Darbo vietos: kas daugiau jų pažadės?

Įvairaus plauko politikai, varžydamiesi plunksnų kedenimo rungtyse prieš rinkimus, nesibodi žadėti tuoj tuoj atverti Lietuvoje rojų: vieni – tą, kurio taip ir nesukūrė per ketverius metus, kiti, ne ką mažiau dosniai žarstę pažadus, to nepadarė dar anksčiau, treti ragina nurašyti politikos veteranus ir kibti į parankę naujiems „šviesios ateities“ garantams. Didinti pajamas žada kone visi, darbo vietų skaičių – daugelis, tačiau gyvenimas rodo, kad ne partijos kuria darbo vietas – nebent tik valdiškose institucijose.

Tarkim, politikų užmojis padidinti darbo vietų skaičių šimtais tūkstančių išsipildytų... Pasvajokime dar drąsiau (nors tai jau būtų iš visiškos fantastikos srities), kad visas jas noriai suskubtų užimti visi iki vieno šalies bedarbiai. Jų yra apie 135.000, bet daugelis jų ir dabar toli gražu netrykšta noru darbuotis.

O štai konservatoriai, pvz., darbo vietų žada sukurti net keliolika tūkstančių daugiau, nei dabar yra oficialių bedarbių. Ketinimas – pagirtinas, tik vienas paprastas klausimas: kas dirbs?

Seniai ne paslaptis, kad kai kurių profesijų darbuotojų Lietuvoje trūksta. Ir senokai. Ne pirmus metus darbdaviai skundžiasi, kad negali rasti tinkamų pagal kvalifikaciją ir patirtį darbuotojų, todėl norėtų jų įsivežti iš trečiųjų šalių.

Iš ten pat į Lietuvą norėtų atvykti ir verslą čia kurti bei plėtoti piliečiai iš trečiųjų šalių, tačiau įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties iki šiol prikurta tiek stabdžių ir saugiklių, kad šia kryptimi nejudama.

Vienu vertus, gerai, kad galima apsisaugoti nuo piliečių, kurie čia ketino įkurti fiktyvų verslą vien tam, kad gautų leidimą gyventi Lietuvoje ir keliauti po Šengeno erdvę. Kita vertus, kai kurios prievolės, pvz., būtinai samdyti tris vietos gyventojus, ne visiems pradedantiems verslininkams buvo įkandamos, juolab kad ne visada tiek darbuotojų ir reikia.

Pakoregavus minėtą įstatymą padėtis neką pagerėjo, net atvirkščiai – naujos nuostatos tik pablogins didžiosios dalies verslininkų iš trečiųjų šalių galimybes apsigyventi ir užsiimti verslu Lietuvoje. Mat jei jie nėra startuoliai, turės dar daugiau investuoti, nei privalėjo iki šiol. Be to, pagal naująjį įstatymą leidimas laikinai gyventi Lietuvoje bus paprasčiau išduodamas tik tiems užsieniečiams, kurie užsiima naujomis technologijomis.

Rinkos ekspertai sako, kad naujuoju įstatymu valdžia žengė lyg ir gerą žingsnį sudarydama galimybę kurtis startuoliams iš užsienio, tačiau, pasak Žilvino Šilėno, Lietuvos Laisvosios rinkos instituto prezidento, yra daugybė protingų kvalifikuotų žmonių, kurie galėtų dirbti Lietuvoje, kurti čia verslą, mokėti mokesčius, tačiau jie neatitinka įstatymo kriterijų.

Vienas įstatymo defektų, anot jo, kad lengvatos numatytos tik kelioms profesijų grupėms, tačiau į sąrašą nepakliūva tokios profesijos kaip pramonės įrenginių operatoriai, suvirintojai ar tekintojai, kompiuterių operatoriai etc.

„Šių specialistų itin trūksta Lietuvos įmonėms. Joms kvalifikuotų technologų ar operatorių tikrai reikia daug labiau nei startuolių“, – aiškina p. Šilėnas.

Pramonininkai tikina, kad jiems ne mažiau aktualu, jog būtų palengvintos ir žemesnės bei vidutinės kvalifikacijos darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo procedūros. Tai supratę lenkai jau džiaugiasi iš Ukrainos atvykusiais darbuotojais. Ne pačius geriausius laikus išgyvenantys Ukrainos pramonininkai pasiryžę keleriems metams lietuviams mielai „paskolinti“ savo įmonių darbuotojus.

Nauda būtų abipusė. Todėl politikai, užuot prieš rinkimus plepalais „kūrę darbo vietas“, geriau sukurtų palankesnes sąlygas verslui, o darbo vietas verslininkai jau sukurs patys.

Komentarai