Finansų ministerija: Lietuva nėra pažeidžiamiausia dėl „Brexit“
Birželio pabaigoje paviešintoje „Standard & Poor‘s“ (S&P) analizėje teigiama, kad „Brexit“ didžiausią neigiamą įtaką tarp Rytų Europos valstybių padarys Lietuvai, trečiadienį paskelbė naujienų agentūra BNS.
Sudarydama pažeidžiamumo indeksą, Lietuvai agentūra skyrė pirmą vietą. Po to rikiuojasi Latvija, Vengrija, Lenkija, Slovakija, Estija. O mažiausiai pažeidžiama – Rusija.
Pateikdama tokias išvadas S&P rėmėsi emigrantų iš šių šalių kiekiu Jungtinėje Karalystėje (JK), jų pinigines perlaidas į gimtąjį kraštą, šalies prekybinius ryšius su britais bei ES fondų svarbą finansuojant investicijas.
Agentūra šiuokart vertino tik vadinamąsias besiformuojančias Europos rinkas, stipriausių ES žaidėjų šioje analizėje nebuvo. Tiesa, birželio pradžioje pateiktame analogiškame indekse S&P konstatavo, kad dėl „Brexit“ daugiausia žalos gali patirti viena sparčiausiai ES augančių ekonomikų Airija. Taip pat Malta, Liuksemburgas, Kipras, Šveicarija, Belgija ir Nyderlandai.
Abejoja duomenų patikimumu
Tačiau FM trečiadienį išplatintame pranešime abejoja duomenų, kuriais rėmėsi reitingų agentūra, patikimumu.
„Ministerijos nuomone, analizėje yra nelogiškų išvadų, taip pat yra netikslių duomenų, kuriais remiamasi, priskiriant Lietuvą prie pažeidžiamiausių valstybių“, – teigia FM.
Ministerija pastebi, kad analizėje pateikiamas tik kylančių Europos (angl. emerging Europe) valstybių rizikos, susijusios su „Brexit“, vertinimas: 11 ES šalių (Lietuva, Latvija, Estija, Slovėnija, Slovakija, Vengrija, Lenkija, Bulgarija, Čekija, Rumunija, Kroatija) bei Turkija ir Rusija.
„Atsižvelgus į pasaulio analitikų prognozes, jeigu būtų vertinamos visos ES valstybės, Lietuvos nebūtų tarp labiausiai pažeidžiamų narių. Dauguma analitikų sutaria, kad didžiausias neigiamas pasekmes dėl Brexit pajustų Airija, Nyderlandai, Belgija, Malta, Kipras ir Liuksemburgas. Neigiamą įtaką pajustų ir Vokietija, tačiau ji būtų mažesnė nei prieš tai išvardytoms šalims“, – rašoma FM pranešime.
Stebisi, kodėl nebuvo Latvijos ir Estijos
S&P teigia, kad per prekybos kanalą (eksportas) iškart atsirandantis tiesioginis poveikis visoms 13 šalių bus minimalus, tačiau didžiausias jis būtų Lietuvai, Čekijai, Vengrijai, Lenkijai ir Slovakijai.
O FM įsitikinusi, kad poveikis Lietuvos eksportui būtų nedidelis: „Todėl abejonių kelia motyvai, kodėl Lietuva čia įvardijama kaip lyderė.“
Reitingų agentūra skaičiuoja, kad Lietuvos eksporto į JK santykis su BVP siekia 2,5%. Pavyzdžiui, Estijos – 3,2%, Latvijos – 3,9%. Dėl tokio skirtumo FM stebisi, kad Lietuvos kaimynės šiuo atžvilgiu nebuvo paminėtos kaip vienos pažeidžiamiausių.
Nesutampa skaičiavimai
S&P skyrė Lietuvai aukščiausią laiptelį pagal perlaidų sumas iš JK. Tačiau FM linkusi remtis Lietuvos banko (LB) ir savo, o ne agentūros pateikiamais rodikliais.
„LB duomenims, gyventojų pervedimai iš JK 2014 m. sudarė 213,5 mln. Eur (0,6% BVP), o, išankstiniu FM vertinimu, pervedimai iš JK 2015 m. galėjo sudaryti apie 300 mln. Eur (0,8% BVP), t.y. gerokai mažiau, nei nurodoma analizėje (1,2%)“, – skaičiuoja ministerija.
Be to, FM mano, kad, jeigu lietuviai ir ryžtųsi palikti JK, tai persikeltų į tokias šalis kaip Airija ar Norvegija. Taigi ir toliau siųstų dalį uždarbio į Lietuvą. Na, o jeigu ryžtųsi grįžti į Lietuvą, savo indėlį į šalies ekonomiką įneštų tiesiogiai.
Nesutinka ir su migrantų skaičiumi
Agentūros skaičiavimais, imigrantų iš Lietuvos ir britų santykis siekia 5,4%. Tačiau FM, remdamasi Lietuvos statistikais, sako, kad 2014 m. šis santykis siekė 4,7%, o 2004–2015 m. laikotarpiu – 5,1%
„Tai dar labiau pagrindžia abejones, kodėl Lietuva įvardijama kaip didžiausią neigiamą „Brexit“ poveikį patirianti šalis tarp analizėje vertinamų valstybių“, – reitingų agentūrą kritikuoja Finansų ministerija.
Skaičiuoja ES pinigus
S&P teigimu, didelę dalį investicijų Lietuvoje sudaro pinigai iš ES fondų, o dingusi JK dalis Bendrijos biudžete skaudžiai atsilieptų šaliai.
Tačiau FM sako, kad kad kol kas per anksti daryti išvadas dėl būsimos ES finansinės paramos, mat nėra aišku, kaip bus formuojamas Bendrijos biudžetas po „Brexit“. Tai yra, kokiu būdu bus padengiamos dingusios JK įmokos.
Lietuvos manymu, atsiradusi skylė greičiausiai bus užglaistyta didinant įmokas likusioms narėms.
„Kalbant apie ES biudžeto apimtis po 2020 m. ? tai bus derybų dėl kitos daugiametės finansinės programos objektas, o pasiūlymą dėl kitos finansinės programos Europos Komisija pateiks iki 2018 m. pradžios“, – pažymi FM.
VERSLO TRIBŪNA
Jau 5 kartą organizuotas „Spiečiaus“ verslo bendruomenės renginys „Spiečiamės“ šiemet subūrė rekordinį dalyvių skaičių. Rugsėjo 26 d. vykusiame susitikime iš viso dalyvavo daugiau nei 500 Inovacijų agentūros įkurtų aktyvaus verslo erdvių „Spiečius“ narių ir alumnų iš visos Lietuvos bei daugiau nei 30 nacionalinio verslo lyderių, mentorių ir ekspertų.
„Evernord“ grupei priklausantis atviro tipo informuotiems investuotojams skirtas fondas „Evernord Bond Fund“ jau kitų metų pradžioje pradės grąžinti investicijas ir uždarbį savo investuotojams: nuo 2026 m. I ketvirčio, kiekvieną ketvirtį, jiems bus išmokama dalis investuotų lėšų su palūkanomis. Tokia fondo struktūra užtikrina nuolatinį kapitalo srautą (cash flow) ir atliepia investuotojų poreikį gauti periodines pajamas bei sumažinti reinvestavimo riziką.
„Kika Group“ Žemaitkiemyje, Kauno r., atidarė konservuoto maisto gyvūnams gamyklą „Akvatera W“. Sprendimą statyti naują gamyklą lėmė sparčiai augantis šio maisto segmento poreikis ir Lietuvoje, ir tarptautinėse rinkose. Su „Akvatera W“ siekiama išplėsti produktų asortimentą – pasiūlyti pilną augintinių mitybos sprendimų liniją: sausą maistą, funkcinius skanėstus bei konservuotą maistą. Kartu buvo keliami tikslai sustiprinti eksporto potencialą, padidinti gamybos mastą bei įdiegti moderniausias technologijas, kurios užtikrintų aukštesnį efektyvumo, kokybės ir tvarumo lygį.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija suteikė leidimą vykdyti gyvenamųjų namų statybas sostinės Bokšto g. 21A. Projektą vykdanti NT bendrovė „Rewo“ čia restauruos ir rekonstruos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą įtrauktą saugomą pastatą, atliks kito pastato sienos likučių, tvoros tvarkybą taip pat bus statomi trys nedideli dviaukščiai pastatai su mansardomis. Bendras suprojektuotų antžeminių statinių plotas - 900 kv. metrų.
Ministerijos preliminariu skaičiavimu, jei bus nuspręsta solidariai pasidalyti naštą, 2019 m. įmoka į Bendrijos biudžetą Lietuvai padidėtų 43,2 mln. Eur, o 2020 m. atitinkamai 44,9 mln. Eur.
Per 2004–2014 m. Lietuva į ES biudžetą sumokėjo maždaug 2,9 mlrd. Eur įmokų, o per tą patį laikotarpį iš įvairių fondų susirinko apie 13,5 mlrd. Eur.
FM teigimu, per 2014–2020 m. finansinį laikotarpį britams numatyta 11 mlrd. Eur struktūrinių fondų parama.
