Kandidatus į „Metų CEO“ siūlo 14 organizacijų
Kiekviena iš šių įstaigų aktyviai dalyvauja įvairiuose Lietuvos verslo procesuose ir prisideda prie verslo aplinkos gerinimo. 14 žemiau išvardintų organizacijų iš pateikto sąrašo pagal tris pagrindinius kriterijus – sukurtą naudą akcininkams, darbuotojams ir visuomenei – rekomenduos tris kandidatus, kurie, jų nuomone, verti „Metų CEO“ vardo.
Savo rekomendacijas šios organizacijos turi pateikti iki balandžio 30 dienos. Žemiau išvardintos organizacijos kandidatus siūlo remdamosi „Verslo žinių“ sudaromu didžiausių šalies bendrovių sąrašu TOP1000. Pirminiai atrankos kriterijai: 2014 m. bendrovė turėjo dirbti pelningai, o generalinis direktorius jai vadovauja ne trumpai nei 2 metus. Šiemet šiuos du kriterijus atitiko per 700 sąrašo bendrovių.
Lietuvos pramonininkų konfederacija
Šiuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienija 50 šakinių ir 7 regionines asociacijas, jungiančias daugiau negu 2.700 įvairaus profilio įmonių, taip pat 31 neasocijuotą narį, nepriklausantį asociacijoms ir į konfederaciją įstojusį individualiai. Konfederacijai priklauso ne tik dauguma gamybos įmonių, bet ir bankai, prekybos įmonės, advokatų kontoros, užsienio bendrovių atstovybės, moksliniai tiriamieji institutai, mokymo įstaigos.
LPK nariai apima pagrindinius Lietuvos gamybos sektorius, kurie prie Lietuvos ekonomikos prisideda sudarydami 22% Lietuvos BVP. LPK narės gamybos įmonės pagamina 83% visos Lietuvos eksporto produkcijos. Eksportas yra pagrindinė Lietuvos ekonomikos varomoji jėga, sudaranti 87% viso Lietuvos BVP, taigi LPK nariai atlieka svarbų vaidmenį stiprinant Lietuvos ekonomiką ir didinant jos konkurencingumą.
LPK prezidentas – Robertas Dargis
LR Ūkio ministerijos misija – kurti palankią teisinę ir ekonominę aplinką ūkio plėtrai. Ūkio ministerija yra įsteigusi apdovanojimą „Už nuopelnus verslui“ ir Nusipelniusio Lietuvos pramonės darbuotojo garbės ženklo apdovanojimą. Apdovanojimas „Už nuopelnus verslui“ teikiamas kartą per metus, žymint Verslo dieną, kuri švenčiama kiekvienų metų antrą lapkričio penktadienį.
Ūkio ministras – Evaldas Gustas
Baltic Institute of Corporate Governance
Bendrovių valdysenos institutas Baltijos šalyse (angl. Baltic Institute of Corporate Governance) yra ne pelno siekianti, nevyriausybinė organizacija. Institutas siekia didinti Baltijos šalių konkurencingumą, skatindamas gerąją įmonių, įstaigų bei organizacijų valdysenos praktiką. Prie jo veiklos prisideda Baltijos šalių verslo ir politikos lyderiai.
Prezidentas – Paulius Martinkus
Vertybinių popierių birža „Nasdaq Vilnius“ – viena iš svarbiausių šalies finansų rinkos ir kapitalo rinkos infrastruktūros institucijų, kartu su Lietuvos centriniu vertybinių popierių depozitoriumu užtikrina sklandų vienintelės šalyje reguliuojamos vertybinių popierių antrinės rinkos veikimą: prekybą ir atsiskaitymą vertybiniais popieriais. „Nasdaq Vilnius“ – save reguliuojanti institucija, kuri veikia vadovaudamasi vertybinių popierių rinką reguliuojančiais teisės aktais bei Vertybinių popierių biržos taisyklėmis.
Jos veiklą, kaip ir visą vertybinių popierių rinką, reguliuoja ir prižiūri Lietuvos Respublikos centrinis bankas. „Nasdaq Vilnius“ kartu su Talino ir Rygos vertybinių popierių biržomis yra suformavusi Nasdaq Baltijos rinką. „Nasdaq Vilnius“ – didžiausios vertybinių popierių prekybos technologijų, vertybinių popierių kotiravimo ir informacijos paslaugų tiekėjos visuose šešiuose žemynuose – Nasdaq, dalis. „Nasdaq Vilnius“ prezidentė ir Nasdaq Baltijos rinkos vadovė – Arminta Saladžienė
Lietuvos verslo konfederacija – didžiausia paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti verslo organizacija. Ji yra Tarptautinių prekybos rūmų (International Chamber of Commerce – ICC) oficiali atstovė Lietuvoje ir dalyvauja Pasaulio rūmų federacijos (World Chamber Federation) veikloje. Per visą narių tinklą Konfederacija atstovauja 26 verslo asociacijas ir 3,5 tūkst. įmonių, kurios drauge sukuria apie ketvirtadalį Lietuvos BVP. Pagrindinės organizacijos narių verslo sritys: aukštosios technologijos, mokslas ir švietimas, teisės, finansų, logistikos ir kitos paslaugos.
Prezidentas – Valdas Sutkus
Baltijos vadybos institutas (BMI) yra verslo vadybos mokykla, rengianti mokymo programas anglų kalba verslo vadovams pagal aukščiausius tarptautinius standartus.
Generalinis direktorius – Jaunius Pusvaškis
Vilniaus Universiteto Ekonomikos fakultetas
Ekonomikos fakultetas, tvirtai užimantis lyderio pozicijas rengiant ekonomistus ir vadybininkus, vienas populiariausių ir didžiausių fakultetų pagal besimokančiųjų skaičių ir studijų programų pasirenkamumą ne tik Vilniaus universitete, bet ir tarp analogiškų Lietuvos aukštųjų mokyklų fakultetų.
Dekanas – doc. dr. Jonas Martinavičius
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas
VERSLO TRIBŪNA
Artimiausiu metu beveik 1 500 Lietuvos įmonių privalės atitikti griežtus Europos Sąjungos Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyvos (TIS2) reikalavimus. Specialistai perspėja – atidėliojimas gali kainuoti brangiai, o verslai dažnai nežino, nuo ko pradėti. Prievolė apima ne tik viešąjį, bet ir didelę dalį privataus sektoriaus: energetiką, gamybą, logistiką, sveikatą, netgi tiekimo grandines, taip pat smulkesnius paslaugų teikėjus, jei jie dirba su didesnėmis organizacijomis.
Kibernetiniai nusikaltėliai vis dažniau pasitelkia generatyvinį dirbtinį intelektą (GenDI) piktavalėms veikoms: nuo sudėtingų apgaulių iki automatizuotų atakų, tačiau GenDI gali tapti ir efektyviu ginklu prieš kibernetines atakas. Spalį tradiciškai minėdami Europos Sąjungos kibernetinio saugumo mėnesiu, ieškome naujų būdų užtikrinti visuomenės ir infrastruktūros saugumą virtualioje erdvėje. Viena iš naujausių Vilniaus universiteto Kauno fakulteto mokslininkų iniciatyvų šioje srityje – GAISO projektas, kuriuo siekiama generatyvinio dirbtinio intelekto sprendimais padėti apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą ir visuomenę nuo kibernetinių pavojų.
Talentų paieška šiandien tapo vienu didžiausių verslo iššūkių. Įmonės vis dažniau susiduria su klausimu, kaip efektyviai pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus specialistus sparčiai besikeičiančioje rinkoje.
Šiemet įsigaliojęs Europos prieinamumo aktas įpareigoja verslą ir viešąjį sektorių užtikrinti, kad skaitmeniniai produktai ir paslaugos būtų patogūs visiems – įskaitant žmones su regos, klausos ar kitomis negaliomis. Ekspertai sako, kad pokyčius skatinanti direktyva ne tik įtvirtina teisinę pareigą, bet ir suteikia konkurencinio pranašumo: prieinamas turinys pasiekia didesnę auditoriją, gerina klientų patirtį ir atveria naujų rinkų.
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, įkurtas 1999 m., yra pirmas nevalstybinis universitetas Lietuvoje. Universiteto steigėjas – BI Norwegian Business School – viena didžiausių ir geriausių aukštųjų verslo mokyklų Europoje. ISM yra vienas dinamiškiausių ir moderniausių universitetų Centrinėje ir Rytų Europoje, plėtojantis geriausias vadybos ir ekonomikos mokslų tradicijas, išlieka tarp stipriausių dviejų šimtų verslo universitetų pasaulyje.
Universitetas siūlo visų pakopų studijas: bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros, taip pat rengia vadovų studijas ir mokymus. ISM įgytas žinias ir gebėjimus universiteto absolventai sėkmingai pritaiko tarptautinėje verslo aplinkoje. Universiteto studijų kokybę patvirtina Tarptautinė kokybės akreditacija (IQA) ir Europos kreditų perkėlimo sistemos etiketė (ECTS label), leidžianti mainų programų partneriais rinktis pažangiausius Europos universitetus.
Rektorius – Dr. Doc. Alfredas Chmieliauskas
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai – nevyriausybinės nepelno verslo savivaldos organizacijos, efektyviai veikiančios tarptautinėje pramonės ir prekybos rūmų sistemoje. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai veikia pagal 1995 m. priimtą įstatymą ir yra vienintelė verslo savivaldos organizacija, veikianti pagal atskirą įstatymą. Pagal jo nuostatas narystė rūmuose yra savanoriška. Svarbiausias Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų kaip verslo savivaldos organizacijos tikslas - atstovauti savo narių interesus bei teikti jiems reikalingas paslaugas, regionų plėtra ir vystymasis. Asociacija vienija Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmus.
Pastarieji turi filialus ir atstovybes dar 8 didžiausiuose Lietuvos miestuose. Tai didžiausias verslo tinklas Lietuvoje. Vykdo Valstybės deleguotas funkcijas. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai Lietuvoje bendrai turi per 1600 įmonių bei organizacijų, aktyviai dalyvauja Europos (Eurochambres) bei Pasaulio Prekybos ir Pramonės (WCF) rūmų veikloje. Rūmai, kaip asocijuoto verslo tinklinė struktūra visame pasaulyje veikia jau per 500 metų.
Asociacijos prezidentas – Šarūnas Kliokys, generalinis direktorius – Rimantas Šidlauskas
„Verslo žinios“ leidžia to paties pavadinimo nacionalinį verslo laikraštį, žurnalus „Verslo klasė“, „Iliustruotasis mokslas“, „Iliustruotoji istorija“, rengia konferencijas, administruoja naujienų portalą vz.lt, darbo paieškos ir karjeros patarimų portalą cv.lt, internetinę parduotuvę parduotuve.vz.lt. Misija – būti skaidriausia, įdomiausia ir įtakingiausia žiniasklaidos priemone, pelningai skleidžiančia verslo informaciją ir žinias, kurios didina Lietuvos žmonių gebėjimus, pasitikėjimą savo jėgomis ir stiprina jų konkurencingumą nuolat besikeičiančiame pasaulyje.
Generalinis direktorius – Ugnius Jankauskas
Investuotojų forumas (angl. Investors‘ Forum)
Asociacija „Investors‘ Forum“ vienija didžiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką. „Investors‘ Forum“ misija - gerinti šalies investicinę aplinką. Megzdama ir puoselėdama dialogą tarp verslo, valdžios institucijų ir visuomenės, asociacija siekia didinti Lietuvos patrauklumą užsienio investuotojams, skatinti skaidraus ir atsakingo verslo plėtrą šalyje bei prisidėti prie Lietuvos ūkio augimo.
Įkurta 1999 m. rugsėjį, organizacija nuosekliai plėtėsi ir šiuo metu vienija apie 60 narių, tarp kurių didžiausi užsienio investuotojai šalyje: pramonės įmonės, bankai, telekomunikacijų, audito, sveikatos ir kitų veiklos sričių bendrovės. „Investors‘ Forum“ narių metinė apyvarta viršija 11 mlrd. Eur. Organizacijai priklausančios įmonės Lietuvoje yra sukūrusios daugiau nei 28.000 darbo vietų.
Vykdomoji direktorė – Rūta Skyrienė
Lietuvos darbdavių konfederacija
Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) yra nevyriausybinė, ne pelno organizacija.Šiuo metu Konfederacija vienija daugiau nei 1800 įmonių ir regionines bei šakines verslo asociacijas. Tai didžiausia smulkų ir vidutinį verslą atstovaujanti organizacija Lietuvoje. Konfederacijos nariais yra įvairaus dydžio įmonės: pradedant individualiomis įmonėmis, kuriose dirba 1-2 darbuotojai, ir baigiant koncernais, turinčiais iki 3000 darbuotojų. LDK nariais yra įvairių rūšių įmonės, taip pat užsienio kapitalo bei valstybinės įmonės, viešosios įstaigos. Generalinis direktorius – Danukas Arlauskas
Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“
Jau penkiolika metų veikianti ekspertinė nevyriausybinė organizacija, siekianti kurti žiniomis ir kūrybiškumu grįstą konkurencingą valstybę. Asociacija vienija daugiau kaip 50 skirtingų sektorių – verslo, mokslo, valdžios ir visuomenės – atstovų, kurių balsas yra pripažįstamas bei vertinamas priimant valstybės mastu reikšmingus sprendimus.
ŽEF siekia inicijuoti pokyčius, tiesiogiai prisidėti prie svarbių problemų sprendimo, šalies politikos formavimo, todėl aktyviai teikia pozicijas, siūlymus, pastabas rengiant įstatymų projektus ir strategines programas. Pagrindinės ŽEF veiklos kryptys: pažangus ir inovatyvus verslas; mokymasis visą gyvenimą; atviras ir žiniomis grįstas valstybės valdymas.
Direktorius – Arminas Varanauskas
Lietuvos laisvosios rinkos institutas
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) yra privati, nepolitinė organizacija, įsteigta 1990 metais. Tiksliausiai institutą būtų galima vadinti užsienyje itin paplitusiu think tank vardu, lietuviškai – smegenų centru, idėjų fabriku, viešosios politikos institutu ar pan. Instituto siekis yra padėti įgyvendinti bendrus Lietuvos žmonių interesus, kurie geriausiai gali būti realizuojami laisvoje rinkoje, kai be jokių privilegijų, protekcijų ar apribojimų kiekvienas individas savo tikslų siekia tarnaudamas visuomenei, o ne pasitelkdamas valstybės aparatą.
LLRI atlieka tyrimus reikšmingais ekonomikos ir jos politikos klausimais, kuria reformų koncepcijas, rengia įstatymų ir jų projektų ekspertizes bei padeda valdžios institucijoms patardamas, kaip geriau įtvirtinti rinkos ekonomikos principus Lietuvoje. Institutas taip pat atlieka sociologines apklausas, leidžia ekonominę literatūrą, rengia konferencijas, seminarus, paskaitas. Švietėjiški darbai yra neatsiejama instituto veiklos sritis – tam, kad asmens laisvės ir atsakomybės idėja taptų Lietuvos visuomenės gyvenimo dalimi.
Prezidentas – Žilvinas Šilėnas
REKOMENDUOJAME
