Atsiskaitymų grynaisiais ribojimas atidedamas
Rudenį nespėjo
Šią savaitę baigsis pratęstoji Seimo rudens sesija. Į jos darbų programą buvo įtrauktas ir dar 2015 m. Vyriausybės parengto Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto svarstymas ir priėmimas. Tačiau, anot Seimo narių, „dėl laiko stokos ir dėl užsitęsusių diskusijų“ taip ir nebuvo suspėta tai padaryti rudens sesijoje. Todėl šis įstatymas perkeliamas į Seimo pavasario sesiją, kuri prasidės kovo 10 d.
„Gal ir nėra taip jau labai skubu jau dabar būtinai priimti šį įstatymą, galima dar padiskutuoti dėl jo, tuo labiau, kad kyla dar nemažai klausimų ir diskusijų“, – VŽ sakė Stasys Jakeliūnas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas.
Anot jo, Seimo rudens sesijos metu „buvo kelis kartus surengtos diskusijos dėl šio įstatymo projekto“. „O artėjant pavasario sesijai bei jos metu BFK surengs formalų šio projekto svarstymą, kuris paskui bus perkeltas į Seimo plenarinių posėdžių salę. Tikimės, kad Seimo pavasario sesijoje Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas bus priimtas“, – teigė p. Jakeliūnas.
Iškėlė daug papildomų klausimų
Naujasis įstatymas galėtų įsigalioti arba š. m. antrajame pusmetyje, arba nuo 2019 m. sausio 1 d.
Pasak BFK pirmininko, surengus projekto svarstymus parlamente aiškėja, kad politikai iš esmės sutinka su Vyriausybės pasiūlyta 3.000 Eur atsiskaitymų riba. Tokį siūlymą ministrų kabinetas pateikė dar pernai birželio mėnesį. Finansų ministerija argumentuoja, kad nustatant tokią atsiskaitymų grynaisiais ribą „atsižvelgiama į bendrą pasaulinę tendenciją riboti mokėjimus grynaisiais, siekiant kovoti su šešėline ekonomika ir tarptautinio terorizmo finansavimu“.
„Tačiau tęsiasi diskusijos kai kuriais kitais su atsiskaitymų grynaisiais ribojimu susijusiais klausimais, pvz., galbūt vertėtų pagalvoti apie kitokios, aukštesnės ribos nustatymu juridiniams asmenims, taip pat reikėtų detalizuoti, kas yra sandoris, kuriam būtų taikomas atsiskaitymų grynaisiais ribojimas, kaip derėtų kitaip reglamentuoti momentinius atsiskaitymus, kad jie atitiktų numatomus apribojimus“, – VŽ vardino p. Jakeliūnas.
Seime jau anksčiau būta svarstymų apie 5.000 Eur, 7.500 Eur, 10.000 Eur ar net 15.000 Eur ribos įvedimą arba atsiskaitymų grynaisiais ribojimo diferencijavimo įvedimą, pvz., tarp verslininkų ir paprastų žmonių arba tarp užsieniečių ir Lietuvos verslo.
Atsidūrė teisėsaugos akiratyje
Pastaraisiais metais atsiskaitymų grynaisiais ribos kai kur Europos Sąjungoje buvo gerokai sumažintos: Ispanijoje – iki 2.500 Eur, Italijoje, Prancūzijoje ir Portugalijoje – iki 1.000 Eur, Graikijoje po krizės buvo įvesta vos 500 Eur riba. Bet Lenkijoje ir Kroatijoje šiuo metu taikoma 15.000 Eur, Čekijoje – 14.000 Eur, Latvijoje –7.200 Eur.
Laisvosios rinkos institutas siūlo nepritarti atsiskaitymų grynaisiais ribojimui, kadangi „tai nėra efektyvi priemonė kovojant su šešėline ekonomika“. Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba siūlo ribą padidinti iki 10.000 Eur.
Šiomis dienomis pasirodė žinių, kad koncerno „MG Baltic“ ir Liberalų sąjūdžio bei Darbo partijos korupcijos bylą tiriančią teisėsaugą domina ir aplinkybės, kaip 2015 m. Seime buvo inicijuotas įstatymas dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo. Specialiųjų tyrimų tarnyba praėjusią savaitę patvirtino, kad šioje byloje pareikštuose įtarimuose be kitų aplinkybių minimos ir šiam įstatymo projektui registruotos pataisos.
Teisėsaugą sudomino 2015 m. gegužės pabaigoje tuometinio Seimo nario, Darbo partijos atstovo Ričardo Sargūno registruota pataisa, numatanti, kad „nesiverčiantys ūkine komercine veikla fiziniai asmenys tarpusavyje gali atsiskaityti ir atlikti kitus mokėjimus pagal sandorį grynaisiais pinigais, jeigu suma neviršija 5.000 Eur“. Taip pat siūlyta išlyga, kad jei nors viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine finansine veikla, atsiskaitymai grynaisiais pinigais galimi įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.
Tikimasi, kad šiemet pavasarį teismas pradės nagrinėti šią politinės korupcijos bylą.
