Kas tai? Eksperto įžvalgos

Kodėl būtina skatinti verslą pasinaudoti „antru šansu“?

Publikuota: 2018-02-12
Audrius Žvybas, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas, advokatas
Audrius Žvybas, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas, advokatas

Nemokių įmonių reguliavimas Lietuvoje yra itin neefektyvus ir ydingas, verčiantis ne išsaugoti laikinų mokumo problemų turinčias įmones, o kuo greičiau iškelti bankroto procedūras ir apkrauti darbu teismus, kurie, nagrinėdami tokias bylas, sprendžia iš esmės techninius klausimus, nors turėtų koncentruotis tik į teisės taikymo aspektus.

Lietuvos nemokumo politika iš esmės atsispindi trijuose įstatymuose – Įmonių restruktūrizavimo, Įmonių bankroto ir Fizinių asmenų bankroto. Ilgą laiką valstybė apskritai ignoravo galimybę fiziniams asmenims išspręsti nemokumo problemas, nenumatė „antrojo šanso“ savo piliečiams ir versdavo juos ieškoti dirbtinų ir nenatūralių galimybių bankrutuoti kitose šalyse. Galų gale buvo ryžtasi, ir nuo 2013 metų pradėjo galioti Fizinių asmenų bankroto įstatymas.

Tačiau ir dabartinis nemokumo reguliavimas yra netobulas, neefektyvus ir iš esmės neatlieka svarbiausių savo uždavinių – teikti prioritetą laikinų sunkumų turinčių subjektų apsaugai, galimybei atkurti mokumą, likti rinkoje (bei mokėti mokesčius) ir sklandžiai pašalinti iš rinkos neperspektyvias įmones, kurių situacija neleidžia tikėtis atsigavimo, realizuojant jų aktyvus ir atsiskaitant su kreditoriais.

Nei kreditoriai, nei kiti dalyviai nėra suinteresuoti taikyti universalias ir greitas procedūras, laikytis geriausios pasaulio praktikos, vienodų taisyklių ir kuo mažiau nereikalingu (ypač techninio pobūdžio) darbu apkrauti teismus. Tai ypač aktualu įmonių atžvilgiu, kur didėjantys bankroto skaičiai ir ilgai trunkančios nemokumo procedūros automatiškai sukuria neigiamą atspalvį ir stigmatizuoja vadovus bei savininkus, ribodamos „antrojo šanso“ galimybes.

Pirmiausia, esamas reguliavimas neteikia prioriteto laikinai su nemokumo problemomis susidūrusių įmonių gaivinimui. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme numatytas kreditorių dalyvavimas ir jų įtaka priimant sprendimus dėl plano tvirtinimo iš esmės paaiškina, kodėl restruktūrizavimo institutas nesulaukia tokio populiarumo kaip kitose šalyse ir kodėl tik nedaugelis įmonių pasirenka šią galimybę susitvarkyti su laikinai kilusiais finansiniais sunkumais.

Nors pačios restruktūrizavimo bylos, pagal pateiktų prašymų kiekį, iškeliamos palyginti dažnai, tačiau vėliau procesas stringa plano tvirtinimo etape, nes tik menka dalis kreditorių yra suinteresuoti laukti kelerius metus, kol bus (galbūt) patenkinti jų reikalavimai. Didžioji dalis kreditorių verčiau pasirenka galimybę atgauti žymiai mažesnę reikalavimo dalį per bankroto procedūras, tačiau taip sutaupo laiko ir iškart nurašo likusią reikalavimo dalį į nuostolius. Ypač tai pasakytina apie valstybės kreditorius (SODRĄ ir VMI) bei finansų įstaigas.

Valstybė kaip tik turėtų būti suinteresuota išsaugoti verslo subjektus, kurie susidūrė su laikinomis problemomis, skatinti pirmiausia išnaudoti visas galimybes persitvarkyti ir restruktūrizuotis, o tik šiems mėginimams aiškiai nepavykus ar nustačius, kad verslo subjektai elgiasi akivaizdžiai piktybiškai ar neteisėtai, pereiti prie bankroto procedūrų.

Esminis restruktūrizavimo instituto tikslas – suteikti laikiną mokumo problemų turinčios įmonės apsaugą nuo kreditorių reikalavimų, leisti laikinai nevykdyti įsipareigojimų, parengti veiksmingą planą, kuris leistų išeiti iš susidariusios situacijos, atkurti mokumą ir toliau likti konkurencingam subjektui rinkoje. Dabar, kai patys kreditoriai iš esmės sprendžia, ar leisti tokiai įmonei apsisaugoti nuo jų, iš esmės prieštarauja tokiam tikslui, todėl minėtas institutas ir nėra tiek paplitęs.

Antra, esamas bankroto procedūrų reguliavimas taip pat turi būti iš esmės peržiūrėtas. Dabartinė įstatymo redakcija yra paini, kai kuriuos aspektus reglamentuoja pernelyg smulkmeniškai, o kai kurių nesureguliuoja tinkamai. Vos ne kiekvienoje byloje bent dalis kreditorių siekia nustatyti ir konstatuoti tyčinio bankroto požymių, ypač vertinant tai, kad galiojanti įstatymo redakcija lingvistiškai tokią galimybę numato iš esmės  kiekvienu bankroto atveju.

Įstatyme numatyti pagrindai, kai galėtų kilti vadovų ir savininkų asmeninė atsakomybė, iš esmės paneigia verslo rizikos taisyklę (angl. business judgement rule) ir nedaro aiškios takoskyros tarp pagrįstos verslo rizikos ir drąsių, inovatyvių verslo sprendimų bei tyčinių turto švaistymo ar aplaidaus vadovavimo veiksmų, kai nesivadovaujama jokiais skaičiavimais ar vertinimais.

Trečia, su itin dideliu krūviu susiduria ir teismai. Kiekvienais metais iškeliama daugiau nei 2000 naujų bankroto bylų, o jau pradėtose bylose kelerius metus yra atliekami įvairūs procesiniai veiksmai, sprendžiami prašymai, nagrinėjami ieškiniai ir pan. Tai labai apkrauna teisėjus ir teismus, nors didelę dalį minėtų klausimų sudaro techninio pobūdžio patvarkymai ir kiti sprendimai, kuriuos iš esmės galėtų spręsti patys administratoriai ir kreditoriai.

Būtina peržiūrėti teismo vaidmenį bankroto procedūrose ir dalį techninio pobūdžio klausimų ar atvejų, kai nėra ginčo, perduoti tvarkyti bankroto administratoriams ar kreditoriams. Taip pat būtina galutinai sudėlioti terminus ir neleisti tų pačių klausimų kelti bet kuriuo momentu visą kelerius metus besitęsiančios bankroto procedūros laiką.

Ketvirta, nemaža dalis bankrutuojančių įmonių neturi turto ir jau kelerius metus nevykdo jokios ekonominės veiklos. Nors Civilinis kodeksas numato galimybę tokius subjektus likviduoti ir išregistruoti juridinių asmenų tvarkytojo iniciatyva, šia galimybe iki šiol nebuvo realiai naudojamasi, nes paprasčiausiai nebuvo skiriama lėšų.

Vis dėlto būtina įvertinti, ar labiau apsimoka tokias „mirusias“ įmones išregistruoti supaprastinta tvarka, minimaliais kaštais ir nubraukiant jų skolas (paliekant galimybę išsiieškoti iš tokių įmonių vadovų ar savininkų, esant racionaliems pagrindams), ar dirbtinai kelti bankroto bylas, eikvoti teismo, administratoriaus (kuriam yra mokama iš iniciatoriaus kišenės) ir kreditorių laiką, nors galutinis rezultatas vis tiek bus visiškai analogiškas – nėra turto, nėra ir patenkintų kreditorių reikalavimų.

Paminėti aspektai aiškiai rodo, kad dabartinei valstybės politikai nemokumo srityje reikia esminių reformų ir kompleksinių problemos sprendimo būdų. Būtina, kad, rengiant naująsias Įmonių restruktūrizavimo ar Įmonių bankroto įstatymo (gal vertėtų net pasvarstyti apie visas nemokumo procedūras sujungiantį Nemokumo įstatymą), būtų tinkamai įvertinti kiekvieno instituto tikslai, užduotys, atsižvelgta į itin didelį darbo krūvį teismuose.

Tai nebejotinai ne tik taupytų valstybės resursus, bet ir užtikrintų, jog nemokumo procedūros taptų įprastomis ir nebeturėtų to neigiamo atspalvio, kuris dažnu atveju yra dar viena priežastis, kodėl verslas iki paskutinės akimirkos delsia ir vengia tokių bylų ir nesiekia pasinaudoti „antru šansu“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ar tikrai verslas valdžiai priešas? 2

Jei pavyktų perkrauti valdžios ir verslo santykius ir atversti juose naują puslapį, išloštų visi, o...

Pramonė
2018.03.31
Mažiesiems Rusijos aludariams kiša produkcijos skaitiklius

Rusijos valdininkai sumanė įpareigoti mažas alaus daryklas įsirengti skaitiklius, matuojančius pagaminto...

Agroverslas
2018.03.31
Trumpas pareiškė, kad patrauks JAV pajėgas iš Sirijos 16

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl nemaloniai nustebino pasaulį ir JAV diplomatijos korpusą. Prezidentas...

Verslo aplinka
2018.03.30
Rusiją atstovavimu užsienyje lenkia tik JAV, Kinija ir Prancūzija 4

Diplomatų išsiuntimo iš Rusijos ir Maskvos atsakomųjų veiksmų skandalas paskatino apžvelgti šalių atstovavimo...

Verslo aplinka
2018.03.30
Rusijos atsakas į Vakarų bausmę: akis už akį 14

„Financial Times“ suskaičiavo, kad Rusija išprašys 150 Vakarų diplomatų ir uždarys JAV konsulatą Sankt...

Verslo aplinka
2018.03.30
„Utenos trikotažas“ dividendų nemokės

AB „Utenos trikotažas“ valdyba nusprendė neskirti lėšų dividendų už 2017 m. akcininkams išmokėjimui dėl...

Rinkos
2018.03.30
Rusijos atsakymas Lietuvai: išsiunčia tris diplomatus 21

Linas Linkevičius, šalies užsienio reikalų ministras, paskelbė apie atsakomuosius Rusijos veiksmus Lietuvai.

Verslo aplinka
2018.03.30
Verslo pirkimų Kinijoje ypatumai Premium

Kinija yra niuansų ir beprotiško verslumo šalis, kurioje „gamykla“ gali atsirasti per vieną dieną, o...

Technologijos
2018.03.30
ES pirmininkaujanti Bulgarija: Rusijos diplomatų neišsiųsime, „palaikysime dialogą“ su Maskva 5

Bulgarija neišsiųs Rusijos diplomatų, prisijungdama prie kitų valstybių atsako į prieš dvigubą agentą...

Verslo aplinka
2018.03.30
Grybauskaitės susitikimo su Trumpu temos – saugumas ir energetika 6

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kitą savaitę kelias dienas lankysis Jungtinėse Amerikos Valstijose, kartu su...

Verslo aplinka
2018.03.30
„Skaitmeninius mokesčius“ maišo su žemėmis: esą pakenks pačiai ES Premium

Apyvartos mokestis technologijų milžinėms, vos daugiau nei prieš savaitę pristatytas Europos Komisijos (EK),...

Verslo aplinka
2018.03.30
Į miškus taikosi nomenklatūra: į aukštus postus pretenduoja buvę urėdai Premium 1

Tarp pretendentų vadovauti VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) regioniniams padaliniams yra ir buvusių...

Agroverslas
2018.03.30
Į Lietuvą – dvigubai galingesnis TUI srautas 5

Praėjusiais metais tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje sudarė 528,3 mln. Eur ir,...

Verslo aplinka
2018.03.30
FTB domėjosi Trumpo planais su Putino rėmėju statyti viešbutį Rygoje

2010-aisiais verslininkų grupė, į kurią įėjo turtingas Vladimiro Putino, Rusijos prezidento, rėmėjas, ėmėsi...

Verslo aplinka
2018.03.30
Viena ranka beldžiasi į ES, kita – skambina Putinui Premium 4

Briuselis yra pasiryžęs atverti duris Vakarų Balkanų valstybėms, o pirmosios eilėje – Serbija ir Juodkalnija...

Verslo aplinka
2018.03.30
Paslaugų sektoriuje sparčiausiai augo telekomunikacijų ir IT eksportas

Pernai metų ketvirtajame ketvirtyje sparčiausiai – net 63,5%, lyginant su tuo pačiu ketvirčiu prieš metus,...

Verslo aplinka
2018.03.30
Kauno LEZ reikmėms išperka dar 143 ha Premium 8

Sparčiai investuotojais užsipildanti Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) iki šių metų pabaigos galės...

Pramonė
2018.03.30
Apnuodytos Julijos Skripal būklė pagerėjo 6

Jungtinės Karalystės ligoninė, kurioje gydomi apnuodytas dvigubas agentas Sergejus Skripalis ir jo dukra...

Verslo aplinka
2018.03.30
„Aconitum“ savininkės R. Balanaškienės portretas: iš televizijos į farmaciją 4

„Kartais manęs paklausia, ar aš nebijau, juk galbūt atskleidžiu komercines paslaptis. Tuomet sakau – nebijau,...

Laisvalaikis
2018.03.30
Vyriausybė tikina: padėti pagrindai vykdyti struktūrines reformas 1

Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė tvirtina, kad 2017-aisiais buvo padėti pagrindai šiemet ir...

Verslo aplinka
2018.03.30

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau