Atviros inovacijos – būtinybė, kurią atranda lietuviai

Atvirųjų inovacijų svarba šiandienos versle auga dėl kelių priežasčių: konkuruojama globalioje rinkoje, produktų kūrimo ciklai trumpėja, o verslo rinkos tampa kompleksiškesnės.

„Inovacijos kūrimo atveju tai reiškia, kad, perfrazuojant „Google“, visada kur nors yra daugiau žinių ir jos tikriausiai yra ne pas mus. Tai yra būtina ieškoti naujų greitesnių ir patikimesnių žinių pasiekimo ir perkėlimo kanalų, negu taikomos idėjų skenavimo technikos“, – VŽ sako Monika Petraitė, KTU Strateginio valdymo katedros vadovė.

Atvirosios inovacijos – naujovių kūrimas bendradarbiaujant su kitais rinkos dalyviais, klientais, organizacijomis. Tokiu būdu yra dalijamasi inovacijų kūrimo nauda, tačiau išsklaidoma ir rizika.

„Partnerystės atvirumo laipsnis gali varijuoti nuo koordinuojamos tradicinės partnerystės iki atvirų bendradarbiavimo platformų ar įvykių, kaip startuolių konkursai, programuotojų maratonai (angl. hackathon) ar virtualūs idėjų konkursai. Kita vertus, rinkos neapibrėžtumas ir sparti vartotojų preferencijų, klientų poreikių kaita verčia daug glaudžiau bendradarbiauti su klientais siekiant sumažinti inovacijų atmetimo rinkoje riziką“, – sako p. Petraitė.

Tai gali būti tradicinis produktų kūrimas profesionaliose rinkose kartu su medikų, tyrėjų, partnerių organizacijomis. Egzistuoja ir neįprastesnės bendradarbiavimo formos. Pavyzdžiui, senjorų įtraukimas kuriant produktų, skirtų vyresniems žmonėms, idėjas.

Būtinybė

„Inovacinės veiklos atvėrimas įvairaus pobūdžio partneriams, visuomenės grupėms, suinteresuotosioms šalims tampa greičiau būtinybe negu pasirinkimu atviros rinkos ekonomikoje“, – teigia p. Petraitė.

Lietuvos bendrovės supranta atvirumo svarbą, rodo KTU atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 550 inovatyvių organizacijų. Po trečdalį apklaustųjų organizacijų pradeda taikyti arba jau taiko ir siekia tobulinti atvirųjų inovacijų praktikas. Tik 15,1% apklaustųjų netaiko ir neplanuoja jų taikyti.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::infogram_0_k3v7Ud3W3BMMLmU0

„Akivaizdu, kad atvirąsias inovacijas diegti yra svarbu, organizacijos tam skiria išteklių, tačiau kol kas stokojama pažangiųjų praktikų ir patirčių, todėl apsiribojama labiau tradicine atvirųjų inovacijų valdymo strategija“, – sako tyrėja.

Sistemą įvaldžiusios bendrovės įgauna konkurencinį pranašumą. Kaip vieną pavyzdžių p. Petraitė pateikia bendrovę „Philips“ – ji pirmoji Europoje pradėjo diegti atvirąsias inovacijas.

„Šiandien tai leidžia kompanijai sėkmingai konkuruoti ne tik tradicinėse apšvietimo ir elektros prietaisų rinkose, bet ir spręsti itin aktualius tvarios augalininkystės, sveikos subalansuotos gyvensenos, šviesos terapijos ir modernaus tvaraus gyvenimo būdo klausimus“, – sako p. Petraitė.

Tad Lietuvoje įdiegta atvirų inovacijų sistema padėtų sukurti daugiau sėkmingų inovacijų, kurių Lietuvai, remiantis tarptautiniais vertinimais, trūksta, mano mokslininkė. Tačiau tai nėra lengva, nes Lietuva, nors nori imtis atvirų inovacijų, gerokai atsilieka nuo pažengusių Europos ir pasaulio valstybių.

„Problema ta, kad inovacinės veiklos valdymo kompetencijos ir praktika nuo pažengusių valstybių Lietuvoje atsilieka bent 10–15 metų. Iš esmės taikomi XX a. uždarųjų inovacijų metodai, kai siekiama inovacijas kurti uždaruose griežtai kontroliuojamuose kontekstuose (organizacijos viduje ar su keliais nusistovėjusiais partneriais), dažnas rezultatas – menkavertė, tikėtinos rinkos grąžos nekurianti inovacija“, – sako tyrėja.