinkos neperspektyvias įmones, kurių situacija neleidžia tikėtis atsigavimo, realizuojant jų aktyvus ir atsiskaitant su kreditoriais.

Nei kreditoriai, nei kiti dalyviai nėra suinteresuoti taikyti universalias ir greitas procedūras, laikytis geriausios pasaulio praktikos, vienodų taisyklių ir kuo mažiau nereikalingu (ypač techninio pobūdžio) darbu apkrauti teismus. Tai ypač aktualu įmonių atžvilgiu, kur didėjantys bankroto skaičiai ir ilgai trunkančios nemokumo procedūros automatiškai sukuria neigiamą atspalvį ir stigmatizuoja vadovus bei savininkus, ribodamos „antrojo šanso“ galimybes.

Pirmiausia, esamas reguliavimas neteikia prioriteto laikinai su nemokumo problemomis susidūrusių įmonių gaivinimui. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme numatytas kreditorių dalyvavimas ir jų įtaka priimant sprendimus dėl plano tvirtinimo iš esmės paaiškina, kodėl restruktūrizavimo institutas nesulaukia tokio populiarumo kaip kitose šalyse ir kodėl tik nedaugelis įmonių pasirenka šią galimybę susitvarkyti su laikinai kilusiais finansiniais sunkumais.

Nors pačios restruktūrizavimo bylos, pagal pateiktų prašymų kiekį, iškeliamos palyginti dažnai, tačiau vėliau procesas stringa plano tvirtinimo etape, nes tik menka dalis kreditorių yra suinteresuoti laukti kelerius metus, kol bus (galbūt) patenkinti jų reikalavimai. Didžioji dalis kreditorių verčiau pasirenka galimybę atgauti žymiai mažesnę reikalavimo dalį per bankroto procedūras, tačiau taip sutaupo laiko ir iškart nurašo likusią reikalavimo dalį į nuostolius. Ypač tai pasakytina apie valstybės kreditorius (SODRĄ ir VMI) bei finansų įstaigas.

Valstybė kaip tik turėtų būti suinteresuota išsaugoti verslo subjektus, kurie susidūrė su laikinomis problemomis, skatinti pirmiausia išnaudoti visas galimybes persitvarkyti ir restruktūrizuotis, o tik šiems mėginimams aiškiai nepavykus ar nustačius, kad verslo subjektai elgiasi akivaizdžiai piktybiškai ar neteisėtai, pereiti prie bankroto procedūrų.

Esminis restruktūrizavimo instituto tikslas – suteikti laikiną mokumo problemų turinčios įmonės apsaugą nuo kreditorių reikalavimų, leisti laikinai nevykdyti įsipareigojimų, parengti veiksmingą planą, kuris leistų išeiti iš susidariusios situacijos, atkurti mokumą ir toliau likti konkurencingam subjektui rinkoje. Dabar, kai patys kreditoriai iš esmės sprendžia, ar leisti tokiai įmonei apsisaugoti nuo jų, iš esmės prieštarauja tokiam tikslui, todėl minėtas institutas ir nėra tiek paplitęs.

Antra, esamas bankroto procedūrų reguliavimas taip pat turi būti iš esmės peržiūrėtas. Dabartinė įstatymo redakcija yra paini, kai kuriuos aspektus reglamentuoja pernelyg smulkmeniškai, o kai kurių nesureguliuoja tinkamai. Vos ne kiekvienoje byloje bent dalis kreditorių siekia nustatyti ir konstatuoti tyčinio bankroto požymių, ypač vertinant tai, kad galiojanti įstatymo redakcija lingvistiškai tokią galimybę numato iš esmės  kiekvienu bankroto atveju.

Įstatyme numatyti pagrindai, kai galėtų kilti vadovų ir savininkų asmeninė atsakomybė, iš esmės paneigia verslo rizikos taisyklę (angl. business judgement rule) ir nedaro aiškios takoskyros tarp pagrįstos verslo rizikos ir drąsių, inovatyvių verslo sprendimų bei tyčinių turto švaistymo ar aplaidaus vadovavimo veiksmų, kai nesivadovaujama jokiais skaičiavimais ar vertinimais.

Trečia, su itin dideliu krūviu susiduria ir teismai. Kiekvienais metais iškeliama daugiau nei 2000 naujų bankroto bylų, o jau pradėtose bylose kelerius metus yra atliekami įvairūs procesiniai veiksmai, sprendžiami prašymai, nagrinėjami ieškiniai ir pan. Tai labai apkrauna teisėjus ir teismus, nors didelę dalį minėtų klausimų sudaro techninio pobūdžio patvarkymai ir kiti sprendimai, kuriuos iš esmės galėtų spręsti patys administratoriai ir kreditoriai.

Būtina peržiūrėti teismo vaidmenį bankroto procedūrose ir dalį techninio pobūdžio klausimų ar atvejų, kai nėra ginčo, perduoti tvarkyti bankroto administratoriams ar kreditoriams. Taip pat būtina galutinai sudėlioti terminus ir neleisti tų pačių klausimų kelti bet kuriuo momentu visą kelerius metus besitęsiančios bankroto procedūros laiką.

Ketvirta, nemaža dalis bankrutuojančių įmonių neturi turto ir jau kelerius metus nevykdo jokios ekonominės veiklos. Nors Civilinis kodeksas numato galimybę tokius subjektus likviduoti ir išregistruoti juridinių asmenų tvarkytojo iniciatyva, šia galimybe iki šiol nebuvo realiai naudojamasi, nes paprasčiausiai nebuvo skiriama lėšų.

Vis dėlto būtina įvertinti, ar labiau apsimoka tokias „mirusias“ įmones išregistruoti supaprastinta tvarka, minimaliais kaštais ir nubraukiant jų skolas (paliekant galimybę išsiieškoti iš tokių įmonių vadovų ar savininkų, esant racionaliems pagrindams), ar dirbtinai kelti bankroto bylas, eikvoti teismo, administratoriaus (kuriam yra mokama iš iniciatoriaus kišenės) ir kreditorių laiką, nors galutinis rezultatas vis tiek bus visiškai analogiškas – nėra turto, nėra ir patenkintų kreditorių reikalavimų.

Paminėti aspektai aiškiai rodo, kad dabartinei valstybės politikai nemokumo srityje reikia esminių reformų ir kompleksinių problemos sprendimo būdų. Būtina, kad, rengiant naująsias Įmonių restruktūrizavimo ar Įmonių bankroto įstatymo (gal vertėtų net pasvarstyti apie visas nemokumo procedūras sujungiantį Nemokumo įstatymą), būtų tinkamai įvertinti kiekvieno instituto tikslai, užduotys, atsižvelgta į itin didelį darbo krūvį teismuose.

Tai nebejotinai ne tik taupytų valstybės resursus, bet ir užtikrintų, jog nemokumo procedūros taptų įprastomis ir nebeturėtų to neigiamo atspalvio, kuris dažnu atveju yra dar viena priežastis, kodėl verslas iki paskutinės akimirkos delsia ir vengia tokių bylų ir nesiekia pasinaudoti „antru šansu“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
G20: dabartinė prekybos sistema - ydinga 6

G20 šalys pasirašė baigiamąjį dviejų dienų susitikimo komunikatą. Jame pabrėžiama, kad dabartinė pasaulinė...

Verslo aplinka
2018.12.01
Kibernetinis saugumas – kuo įvairesnės žinios, tuo saugesnė visuomenė

Remiantis globalia statistika, kibernetinis nusikalstamumas yra antroje nusikaltimų sąrašo vietoje, todėl...

Verslo aplinka
2018.12.01
Teismas atnaujino Druskininkų kultūros centro rekonstrukcijos konkursą

Teismas atnaujino preliminarios 27 mln. Eur vertės Druskininkų kultūros centro statybos konkursą. Jį...

Statyba ir NT
2018.12.01
Paryžių drebina protestai: susirėmimų daugėja, rezultatų - nėra 4

Paryžiuje per vadinamuosius geltonųjų liemenių (gilets jaunes) protestus kilo riaušės. Trečią savaitę...

Verslo aplinka
2018.12.01
Buenos Airėse vyksta G20 susitikimas 6

Šį savaitgalį pasaulio lyderiai susirinko į G20 susitikimą Buenos Airėse, Argentinoje. Investuotojai ir...

Verslo aplinka
2018.12.01
VRK atnaujino tyrimą dėl akcijos „Saugokime vyrus“

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atnaujino tyrimą dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio...

Verslo aplinka
2018.12.01
Antstoliai iš skolininkų galės išskaičiuoti mažiau lėšų 6

Nuo šeštadienio įsigalioja Civilinio proceso kodekso pataisos dėl mažesnių sumų, kurias antstoliai gali...

Verslo aplinka
2018.12.01
Mirė buvęs JAV prezidentas G. H. W. Bushas 7

Sulaukęs 94 m. mirė buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Georgas H. W. Bushas, CNN pranešė jo...

Verslo aplinka
2018.12.01
Keli šimtai pedagogų mitingavo prie Seimo 1

Tęsiantis pedagogų streikams dėl etatinio mokytojų apmokėjimo ir didesnių algų, penktadienio pavakare keli...

Verslo aplinka
2018.11.30
D. Tuskas: ES pratęs sankcijas Rusijai 4

Europos Sąjunga (ES) kitą mėnesį pratęs dabar taikomas ekonomines sankcijas Rusijai, G20 viršūnių susitikime...

Verslo aplinka
2018.11.30
D. Grybauskaitė abejoja dėl J. Petrauskienės darbo, ši nežada trauktis 31

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė abejojanti, ar švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė gebės...

Verslo aplinka
2018.11.30
A. Merkel dėl lėktuvo gedimo vėluoja į G20 4

Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, praleis pirmąją G20 susitikimo dieną, nes Vokietijos vyriausybės „Airbus“...

Verslo aplinka
2018.11.30
Išrinktas naujasis Teisėjų tarybos pirmininkas 2

Teisėjų taryba penktadienį naujuoju savo pirmininku išrinko Algimantą Valantiną, Apeliacinio teismo...

Verslo aplinka
2018.11.30
Melioracijos įrenginiams atstatyti – 17 mln. Eur

Visos savivaldybės, kurioms skirtas finansavimas, jau pasirašė sutartis su Valstybės žemės fondu dėl Europos...

Agroverslas
2018.11.30
Antru įverčiu BVP per ketvirtį traukėsi kiek mažiau 1

Antrasis trečiojo šių metų ketvirčio BVP įvertis anksčiau skelbtus ekonomikos augimo rodiklius pakoregavo į...

Verslo aplinka
2018.11.30
Per metus verslo nuotaika pagerėjo, per mėnesį – pablogėjo 

Verslo tendencijų tyrimo rezultatai rodo, kad ekonominių vertinimų rodiklis šį lapkritį buvo 5 – jis yra...

Verslo aplinka
2018.11.30
Išrinktas naujas Aplinkos apsaugos agentūros direktorius

Konkursą Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pareigoms užimti laimėjo Rimgaudas Špokas.

Vadyba
2018.11.30
Ukraina uždraudė rusams vyrams atvykti į šalį 14

Ukraina uždraudė Rusijos piliečiams vyrams nuo 16 iki 60 metų amžiaus atvykti į Ukrainą. Tokią informaciją...

Verslo aplinka
2018.11.30
LRT tyrimas: dalis Rusų aljanso narių nežino, kad yra jo nariai 1

LRT duomenimis, dalis parlamentarės Irinos Rozovos vadovaujamo Rusų aljanso narių nežino esantys jos nariai.

Verslo aplinka
2018.11.30
Neringos valdžia priešinasi pastatų Gintaro įlankoje pardavimui 4

Neringos miesto valdžia ketina prašyti Vyriausybės, kad būtų užkirstas kelias galimam valstybei priklausančio...

Statyba ir NT
2018.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau