Priežastys, dėl ko vis daugiau darbuotojų renkasi „lietuvišką“ atlyginimą
„Jei šeima į rankas per mėnesį uždirba bent 1.500 Eur, nemanau, kad jiems kiltų minčių palikti vaikus, tėvus, namus ir išvažiuoti dirbti į užsienį“, – sako Liutauras Juška, Plungės UAB „Hodven“ direktorius.
Šis regionas, kaip ir visa Lietuva, gerokai nukraujavo dėl išvykusiųjų gyventi svetur: ne tik sumažėjo vartotojų, mokesčių mokėtojų, bet ir darbuotojų, kurių stygius yra esminis stabdis verslui. Tačiau dabar atsiranda vis daugiau įmonių, kurios ne tik sudaro tokias sąlygas, kad vietiniai norėtų jose dirbti ir nesugalvotų išvažiuoti, bet tampa patrauklios ir išvykusiems į užsienį anksčiau.
„Pas mus jau dirba keli grįžusieji į gimtinę. Žinoma, skandinaviškų atlyginimų mes mokėti negalime, tačiau jie apskaičiuoja, kiek kainuoja pragyvenimas ten, kiek sumoka už nuomą, ir mato, kad skirtumas nėra įspūdingas. Juolab mes mokame tikrai konkurencingus Lietuvoje atlyginimus“, – pasakoja minkštuosius baldus gaminančios įmonės vadovas.
Vis dėlto ne tik atlyginimas yra svertas, sulaikantis darbuotojus čia arba išginantis sotesnio gyvenimo ieškoti į užjūrius.
Ne tik pinigai
Živilė Vaitkūnienė, Kauno UAB „Aša“, dirbančios su prekės ženklu „Pleveles.lt“, direktorė, neslepia, kad anksčiau, kai ekonominė krizė parodė nagus ir mažėjo pajamos, vadinasi, ir algos, kai kurie darbuotojai – ypač turintys būsto paskolą – negalėjo išlaukti geresnių laikų, todėl išvažiavo padirbėti svetur.
„Tačiau kai tik reikalai pradėjo taisytis, dalis jų grįžo. Juk svarbu, kad išeinantį pabučiuotų žmona, o grįžęs po darbo galėtų paglostyti vaikams galvas. Įprastai žmogus pinigų išvažiuoja, kai prispiria netikėtos aplinkybės, o darbštūs darbuotojai gerą algą užsidirba ir čia“, – sako p. Vaitkūnienė. Ji atkreipia dėmesį, kad šalia atlyginimo, leidžiančio žmogui gyventi oriai, ypač svarbu, kad darbuotojas jaustųsi darbdavio vertinamas, įtrauktas į įmonės veiklą – tiek darbe, tiek užvėręs darbovietės duris.
„Esame mažas kolektyvas, daug bendraujame, tad visi kartu švenčiame, leidžiame laisvalaikį. Į šventes visuomet kviečiame ir darbuotojų antrąsias puses, taip parodome, kad mums rūpi ne tik jie, bet ir jų šeimos. Gal kartais įmonėje yra per daug demokratijos, gal per mažai pelno, bet svarbiau geras jausmas, kai darbdavys žino, kad turi aukštos kvalifikacijos patyrusį darbuotoją, o darbuotojas – kad turi darbą, į kurį norisi eiti“, – aiškina „Ašos“ vadovė.
REKOMENDUOJAME
