Koncesijos: konkurse užimta antra vieta beveik prilygs pirmai

Publikuota: 2017-12-28
Viliamasi, kad naujasis Koncesijų įstatymas prisidės prie Nacionalinio stadiono projekto išjudinimo iš "mirties taško". Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Viliamasi, kad naujasis Koncesijų įstatymas prisidės prie Nacionalinio stadiono projekto išjudinimo iš "mirties taško". Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Koncesininkais galės tapti ir fiziniai asmenys, nebus ribojamas koncesijų terminas, nurodoma derėtis ne tik su užėmusiuoju pirmąją vietą koncesijos konkurse, bet ir su antrąją. Šios bei kitos naujovės nustatomos netrukus įsigaliosiančiame naujajame Koncesijų įstatyme.

Šiemet vasarą Seimas priėmė dar buvusios Vyriausybės parengtą naujos redakcijos Koncesijų įstatymą. Jis įsigalios 2018 m. sausio 1 d.

Šį įstatymą iš pagrindų taisyti teko dėl dviejų priežasčių – pirmiausia, iki šiol galiojęs įstatymas buvo priimtas dar prieš du dešimtmečius ir per šį laikotarpį daugybę kartų koreguotas, „lopytas“, be to, prieš ketverius metus Europos Sąjunga patvirtino direktyvą dėl koncesijos sutarčių suteikimo. Ji numato kitokį koncesijų reguliavimą nei nustatyta Lietuvoje, todėl teko derintis prie europietiškų koncesijos standartų.

Nebėra maksimalaus termino

Nuo šiol koncesijos sutartys Lietuvoje galės būti sudaromos kad ir šimtui metų, nes naujasis įstatymas nebenustato maksimalaus tokių sutarčių termino. Iki šiol galiojo tvarka, kad koncesija sutartis negali būti sudaroma ilgiau nei 25 metams.

Bet ir pagal naująją įstatymo redakciją „koncesijos sutartis turi būti terminuota“. Jos trukmę savarankiškai nustatys koncesijos sutartį su privačiu subjektu sudarančioji institucija, atsižvelgdama į reikalaujamus darbus ar paslaugas.

„Koncesijos dokumentuose turi būti nurodyta maksimali koncesijos trukmė, nebent trukmė naudojama kaip koncesijos suteikimo vienas iš kriterijų. Koncesijos sutarčių, kurių trukmė ilgesnė kaip 5 m., trukmė negali būti ilgesnė už laikotarpį, per kurį koncesininkas pagrįstai gali tikėtis atgauti atliekant darbus ir teikiant paslaugas įdėtas investicijas ir būtų gauta investuoto kapitalo grąža, atsižvelgiant į investicijas, būtinas konkretiems tikslams pasiekti. Investicijos, į kurias atsižvelgiama apskaičiavimo tikslais, turi apimti pradines investicijas ir investicijas, padarytas koncesijos vykdymo metu“, – rašoma naujajame įstatyme.

Tačiau jame priduriama, kad „koncesijos sutarties trukmė gali būti trumpesnė už laikotarpį, reikalingą investicijoms susigrąžinti, su sąlyga, kad suteikiančiosios institucijos mokama kompensacija koncesininkui nepanaikina koncesininkui perduotos rizikos.“

Koncesininku galės tapti ir fizinis asmuo

Naujame įstatyme nustatyta ir nauja derybų dėl koncesijos tvarka. Įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad į derybas turi būti kviečiamas ir tas dalyvis, kurio pasiūlymas yra panašus į dalyvio, kurio pasiūlymui suteiktas aukščiausias įvertinimas, pasiūlymą, jei jų įvertinimas skiriasi ne daugiau kaip 15%.

Raginama ir visais kitais atvejais į derybas kviesti ne tik geriausiai įvertintą koncesininko parinkimo konkurso dalyvį, bet ir antrosios vietos laimėtoją: „Baigusi derybas su dalyviais, suteikiančioji institucija sudaro koncesijos sutartį su tuo dalyviu, su kuriuo pasiektas geresnis, vertinant pagal sąlygose nustatytus dalyvių pasiūlymų vertinimo kriterijus, susitarimas.“

Išplečiama subjektų, kurie gali būti koncesininkais, grupė. „Koncesininku bus laikomas kiekvienas ekonominės veiklos vykdytojas, kuriam suteikta koncesija ir su kuriuo pasirašyta atitinkama sutartis. Tai gali būti ir fiziniai, ir viešieji bei privatūs juridiniai asmenys, ir kitos organizacijos ar jų padaliniai, ir tokių juridinių asmenų grupę, įskaitant ir laikinas įmonių asociacijas“, – rašoma įstatymo išaiškinime.

Iki šiol fiziniam asmeniui nebuvo suteikta teisė būti koncesininku.

Įtvirtintos mišrios sutartys

Naujajame įstatyme numatyta pareiga nustatyti, kad dalyvis savo pasiūlyme nurodytų visas koncesijos sutarties dalis ir visus siūlomus subrangovus bei dar žemesnėje grandyje esančius subrangovus, kuriuos ketina pasitelkti vykdyti koncesijos sutartį. „Toks reglamentavimas pasirinktas atsižvelgiant į koncesijų sutarčių vykdymo ypatumus ir siekiant, kad nuo pačios sutarties įgyvendinimo pradžios būtų imamasi tinkamų priemonių išvengti rizikų, susijusių su subrangovais ar dar žemesnėje grandyje esančiais subrangovais. Bet šios nuostatos nepanaikina koncesininko atsakomybės dėl koncesijos sutarties vykdymo“, – paaiškino įstatymo projekto rengėjai.

Nustatomi esminiai koncesijų sutarties pakeitimai, įtvirtinamas mišrių sutarčių institutas.

Pabrėžiama, kad koncesija nėra turto valdymas, bet tik darbų atlikimas ar paslaugų teikimas. „Įstatyme yra nustatyta koncesijos samprata bei aiškiai identifikuotos dvi koncesijų rūšys – darbų koncesija ir paslaugų koncesija. Darbų koncesija ekonominės veiklos vykdytojams pavedama vykdyti darbus, už kuriuos atlygį sudaro teisė eksploatuoti darbų rezultatus arba tokia teisė kartu su mokėjimu. Paslaugų koncesija ekonominės veiklos vykdytojams suteikiama teisė teikti ir valdyti paslaugas, už kurias atlygį sudaro tik teisė teikti paslaugas arba tokia teisė kartu su mokėjimu“, – paaiškino Linas Sesickas, advokatų kontoros GLIMSTEDT partneris.

Naujuoju įstatymu įtvirtinamas koncesijos vertės skaičiavimas.

Ir vykdoma, ir stringa

Pastaraisiais metais koncesijų būdu Lietuvoje yra įgyvendinta arba numatoma įgyvendinti ne vieną didelį projektą – pastatytas Palangos aplinkkelis, planuojama įvykdyti oro uostų valdymo pertvarką, pastatyti Nacionalinį stadioną. Tiesa, pastarasis projektas gerokai stringa. Kol kas numatyta, kad koncesijos sutartis dėl Nacionalinio stadiono statybos negali viršyti 25 m. termino.

Planuota viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu rekonstruoti ir magistralę Vilnius-Utena. Tačiau naujoji Vyriausybė atsisakė tokių planų ir šį kelią žada suremontuoti valstybės pajėgomis.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Izraeliui greičiausiai teks rengti trečius rinkimus per vienerius metus

Izraelio opozicinio centristinio bloko lyderis Benny Gantzas trečiadienį informavo prezidentą Reuveną...

Antras biudžetas chaoso skalėje

Šiandien Seime turėjo būti didžioji metų diena – pradėtas svarstyti svarbiausias šalies įstatymas – kitų metų...

„Pack Klaipėda“: vietoj uždarymo – derybos su automobilių gamintoju Premium

Lietuviško kapitalo UAB „Pack Klaipėda“, gaminanti vienkartinius indus maistui iš ekstruduotojo putų...

Pramonė
05:45
„Sodros“ įmokas dirbantiems savarankiškai siūloma skaičiuoti nuo 90% pajamų

Siekiant suvienodinti savarankišką veiklą vykdančių ir pajamas deklaruojančių gyventojų „Sodros“ įmokas, nuo...

Verslo aplinka
2019.11.20
Europietiškų milijonų panaudojimas: dar yra kur pasitempti 

Lietuva yra tarp sparčiausiai europietiškas lėšas panaudojančių valstybių. Tačiau naujausia Vyriausybei...

Verslo aplinka
2019.11.20
Paims šimtamilijonines paskolas „Independence“ nuomai ir išpirkimui 1

Vyriausybė sutiko suteikti valstybės garantiją už 135,5 mln. Eur Šiaurės investicijų banko (ŠIB) paskolą...

Verslo aplinka
2019.11.20
EK: Lietuvos biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles 1

Europos Komisija konstatuoja, kad Lietuvos biudžeto plano 2020 m. projektas yra tinkamas – jis atitinka...

Verslo aplinka
2019.11.20
G. Nausėda sako, kad vetuotų biudžetą, kuris neatitinka fiskalinės drausmės

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nepasirašytų biudžeto įstatymo, jei jis prieštarautų konstitucinėms...

Verslo aplinka
2019.11.20
Atsakingas investavimas: kur mitai, o kur realybė?

Vis daugiau investicinių fondų, valdančių milijardinį turtą, savo investicijas nukreipia į įmones ir verslus,...

Finansai
2019.11.20
G. Nausėda sako dar lauksiantis, kol J. Narkevičius „sutvarkys, ką pridirbęs“

Prezidentas Gitanas Nausėda sako dar suteiksiantis pasitikėjimo kreditą dėl pietų iš valstybės įmonių...

Verslo aplinka
2019.11.20
Biudžeto puodas kunkuliuoja: pasiūlymai didinti išlaidas byra iš visų pusių Premium

Artėjant biudžeto priėmimui Seime tebėra apstu nesutarimų, kaip turėtų atrodyti ir jis pats, ir jį lydintys...

Verslo aplinka
2019.11.20
Kai pasitikėjimo kartelės nepasieki 3

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei jų koalicijos partneriai Lietuvos socialdemokratų darbo partija...

Verslo aplinka
2019.11.20
ES 2020 m. biudžetas: laimėtojai ir pralaimėtojai  Premium

Europos Parlamentas (EP) ir Taryba šia savaitę pasiekė susitarimą dėl 2020 m. Europos Sąjungos (ES) biudžeto,...

Finansai
2019.11.20
D. Trumpas: nesudarius susitarimo, Kinijai nustatyti muitai bus „dar padidinti“

Jeigu JAV ir Kinijos prekybos susitarimas nebus sudarytas, kiniškoms prekėms nustatyti importo muitai bus dar...

Verslo aplinka
2019.11.19
G. Nausėda: chaotišką J. Narkevičiaus veiklą vertinu neigiamai 1

Prezidentas Gitanas Nausėda sako neigiamai vertinantis susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus veiklą ir...

Verslo aplinka
2019.11.19
G. Nausėda atviras dialogui su Baltarusija, bet neperžengs raudonųjų linijų

Prezidentas Gitanas Nausėda yra atviras dialogui su Baltarusija, tačiau neperžengs raudonųjų linijų ir...

Verslo aplinka
2019.11.19
ES valstybės narės ir Europos Parlamentas susitarė dėl kitų metų ES biudžeto

Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė susitarimą dėl 2020 m. Europos Sąjungos (ES)...

Verslo aplinka
2019.11.19
Nesumokėjusiems žemės mokesčio VMI pradėjo skaičiuoti delspinigius, ragina paskubėti 3

Naujausiais duomenimis, gyventojai sumokėjo daugiau nei 27,2 mln. Eur, įmonės – kiek daugiau nei 5,5 mln. Eur...

Finansai
2019.11.19
Seime stringa pakartotinis balsavimas dėl urėdijų reformos įstatymo

Pritrūkus balsų Seimas antradienį iš naujo nepriėmė Miškų įstatymo, įtvirtinusio urėdijų reformą. Parlamentas...

Verslo aplinka
2019.11.19
Dairysis naujo ekonomikos ministro, bet nebūtinai skubės  Premium 2

Po nepilnų dviejų savaičių Virginijus Sinkevičius turėti pradėti eiti eurokomisaro pareigas, todėl neteks...

Verslo aplinka
2019.11.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau