Mokslinių tyrimų srityje klaidžiojame tarp prioritetų

„Mes turime svajones, bet jų įgyvendinimui reikalingi ištekliai. Jų ribotumas dažnai ir yra tas ribotumas, kuris stabdo mūsų fantazijas, bet kartu ir ugdo išradingumą, kad išsirinktume kryptis, kurios, mūsų nuomone, yra perspektyviausios ir turėtų atnešti daugiausiai naudos. Realiame gyvenime tai atrodo ne taip poetiškai. Pavyzdžiui, 2014 m. Vyriausybė priėmė nutarimą Dėl prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos. Ten yra 20 prioritetų, mūsų darbo grupė pastebėjo, kad tarp jų mokslo ir verslo potencialias yra pasiskirstęs netolygiai“, – metinėje Lietuvos verslo konfederacijos konferencijoje kalbėjo Valdas Sutkus, organizacijos prezidentas.

„Manome, kad reikėtų mažinti tų prioritetų skaičių. atrodo, kad mes esame visa apimančios plėtros šalininkai, bet kai stengiesi daryti viską, tai paprastai nepadarai nieko arba padarai labai mažai, todėl būtų racionalu peržiūrėti prioritetus ir vietoje 20 palikti, pavyzdžiui, 6 ar 7 ir jų laikytis“, – įsitikinęs vadovas.

Tam, kad valstybė turi išskirti tik pačius reikšmingiausius prioritetus, pritaria ir Valdemaras Razumas, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas.

„Europos mokslų akademijų konfederacija yra atkreipusi dėmesį, kaip reikėtų formuoti mokslinių tyrimų politiką nedidelėse valstybėse. Teigiama, kad šalis turi labai atsakingai pasirinkti prioritetines sritis, į kurias valstybė, turėdama labai ribotas galimybes ir išteklius, turėtų investuoti“, – aiškina mokslininkas.

Tuo tarpu Algirdas Butkevičius, Lietuvos premjeras, pastebi, kad šalies prioritetus bus galima įvertinti iš naujo ir apjungti reikiamas sritis.

„Iš pradžių buvo mažiau prioritetų, bet taryboje buvo atsižvelgta ir į kitus pasiūlymus. Bet iškėlus tikslus, praėjus tam tikram laikotarpiui, grįžtama ir žiūrima, kaip jie įgyvendinti. Dabar bus tokia galimybė, pateikta analizė, kas buvo nuveikta per tą laikotarpį ir jeigu bus matoma, kad tam tikrose srityse bus nepasiekti rezultatai ar nepradėti darbai, tai bus galimybė sritis apjungti, svarbiausioms suteikti pirmumo teisę“, – VŽ paklaustas apie prioritetus komentuoja premjeras.

Reikia ir investicijų

Profesorius Razumas aiškina, kad MTEP struktūrinė sistema „yra ženkliai atgyvenusi ir reikalauja permainų“. Jis atkreipia dėmesį, kad „šalies ekonomikai MTEP negali turėti jokios įtakos, jeigu nėra investuojama daugiau nei 1% BVP”. Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai siekė 1,01% BVP arba 369,8 mln. Eur. 34,2% šios sumos sudarė užsienio lėšos.

Iš anksto atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvai reikės didinti investicijas į šią sritį, nes 2020 m. sumažės iš ES struktūrinių fondų atplaukiantis finansų srautas. Tiesa, čia daugiau pastangų tikimasi ne tiek iš valstybės, kiek iš verslo, kuris iki šiol didelio poreikio tyrimams nejautė.

„Ekonomikos struktūra yra tokia, kad aukštųjų technologijų įmonės, kurioms reikalingos tokios inovacijos, sudaro nedidelę ekonomikos dalį. Vyrauja sunkioji ekonomika, kuriai reikia daugiau vadybinių, o ne gamybinių technologijų. Be to, dažnas galvoja, kad technologiją geriau įsigyti užsienyje, o ne sukurti čia“, – apie menkų verslo investicijų priežastis svarsto Mokslų akademijos vadovas.

Iki 2020 m. tikimasi padvigubinti verslo investicijų kiekį į MTEP, tačiau mokslininkas skuba pridurti, kad tai nėra bendrovių parama universitetams ir mokslinių tyrimų institutams. Šalyse, kur verslo investicijos į tyrimus gausesnės, liūto dalį sudaro didelių bendrovių savo MTEP centrams skiriamos lėšos. Juose vykdomi tiksliniai atitinkamai bendrovei reikalingi moksliniai tyrimai.

Tačiau jis skuba pridurti, kad kitose šalyse didžioji dalis tokių investicijų nėra į universitetus ar mokslinių tyrimų institutus. Liūto dalį ten sudaro didelių bendrovių investicijos į savo MTEP centrus, kuriuose vykdomi tiksliniai verslui reikalingi moksliniai tyrimai.

infogr.am::239990d9-3dd8-46ca-8046-bc82cfa44faf