Kas Lietuvos ir pasaulio laukia 2018-aisiais?

Publikuota: 2018-01-01

Baltijos šalys minės valstybingumo šimtmetį, jas aplankys popiežius, Lietuva taps EBPO nare, bus sprendžiama dėl dar vienos mokesčių ir socialinės sistemos pertvarkos, taip pat ir dėl valstybės tarnybos reformos, prasidės intensyvi būsimų gausių rinkimų kampanija, turėtų būti baigtos „Brexit“ derybos ir prasidės būsimojo Europos Sąjungos biudžetinio laikotarpio dėlionės, įvyks žiemos olimpiada, Rusijos prezidento rinkimai ir svarbūs visuotiniai balsavimai Italijoje, Moldovoje, Latvijoje ir dar keliose šalyse. Šie bei kiti įvykiai numatomi prasidėjusiais 2018-aisiais.

Įsibėgės kampanijos

Šiemet, kaip ir pernai, Lietuvoje nebus jokių visuotinių rinkimų. Tačiau jau šiais metais prasidės 2019-aisiais įvyksiančių gausių rinkimų – savivaldybių, prezidento ir Europos Parlamento – kampanijos. Savivaldos rinkimai įvyks kitų metų kovą, prezidento – gegužę, Europarlamentarų – birželį.

Todėl jau ateinantį rudenį turėtume sužinoti galimus kandidatus į miestų ir rajonų merus, o ne vėliau kaip spalį-lapkritį bus paskelbta konkreti prezidento rinkimų data ir pradėta politinė šių rinkimų kampanija. Kandidatai į prezidentus irgi išryškės jau šiemet, nors oficialiai jie bus pradėti registruoti tik kitų metų pradžioje.

Taip pat per 2018-uosius turėtų būti išgryninta konstitucinė formuluotė dėl dvigubos pilietybės bei apsispręsta, kaip ir kada surengti referendumą šiuo klausimu. Planuojama jį paskelbti kartu su prezidento rinkimais.

nuotrauka::1 right

Įsibėgėjančios rinkimų kampanijos, bandymas įsiteikti rinkėjams greičiausiai turės nemenkos įtakos šalies politiniam gyvenimui, ypač Vyriausybės nusiteikimui vykdyti būtinas reformas. Metų eigoje gali būti išgryninta valdančiosios koalicijos situacija. Pavasariop turėtų būti įsteigta iš socialdemokratų pabėgusių ir kartu su valstiečiais-žaliaisiais koalicijoje likusių politikų valdančioji partija. Jos atsiradimas gali nulemti ir diskusijas dėl galimo koalicinės sutarties peržiūrėjimo, kas savo ruožtu gali sukelti pokyčius ministrų kabinete, nors premjeras Saulius Skvernelis kol kas nemato tam pagrindo.

Valdančiosios koalicijos partnerių santykiams įtakos gali turėti tai, kaip Seimas balsuos dėl pasiūlytų apkaltų Kęstučiui Pūkui (ji įvyks dar sausio viduryje) bei Mindaugui Basčiui (ji turėtų būti surengta kovą), taip pat ar bus inicijuotas apkaltos procesas Artūrui Skardžiui.

Minėsime valstybingumo šimtmetį

Šiemet iškilmingais renginiais bus paminėtas Vasario 16-osios akto šimtmetis. Vienu svarbiausių minėjimo akcentų taps dar sausį iš Vokietijos atgabento šio Akto eksponavimas Signatarų namuose Vilniuje. Metų viduryje įvyks atkurtos valstybės šimtmečiui skirta Dainų šventė.

nuotrauka::2 left

Vyriausybė yra paskelbusi, kad visi valstybingumo šimtmečiui skirti valstybiniai renginiai biudžetui kainuos apie 11 mln. Eur.

Dar prieš kelerius metus planuota, kad jubiliejaus proga bus pastatytas Nacionalinis stadionas ir atlikta Sporto rūmų rekonstrukcija. Deja, nei vienas šių projektų iki šimtmečio ne tik neįgyvendintas, bet net ir faktiškai nepradėtas. Tikimasi, kad bent jau šiemet paaiškės abiejų „amžiaus projektų“ likimas.

Be to, iki šių metų pabaigos gali būti galutinai sutvarkyta Lukiškių aikštė Vilniuje, žinoma, jeigu pavyks įveikti visus kilusius nesutarimus dėl to, kaip ji turi atrodyti.

Valstybingumo šimtmetį minės ir Latvija bei Estija. Ypatingu šių metų akcentu visose trijose Baltijos valstybėse turėtų tapti rugsėjį planuojamas popiežiaus Pranciškaus apsilankymas jose.

Reformų metai?

Planuodama šių metų darbus Vyriausybė ne kartą akcentavo, kad 2018-aisiais bus bandoma tęsti pernai pradėtos mokesčių ir socialinės sistemos pertvarką. Todėl tikimasi, kad iki 2019 m. biudžeto projekto pateikimo Seimui ministrų kabinetas apsispręs dėl kelių svarbių klausimų – ar įvesti progresinius gyventojų pajamų mokesčius, ar pradėti taikyti „Sodros“ įmokų lubas, kaip pasielgti su antrąja pensijų kaupimo pakopa, ar konsoliduoti darbdavių ir darbuotojų mokesčius bei kt.

Dar vienas svarbus numatomas darbas – valstybės tarnybos reforma. Vyriausybė žada netrukus baigti ją numatančių įstatymų projektų „šlifavimą“, tuomet jų imsis Seimas. Tikimasi, kad iki šių metų pabaigos naujas Valstybės tarnybos įstatymas bus parlamentarų priimtas, tuomet 2019-aisiais palaipsniui būtų pradėta pertvarka šioje srityje. Premjeras prognozuoja, kad dėl šios reformos Seime bus sulaužyta ne mažiau iečių nei dėl pernai per vargus patvirtintos urėdijų pertvarkos.

nuotrauka::3 right

Pastaroji šiemet turi būti įgyvendinta. Kaip, beje, ir kitų valstybės valdomų įmonių pertvarkos.

Visos jos svarbios Lietuvai siekiant jau šiemet tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tikrąja nare. Sprendimo dėl to laukiama apie metų vidurį.

2018 m. bus taip pat įgyvendinta profesinio mokymo reforma, be to, prasidės valstybinių universitetų tinklo optimizavimas – per trejus metus vietoje 14-os universitetų turėtų likti 9.

Gali būti gviešiamasi LRT kontrolės

Ypatingas dėmesys šių metų pradžioje bus skirtas nacionaliniam transliuotojui LRT. Mat pavasarį baigiasi antroji LRT generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus kadencija, todėl LRT taryba surengs naujojo direktoriaus rinkimus. Konkurse galės dalyvauti ir p. Siaurusevičius. Stebint pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilusią valdančiosios koalicijos ir kai kurių LRT žurnalistų bei kitų visuomenės veikėjų diskusiją skaidrumo klausimais, kyla abejonių, ar valdžia nėra nusiteikusi rasti kokių nors būdų „perimti“ LRT kontrolę į savo rankas.

nuotrauka::4 left

Šiemet baigsis ir kai kurių kitų aukštus postus užimančių asmenų kadencijos, pvz., kovą baigiasi Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos vadovo Michailo Demčenko šešerių metų kadencija, lapkritį – Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės Dianos Vilytės ketverių metų kadencija. Abu šiuos pareigūnus skiria prezidentas premjero teikimu.

Šiemet pradeda veikti naujai įkurta Gynybos resursų agentūra, kuri, tikimasi, padės ateityje išvengti vadinamųjų „auksinių šakučių“ įsigijimo skandalų. Nuo metų vidurio turėtų pradėti veikti ir centralizuota vaiko teisių priežiūros sistema. Taip bus užbaigta vadinamoji „Matuko reforma“, t. y. vaiko teisių priežiūros pertvarka Lietuvoje.

Nuo Naujųjų metų padidėjus minimaliai mėnesio algai ir neapmokestinamajam pajamų dydžiui per 2018-uosius Trišalėje taryboje bei valdžios institucijose turėtų būti tęsiamos diskusijos, kada šiuos rodiklius kilstelėti vėl.

Dar keli numatomi pokyčiai – nuo šių metų balandžio valdžios institucijos nebegalės reikalauti iš asmenų tų duomenų, kuriuos jau turi įvairūs valstybės registrai, o gegužę įsigalios skaitmeninei erdvei svarbi ES asmens duomenų apsaugos direktyva.

Rinkimų virtinė

Pasaulinėje arenoje irgi numatoma nemažai politinių įvykių. Net keliose Lietuvai svarbiose šalyse įvyks rinkimai.

nuotrauka::5 right

Kovą Rusijoje bus renkamas prezidentas. Nėra jokių abejonių, kad dar vienai šešerių metų kadencijai bus perrinktas Vladimiras Putinas. Po to bus laukiama pareiškimų apie tolimesnį šios šalies kursą ir galimus vyriausybės pertvarkymus. Tačiau analitikai abejoja, ar bus atsisakyta konfrontacijos su Vakarais ir ar bus pakeistas ligšiolinis premjeras Dmitrijus Medvedevas.

Spalį įvyks Latvijos Saeimos rinkimai, po to bus formuojama nauja šios šalies vyriausybė. Politinis kraštovaizdis Latvijoje nuolat keičiasi ir „persitvarko“, todėl labai sudėtinga prognozuoti, ar dabartinė centro dešinės valdančioji koalicija išlaikys vyriausybės kontrolę ir po rinkimų, ir ar juose sulauks bent kokios paramos prorusiškos jėgos.

Kovą bus surengti Italijos parlamento rinkimai. Galima euroskeptikų pergalė, tačiau labai abejojama, ar jiems pakaks pajėgumų suformuoti naują vyriausybę, todėl Italijoje galima ilgalaikė politinė krizė.

Metų pradžioje, tikimasi, bus baigta po pernai rugsėjį įvykusių Bundestago rinkimų kilusi naujos vyriausybės sudarymo krizė Vokietijoje – laukiama, kad bus pratęstas kanclerės Angelos Merkel vadovaujamos vadinamosios „didžiosios krikščionių demokratų ir socialdemokratų koalicijos“ darbas.

Balandį bus surengti parlamento rinkimai Vengrijoje. Beveik neabejojama „euroatsargaus“ premjero Viktoro Orbano pergale jose, kas tikriausiai reikš tolimesnį įšalą Budapešto ir Briuselio santykiuose.

Vengrija nuo galimų sankcijų gali bandyti apsaugoti su Europos Sąjungos institucijomis nesutariančią Lenkiją. Sausį-kovą ES turėtų galutinai apsispręsti, ar bausti Varšuvą.

Sausio pabaigoje numatomi prezidento rinkimai Suomijoje.

Iššūkių nepristigs

Rudenį įvyks svarbūs parlamento rinkimai Moldovoje. Baiminamasi, kad jose laimės prorusišką prezidentą Igorį Dodoną remiančios partijos, kas gali reikšti šios valstybės eilinį posūkį nuo europietiškų vertybių puoselėjimo.

Taip pat rudenį planuojami naujojo Gruzijos prezidento rinkimai. Nors prorusiškos jėgos čia gerokai silpnesnės nei Moldovoje, gali kilti populizmo protrūkis. Beje, prezidentas Gruzijoje bus paskutinį kartą renkamas tiesiogiai – po šešerių metų kitą šios valstybės vadovą išrinks jau 300 narių vienijanti Nacionalinė asamblėja.

Kremliaus faktorius tikriausiai turės įtakos ir 2019 m. įvyksiantiems rinkimams pradedančios ruoštis Ukrainos gyvenimui, ypač kalbant apie separatistų situaciją rytinėje šalies dalyje. Yra ir prognozuojančių, kad pavasariop galimas padėties Donbaso regione paaštrėjimas.

Stabdant agresyvius Rusijos nusiteikimus Lenkijoje šiemet turėtų pradėti veikti amerikietiška priešraketinės gynybos sistema. Ji turės teigiamos įtakos ir Lietuvos apginamumui.

nuotrauka::6 left

Metų viduryje Briuselyje planuojamas eilinis NATO viršūnių susitikimas, kuriame turėtų būti aptarta ir tai, kaip yra apgintas rytinis Aljanso flangas.

Dar iki šio susitikimo, pirmoje metų pusėje, numatomas trijų Baltijos valstybių prezidentų susitikimas Vašingtone su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu.

Įtampų, matyt, nestigs ir kituose pasaulio kraštuose, ypač Artimuosiuose Rytuose (dėl Jeruzalės statuso) bei Tolimuosiuose Rytuose (dėl Šiaurės Korėjos branduolinių ambicijų).

„Brexit“ ir ES biudžetas

nuotrauka::7 right

Vienas svarbiausių iššūkių šiemet – vėlyvą rudenį baigti vadinamąsias „Brexit“ derybas dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES 2019 m. kovą. Nors Londono ir Briuselio derybose nestinga dramatiškumo, jos vyksta beveik pagal grafiką, todėl tikimasi, kad iki spalio ar lapkričio bus pasiektas galutinis susitarimas tiek dėl išstojimo sąlygų, tiek dėl pereinamojo laikotarpio, tiek ir dėl JK santykių su ES po „Brexit“. Gruodį derybų rezultatus gali patvirtinti ES valstybių lyderiai, kas atvers kelią pasirašyti atitinkamą susitarimą.

Kartu prasidės jau be JK liekančios ES būsimojo biudžetinio laikotarpio dėlionė. Pavasarį laukiama pirminių Europos Komisijos siūlymų dėl bendrijos 2021-2027 m. finansinio laikotarpio. Tada prasidės ES valstybių derybos su Komisija dėl konkrečių numatomų naujos finansinės perspektyvos skaičių. Jos užtruks apie dvejus metus.

Lietuva tikisi, kad ir 2021-2027 m. ES biudžete bus numatytos pakankamos lėšos mūsų šaliai aktualiausiems projektams – Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, „Rail Baltica“ tiesimui, elektros tinklų sinchronizacijai su Vakarais, taip pat regionų atskirčiai mažinti.

Dar kai kas

nuotrauka::8 left

Iš likusių pasaulinių numatomų įvykių:

- Tikimasi, kad kovą Raulis Castro atsistatydins iš Kubos prezidentų;

- Laukiama, kad rudeniop Izraelis atvers savo pirmųjų dviejų egzistavimo dešimtmečių slaptuosius archyvus;

- Vasario 9-25 d. Pietų Korėjos Pjongčango mieste vyks žiemos olimpinės žaidynės, kuriose dėl dopingo skandalų nebus leista dalyvauti oficialiai Rusijos delegacijai, taip pat nebus keliama šios šalies vėliava ir atliekamas himnas;

- Birželį-liepą Rusijoje įvyks Pasaulio futbolo čempionatas. Žadama ypatingą dėmesį skirti dopingo kontrolei, kad nepasikartotų skandalas dėl Sočio olimpiadoje 2014-aisiais vykdyto masinio mėginių klastojimo;

- Kovą Londone planuojamos britų princo Hario vestuvės su amerikiečių aktore Meghan Markle;

- Vienoje rugpjūtį vyks Tarptautinės astronomų sąjungos Generalinė asamblėja. Neatmestina, kad vėl bus keliamas klausimas dėl Plutono sugrąžinimo į planetų sąrašą;

- Gegužę Portugalija pirmą kartą istorijoje surengs Eurovizijos dainų konkursą;

- Vidurvasarį Saudo Arabija leis vairuoti moterims.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kaunas ruošia automobilių stovėjimo mokestį Karaliaus Mindaugo prospekte

Kauno m. savivaldybė ruošiasi įvesti  automobilių stovėjimo mokestį Karaliaus Mindaugo prospekto dalyje,...

Transportas
17:50
ES ir Japonija pasirašė duomenų mainų sutartį

Europos Sąjunga (ES) antradienį pasirašė laisvos prekybos sutartį Japonija. Kartu sukirsta rankomis ir dėl...

Putinas patvirtino, kad su Trumpu aptarė Krymo klausimą

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, ir Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, pirmadienio akistatos...

VRK sprendimas: dalis serialo „Naisių vasara“ yra politinė reklama

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį iš dalies pritarė darbo grupės išvadoms dėl televizijos serialo...

ES ir Japonija pasirašė laisvos prekybos sutartį 3

ES ir Japonijos lyderiai antradienį pasirašė susitarimą dėl laisvos prekybos. Taip sukuriama didžiausia...

Investicijų pjūvis: Lietuva pereina prie aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų 7

Lietuva, pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų kuriamas darbo vietas milijonui gyventojų...

Po Trumpo ir Putino susitikimo – džiaugsmas Rusijai ir audra JAV Premium 11

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, pirmadienio susitikime su Vladimiru Putinu, Rusijos prezidentu, daugelio...

Klaipėdos universitetas paskelbė rektoriaus konkursą

Klaipėdos universiteto (KU) taryba paskelbė konkursą rektoriaus pareigoms eiti. Naujasis universiteto vadovas...

Dėl bendradarbiavimo „tvarkiečiai“ ir valdantieji ketina susitarti po mėnesio 1

Seimo „tvarkiečiai“ ketina rugpjūčio pabaigoje pasirašyti susitarimą su valdančiaisiais dėl bendradarbiavimo...

Trys VRK nariai pristato atskirąją nuomonę dėl „Naisių vasaros“ 2

Trys Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nariai parengė atskirąją nuomonę dėl serialo „Naisių vasara“ –...

Pirmoji šalis, uždraudusi algų nelygybę: ar tai įmanoma Premium 7

Kol Islandijos vyrai stebina laimėjimais futbolo srityje, jų tautietės giriasi kitais pasiekimais. Islandija...

Išrinkta nauja „Verslios Lietuvos“ valdyba

Į naują verslumą skatinančios VšĮ „Versli Lietuva“ valdybą paskirti septyni šalies verslo asociacijų vadovai.

Vadyba
10:55
Naujasis KTU rektorius žada plėsti bendradarbiavimą su verslu

Eugenijus Valatka, naujasis Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius, planuoja plėsti...

Ūgtelėjo G. Palucko socialdemokratų reitingas

Jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį, juose daugiausiai balsų gautų Tėvynės sąjunga-Lietuvos...

Daugiau prezidentės veto nebus – pasirašyti visi likę įstatymai 2

Iš maždaug pusantro šimto įstatymų, priimtų paskutinėmis Seimo pavasario sesijos dienomis, vetavusi vos porą,...

2020-ųjų kampanijai Trumpas jau surinko 88 mln. USD 4

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, ruošiasi kovai dėl perrinkimo. Prezidento štabas būsimai kampanijai jau...

Akistata Helsinkyje: klaustukų tebeliko daug 7

Vakar įvykusio Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino...

Interviu: kaip Lietuvai patekti į „Doing Business“ 10-uką ir nesugriauti pensijų sistemos Premium 2

Kad patektų į verslui patraukliausių šalių dešimtuką, Lietuvai pertvarkyti mokesčių sistemos nepakaks. Kur...

Iš JK emigruoja rekordinis skaičius europiečių 23

Pernai iš Jungtinės Karalystės (JK) išvykusių ES piliečių skaičius – didžiausias istorijoje, rodo šalies...

Verslo aplinka
2018.07.16
Dėl planuojamų JAV tarifų Kinija pateikė skundą PPO 1

Kinijos komercijos ministerija pirmadienį pranešė, kad valstybė pateikė skundą Pasaulio prekybos...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau