Kodėl buvę emigrantai yra geidžiamiausi darbuotojai

Nemažai gyventojų į užsienį vyksta norėdami prasigyventi, tačiau ten pinigus irgi reikia užsidirbti. Tie, kurie po kelerių metų emigracijos pargrįžta atgal, atsiduria vietinių darbdavių akiratyje.

„Mano patirtis rodo, kad geriausiai dirba tie, kad yra kurį laiką gyvenę užsienyje. Jie supranta, kad, atėjus į darbą, reikia čia ne atbūti darbo valandas, bet užsidirbti sau atlyginimą. Ir jie dirba neraginami, našiai, kokybiškai, nes taip išmoko užsienyje“, – sako Romas Jurgelevičius, Alytaus UAB „ALT reklama“ direktorius.

Buvę emigrantai ir patys rodo iniciatyvą – jei darbuotojas ateina pas vadovą ir sako, kad nori užsidirbti daugiau, nes, tarkim, pagausėjo šeima ar pasiėmė paskolą būstui, verslininkas tvirtina, kad visada randamas kompromisas.

„Užsakymų turime daug. Tad tie, kas nori viršvalandžių ar padirbėti šeštadieniais už gerokai didesnius įkainius, yra laukiami. Juk užsienyje irgi daugiau užsidirba tie, kas daugiau padaro“, – sako pašnekovas.

Priima atgal

Kad emigracijos nereikėtų tapyti vien tamsiomis spalvomis, pritaria ir kitas Alytaus verslininkas – Virginijus Almanaitis, UAB „VA statyba“ įkūrėjas. Anot jo, tie, kurie išvažiuoja padirbėti kitur, pakeičia požiūrį, supranta, kad, norint užsidirbti, reikia ir dirbti. Be to, jie pamato, koks yra darbdavių požiūris į juos, – jie juk irgi suvokia, kad jei žmogui nesudarysi gerų sąlygų dirbti, jis gerai ir nedirbs.

„Todėl jei kas iš darbuotojų pasako, kad nori išvažiuoti į užsienį dirbti, tikrai nebandau sulaikyti, dar ir paskatinu. Žinoma, pabrėžiu, kad lauksiu jų pargrįžtančių – ir į Lietuvą, ir į mūsų įmonę“, – sako p. Almanaitis.

Ne viena įmonė jau yra įdarbinusi buvusius savo darbuotojus, kurį laiką gyvenusius užsienyje. Živilė Vaitkūnienė, Kauno UAB „Aša“ dirbančios su prekės ženklu „Pleveles.lt“, direktorė neslepia, kad anksčiau, ekonominei krizei parodžius nagus, kas lėmė pajamų, vadinasi, ir algų mažėjimą, kai kurie darbuotojai – ypač turintys būsto paskolą – negalėjo išlaukti geresnių laikų, todėl išvažiavo padirbėti svetur.

„Tačiau kai tik reikalai pradėjo taisytis, dalis jų pargrįžo atgal. Įprastai pinigų žmogus išvažiuoja, kai prispiria netikėtos aplinkybės, o darbštus darbuotojas gerą algą užsidirba ir čia“, – sako p. Vaitkūnienė.

Pritaiko patirtį

Tie, kurie grįžę iš užsienio, ir patys įkūrė verslą, tegul ir visai nedidelį, teigia, kad ten įgyta patirtis visada praverčia.

Robertas Liorančas, Tauragės UAB „Energija taškos“, valdančios parduotuvę „Mėsos taškas“, bendraturtis, tvirtina, kad jei nebūtų keletą metų dirbęs kitur, kažin ar dabar turėtų tokią parduotuvę. Ir ne tik dėl to, kad tam reikėjo investicijų – jų verslo pradžiai prireikė apie 20.000 Eur.

„Pirmiausia dirbdamas Norvegijoje išmokau kantrumo – jie dėl visko diskutuoja, apmąsto ir tik paskui priima sprendimą. Dar išmokau skandinaviško taupumo – reikia labai pasverti, kokį daiktą pirkti, o tai reiškia, kad dažnai įsigyjamas brangus, bet kokybiškas daiktas, todėl jis bus patvarus ilgai. Žinoma, kad laisvai kalbu ne tik angliškai, bet ir norvegiškai, irgi gali praversti ateityje“, – laiko, praleisto emigracijoje, pranašumus vardija pašnekovas.

Rašyti komentarą