Kas tai? Eksperto įžvalgos

Kodėl būtina skatinti verslą pasinaudoti „antru šansu“?

Publikuota: 2018-02-12
Audrius Žvybas, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas, advokatas
Audrius Žvybas, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas, advokatas

Nemokių įmonių reguliavimas Lietuvoje yra itin neefektyvus ir ydingas, verčiantis ne išsaugoti laikinų mokumo problemų turinčias įmones, o kuo greičiau iškelti bankroto procedūras ir apkrauti darbu teismus, kurie, nagrinėdami tokias bylas, sprendžia iš esmės techninius klausimus, nors turėtų koncentruotis tik į teisės taikymo aspektus.

Lietuvos nemokumo politika iš esmės atsispindi trijuose įstatymuose – Įmonių restruktūrizavimo, Įmonių bankroto ir Fizinių asmenų bankroto. Ilgą laiką valstybė apskritai ignoravo galimybę fiziniams asmenims išspręsti nemokumo problemas, nenumatė „antrojo šanso“ savo piliečiams ir versdavo juos ieškoti dirbtinų ir nenatūralių galimybių bankrutuoti kitose šalyse. Galų gale buvo ryžtasi, ir nuo 2013 metų pradėjo galioti Fizinių asmenų bankroto įstatymas.

Tačiau ir dabartinis nemokumo reguliavimas yra netobulas, neefektyvus ir iš esmės neatlieka svarbiausių savo uždavinių – teikti prioritetą laikinų sunkumų turinčių subjektų apsaugai, galimybei atkurti mokumą, likti rinkoje (bei mokėti mokesčius) ir sklandžiai pašalinti iš rinkos neperspektyvias įmones, kurių situacija neleidžia tikėtis atsigavimo, realizuojant jų aktyvus ir atsiskaitant su kreditoriais.

Nei kreditoriai, nei kiti dalyviai nėra suinteresuoti taikyti universalias ir greitas procedūras, laikytis geriausios pasaulio praktikos, vienodų taisyklių ir kuo mažiau nereikalingu (ypač techninio pobūdžio) darbu apkrauti teismus. Tai ypač aktualu įmonių atžvilgiu, kur didėjantys bankroto skaičiai ir ilgai trunkančios nemokumo procedūros automatiškai sukuria neigiamą atspalvį ir stigmatizuoja vadovus bei savininkus, ribodamos „antrojo šanso“ galimybes.

Pirmiausia, esamas reguliavimas neteikia prioriteto laikinai su nemokumo problemomis susidūrusių įmonių gaivinimui. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme numatytas kreditorių dalyvavimas ir jų įtaka priimant sprendimus dėl plano tvirtinimo iš esmės paaiškina, kodėl restruktūrizavimo institutas nesulaukia tokio populiarumo kaip kitose šalyse ir kodėl tik nedaugelis įmonių pasirenka šią galimybę susitvarkyti su laikinai kilusiais finansiniais sunkumais.

Nors pačios restruktūrizavimo bylos, pagal pateiktų prašymų kiekį, iškeliamos palyginti dažnai, tačiau vėliau procesas stringa plano tvirtinimo etape, nes tik menka dalis kreditorių yra suinteresuoti laukti kelerius metus, kol bus (galbūt) patenkinti jų reikalavimai. Didžioji dalis kreditorių verčiau pasirenka galimybę atgauti žymiai mažesnę reikalavimo dalį per bankroto procedūras, tačiau taip sutaupo laiko ir iškart nurašo likusią reikalavimo dalį į nuostolius. Ypač tai pasakytina apie valstybės kreditorius (SODRĄ ir VMI) bei finansų įstaigas.

Valstybė kaip tik turėtų būti suinteresuota išsaugoti verslo subjektus, kurie susidūrė su laikinomis problemomis, skatinti pirmiausia išnaudoti visas galimybes persitvarkyti ir restruktūrizuotis, o tik šiems mėginimams aiškiai nepavykus ar nustačius, kad verslo subjektai elgiasi akivaizdžiai piktybiškai ar neteisėtai, pereiti prie bankroto procedūrų.

Esminis restruktūrizavimo instituto tikslas – suteikti laikiną mokumo problemų turinčios įmonės apsaugą nuo kreditorių reikalavimų, leisti laikinai nevykdyti įsipareigojimų, parengti veiksmingą planą, kuris leistų išeiti iš susidariusios situacijos, atkurti mokumą ir toliau likti konkurencingam subjektui rinkoje. Dabar, kai patys kreditoriai iš esmės sprendžia, ar leisti tokiai įmonei apsisaugoti nuo jų, iš esmės prieštarauja tokiam tikslui, todėl minėtas institutas ir nėra tiek paplitęs.

Antra, esamas bankroto procedūrų reguliavimas taip pat turi būti iš esmės peržiūrėtas. Dabartinė įstatymo redakcija yra paini, kai kuriuos aspektus reglamentuoja pernelyg smulkmeniškai, o kai kurių nesureguliuoja tinkamai. Vos ne kiekvienoje byloje bent dalis kreditorių siekia nustatyti ir konstatuoti tyčinio bankroto požymių, ypač vertinant tai, kad galiojanti įstatymo redakcija lingvistiškai tokią galimybę numato iš esmės  kiekvienu bankroto atveju.

Įstatyme numatyti pagrindai, kai galėtų kilti vadovų ir savininkų asmeninė atsakomybė, iš esmės paneigia verslo rizikos taisyklę (angl. business judgement rule) ir nedaro aiškios takoskyros tarp pagrįstos verslo rizikos ir drąsių, inovatyvių verslo sprendimų bei tyčinių turto švaistymo ar aplaidaus vadovavimo veiksmų, kai nesivadovaujama jokiais skaičiavimais ar vertinimais.

Trečia, su itin dideliu krūviu susiduria ir teismai. Kiekvienais metais iškeliama daugiau nei 2000 naujų bankroto bylų, o jau pradėtose bylose kelerius metus yra atliekami įvairūs procesiniai veiksmai, sprendžiami prašymai, nagrinėjami ieškiniai ir pan. Tai labai apkrauna teisėjus ir teismus, nors didelę dalį minėtų klausimų sudaro techninio pobūdžio patvarkymai ir kiti sprendimai, kuriuos iš esmės galėtų spręsti patys administratoriai ir kreditoriai.

Būtina peržiūrėti teismo vaidmenį bankroto procedūrose ir dalį techninio pobūdžio klausimų ar atvejų, kai nėra ginčo, perduoti tvarkyti bankroto administratoriams ar kreditoriams. Taip pat būtina galutinai sudėlioti terminus ir neleisti tų pačių klausimų kelti bet kuriuo momentu visą kelerius metus besitęsiančios bankroto procedūros laiką.

Ketvirta, nemaža dalis bankrutuojančių įmonių neturi turto ir jau kelerius metus nevykdo jokios ekonominės veiklos. Nors Civilinis kodeksas numato galimybę tokius subjektus likviduoti ir išregistruoti juridinių asmenų tvarkytojo iniciatyva, šia galimybe iki šiol nebuvo realiai naudojamasi, nes paprasčiausiai nebuvo skiriama lėšų.

Vis dėlto būtina įvertinti, ar labiau apsimoka tokias „mirusias“ įmones išregistruoti supaprastinta tvarka, minimaliais kaštais ir nubraukiant jų skolas (paliekant galimybę išsiieškoti iš tokių įmonių vadovų ar savininkų, esant racionaliems pagrindams), ar dirbtinai kelti bankroto bylas, eikvoti teismo, administratoriaus (kuriam yra mokama iš iniciatoriaus kišenės) ir kreditorių laiką, nors galutinis rezultatas vis tiek bus visiškai analogiškas – nėra turto, nėra ir patenkintų kreditorių reikalavimų.

Paminėti aspektai aiškiai rodo, kad dabartinei valstybės politikai nemokumo srityje reikia esminių reformų ir kompleksinių problemos sprendimo būdų. Būtina, kad, rengiant naująsias Įmonių restruktūrizavimo ar Įmonių bankroto įstatymo (gal vertėtų net pasvarstyti apie visas nemokumo procedūras sujungiantį Nemokumo įstatymą), būtų tinkamai įvertinti kiekvieno instituto tikslai, užduotys, atsižvelgta į itin didelį darbo krūvį teismuose.

Tai nebejotinai ne tik taupytų valstybės resursus, bet ir užtikrintų, jog nemokumo procedūros taptų įprastomis ir nebeturėtų to neigiamo atspalvio, kuris dažnu atveju yra dar viena priežastis, kodėl verslas iki paskutinės akimirkos delsia ir vengia tokių bylų ir nesiekia pasinaudoti „antru šansu“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ekonomistai: mokesčių reforma viduriniosios klasės nesustiprins Premium 5

Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė savaitgalį patvirtino Seimo praėjusią savaitę priimtą mokesčių reformą.

Vokietijoje bręsta politinė krizė: atsistatydinti grasina vidaus reikalų ministras

Horstas Seehoferis, Vokietijos vidaus reikalų ministras, pareiškė norįs atsistatydinti dėl Angelos Merkel,...

VPT: Lietuvos savivaldybės permoka už perkamus ar išsinuomojamus automobilius 1

2015-2017 m. Lietuvos savivaldybės 56% automobilių pirko viešajame pirkime dalyvaujant tik vienam tiekėjui.

Transportas
11:21
Sukūrė būstus reikliems vietai ir kokybei Rėmėjo turinys

Nors šiandien naujos statybos gyvenamųjų namų pasiūla sostinėje yra ganėtinai didelė, vis tik jaučiamas...

Baigta Žemės ūkio ministerijos reforma

Žemės ūkio ministerijoje pirmadienį baigiasi šiek tiek daugiau nei šešis mėnesius trukusi reforma. Jos metu...

Vyriausybė žada neleisti Darbo kodekso fragmentuotų plėšymų Premium

Prieš metus įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas (DK) prisidėjo ne tik prie lankstesnių, bet ir...

Hiperinfliacijos indeksas Venesueloje pasiekė milijono ribą 4

Puodelis kavos Venesuelos sostinėje Karakase jau kainuoja milijoną bolivarų.

Verslo aplinka
2018.07.01
Briuselis perima šnipų sostinės vardą iš Vienos

Belgijos sostinė Briuselis jau yra didesnis šnipų lizdas už Austrijos sostinę Vieną, kuri garsėjo aktyviu...

Verslo aplinka
2018.07.01
Lietuva sieks, kad šriftas „Palemonas“ būtų „Microsoft“ programose 5

Lietuva sieks, kad originalus lietuviškas kompiuterinis šriftas „Palemonas“ būtų įtrauktas į programinės...

Verslo aplinka
2018.07.01
Iš skolininko atlyginimo bus galima išieškoti mažesnę dalį 10

Seimas šeštadienį priėmė Civilinio proceso kodekso pataisas, pagal kurias reikšmingai sumažinta iš skolininkų...

Verslo aplinka
2018.06.30
Seimas nuleido kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės 1

Seimas nuleido kartelę referendumui dėl dvigubą pilietybę leidžiančių Konstitucijos pataisų.

Verslo aplinka
2018.06.30
Patvirtinti BDAR reikalavimus įdiegiantys Lietuvos įstatymai

Nors jau prieš daugiau kaip mėnesį visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo naujus reikalavimus duomenų apsaugos...

Verslo aplinka
2018.06.30
Valdančiųjų mėginimas pašalinti VRK narį nepavyko

Vilius Semeška, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Vyriausioje rinkimų komisijoje...

Verslo aplinka
2018.06.30
Skardžiaus apkaltos nebus: parlamentas pritarė komisijos išvadoms 6

Seimo nariai šeštadienį pritarė laikinosios komisijos išvadoms, kuriose sakoma, kad parlamentarui Artūrui...

Verslo aplinka
2018.06.30
Ligoninių tinklo pertvarka tik vargais negalais patvirtinta Seime

Nors opozicija boikotavo Vyriausybės pasiūlymų dėl valstybinių ligoninių tinklo optimizavimo priėmimą Seime,...

Verslo aplinka
2018.06.30
Kol valdžia reformuoja mokesčius, kapitalas balsuoja kojomis 10

Kol valdžia gražbyliavo apie būsimą mokesčių reformą, kuri Lietuvą turi paversti patraukliausia šalimi...

Verslo aplinka
2018.06.30
Prezidentė pasirašė mokesčių reformos įstatymus 4

Kaip ir žadėjo, prezidentė Dalia Grybauskaitė neatidėliojo Seimo priimtųjų mokesčių reformos įstatymų...

Verslo aplinka
2018.06.30
Vaistai atsiras ir parduotuvėse bei degalinėse 15

Kai kurie nereceptiniai vaistai nedidelėmis pakuotėmis nuo kitų metų galės atsirasti Lietuvos maisto prekių...

Verslo aplinka
2018.06.30
Įteisinta šeimos kortelė, suteiksianti nuolaidų daugiavaikėms šeimoms 3

Seimas šeštadienį įteisino Šeimos korteles - daugiavaikės šeimos su jomis turės teisę naudotis tam tikromis...

Verslo aplinka
2018.06.30
Migracijos politika turkmėniškai: iki 40 m. uždrausta išvykti iš šalies 14

Turkmėnija išsprendė migracijos problemą, uždrausdama gyventojams, nesulaukusiems 40 metų, išvykti iš šalies.

Pramonė
2018.06.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau