Rusijos valdžia žada dosniau finansuoti „jautrias sritis“

Tai būtų didžiausias Rusijos valstybės išlaidų šuolis nuo 2012 m., pažymi analitikai.

Siekiant didinti finansavimą išvardytoms sritims, vyriausybė ieškotų galimybių „mažinti kitas išlaidas ir optimizuoti mokesčius“, pridūrė p. Belousovas, jį cituoja agentūra TASS.

Jis pabrėžė, kad sprendimai dar nėra priimti.

Pagal svarstomą planą, kelių ir kitai transporto infrastruktūrai skirtos išlaidos per artimiausius trejus metus padidėtų iki 30%, sveikatos apsaugai ir švietimui – apie 20%, teigė Rusijos vyriausybei artimas šaltinis, jį cituoja „Bloomberg“. Detalės, kaip būtų finansuojamos šios išlaidos, dar nėra aiškios, tačiau kalbama apie išlaidų saugumui karpymą, mokesčių didinimą ir didesnį biudžeto deficitą, priduria šaltiniai.

Kai kuriuos iš šių biudžeto manevrų anksčiau inicijavo Aleksejus Kudrinas, Maskvos Strateginių tyrimų centro vadovas ir prezidento Vladimiro Putino ekonomikos patarėjas.

Ponas Belousovas patvirtino, kad dalis vyriausybės ir p. Kudrino skaičiavimų, susijusių su „jautriomis išlaidomis“ (sveikatos apsauga, švietimas, infrastruktūra – VŽ), sutampa.

Išlaidos numatytoms sritims būtų pradėtos didinti 2018 m. antroje pusėje, o didžiausias šuolis planuojamas 2021-2022 metais, teigia su vyriausybės ketinimais susipažinę pareigūnai.

„Yra rizika, kad visa tai apsiribos tuščiais žodžiais apie reformų poreikį, bet tikrovėje bus mažai nuveikta. Dabartinė ekonomikos politika priėjo liepto galą, ji neskatina ekonomikos augimo ir nepadeda pagerinti pragyvenimo lygio“, – „Bloomberg“ cituoja Vladimirą Tichomirovą, „BCS Finansų Grupės“, Maskvos finansų brokerio bendrovės, ekonomistą.

Vladimiras Putinas, neabejojama, šiemet kovą bus perrinktas ketvirtai prezidento kadencijai. Tačiau Kremlius vis tiek nerimauja, kad šalies gyventojai gali pradėti piktintis lėtu pajamų augimu ir tuo, kad negerėja gyvenimo kokybė.

Pernai lapkritį Pasaulio bankas perspėjo Rusijos vyriausybę, kad „tolesni karpymai sveikatos ir švietimo srityse gali tiek kelti pavojų ekonomikos, tiek visuomenės gerovei“.

2016-aisiais Rusija sveikatos reikmėms skyrė 3,6% nuo BVP. Palyginti, ES vidurkis – 7,2%. Švietimui buvo skirta irgi 3,6% nuo BVP, palyginti su 4,9% ES vidurkiu.

Rašyti komentarą