VŽ bando streso testą: greiti patarimai įtampai sumažinti
Testo klausimus galima suskirstyti į du blokus: siekiančius išaiškinti konkrečią elgseną ir subjektyvų požiūrį. Pavyzdžiui, klausiama, kiek per dieną suvartojama alkoholio, cukraus, riebalų, druskos, kofeino, geriama vaistų, ar žmogų tenkina bendravimas su šeima kasdien, tik savaitgaliais ar tik švenčių metu ir pan.
Personalizuotas streso testas „Stress Off“ identifikuoja šešis streso tipus: greičio maniakas, rūpintojėlis, neapsisprendęs, vienišius, išsekėlis, vaikštantis ašmenimis. Atlikus testą asmuo gauna išsamų dominuojančio tipo aprašymą (emocinė būsena, fiziniai simptomai, elgesio simptomai, tipiškas paveikslas, pirmieji pavojaus ženklai, ilgalaikės pasekmės, prioritetinis ir antraeilis įgūdžiai).
Pavyzdžiui tipinis greičio maniako paveikslas – darboholikas arba barbė devyndarbė, rūpintojėlio – nuobodus draugas, išsekėlis – darbuotojas, kuris dažnai praleidžia darbą, vienišius – labai gerai savo darbą išmanantis darbuotojas, kuris įsitikinęs, kad darbas ir draugystė nedera, neapsisprendęs – suaugęs, bet dar mažas, kuriam sunku priimti sprendimus pačiam, vaikštantis ašmenimis – greičiausiai turintis viršsvorio ir nesirūpina savo išvaizda.
Taip pat nustatomas gyvybingumo koeficientas, kurio dydis nusako, kiek daug energijos ir gyvybingumo turi žmogus. Kuo aukštesnis gyvybingumo koeficientas, tuo žmogaus gaunama grąža (pasitenkinimo santykis su investuotu stresu) yra didesnė. Gyvybingumo koeficiento dydis skirstomas į tris intervalus, iš kurių pirmas identifikuoja riziką, antrasis signalizuoja apie pavojaus ženklus, o pasiekus tam tikrą dydį ir daugiau fiksuojamas normalus gyvybingumo lygis.
„Šis testas yra sukurtas pagal Kanados streso instituto metodiką ir verčiant į lietuvių kalbą šiek tiek adaptuotas. Testas dažniausiai naudojamas dviem tikslais. Pirma, kai įmonės planuoja mokymus, kiekvienas darbuotojas atlieka testą ir pagal gautus rezultatus sudaromas atskirų grupių, kurioms reikia skirtingų įgūdžių, mokymų programa. Antra, sudarant individualias streso valdymo programas, kai kreipiasi pavieniai asmenys. Lietuvoje testą galima atlikti nuo 2014 m. ir tai padarė virš 200 asmenų“, - sako Lukas Mackevičius, programos „Stress Off“ sertifikuotas streso valdymo ir sveikatingumo konsultantas.
Tiesiog darboholikas
Vos tik VŽ atlikus testą, po kelių minučių į el.pašto dėžutę atkeliauja sutrumpintas testo rezultatų aprašymas. Konstatuojamas streso tipas – greičio maniakas. Išvardijami ir kiti likusieji penki streso tipai, kuriems priskiriamas tam tikras balas. Akivaizdu, dominuoja trys tipai – greičio maniakas, rūpintojėlis ir vienišius. Mažiausiai – vaikštantis ašmenimis ir neapsisprendęs.
Gyvybingumo koeficientas nustatytas normalus, todėl šiam rezultatui apibūdinti atsiunčiamas vienas sakinys: „Viskas gerai. Naudokite savo stipriąsias puses“.
Kur kas įdomiau tai, kur reikia tobulėti. Nors kaip vėliau paaiškino p. Mackevičius, situacija netgi visai gera. Mat streso tipui „Greičio maniakas“ nustatyta pirminė rizikos riba, o antraeiliams tipams „Rūpintolėlis“ ir „Vienišius“ – tik įspėjimas imtis prevencinių veiksmų.
„Būna daug kritiškesnių situacijų, kurias lydi emocinis išsekimas ir netgi depresija“, - sako pašnekovas.
Pasirodo, kad streso tipas „Greičio maniakas“ dažniausiai yra ydingo mokymosi aukos. Jie išmoko, kad sėkmė reikalauja pastangų, tačiau jie perlenkia lazdą ir mano, kad jeigu įdės 110% pastangų, tai anksčiau ar vėliau jiems vis tiek pasiseks. O kai taip neatsitinka, jie dar labiau padidina greitį, deda daugiau pastangų , bandydami padidinti savo įtaką. Sakoma, kad norint išeiti iš šio užburto greičio didinimo rato, greičio maniakai turi išmokti sulėtėti. Deja, bet tai jų nemotyvuoja ir tokia mintis skamba net gąsdinančiai.
Patarimai iš karto
„Pagal mūsų filosofiją, yra penki streso valdymo įgūdžiai, kurie priskiriami kiekvienam streso tipui. Tai įgūdžiai, susiję su vertybėmis, atsipalaidavimu, bendravimu, mityba ir mankšta. Greičio maniakams pirmiausia reikia ne tik sulėtinti tempą, bet ir identifikuoti savo vertybes ir tikslus, atsakyti sau į paprastą klausimus - kas iš tiesų yra svarbu ir kokiose situacijose tikrai verta verstis per galvą. Įvaldžius šį įgūdį išmokstama prioretizuoti veiklas“, - sako p. Mackevičius. Anot jo, kitas greičio maniakų streso valdymo įgūdis, kurį reikia išsiugdyti, tai mokėjimas atsipalaiduoti.
„Mokėjimas atsipalaiduoti – išmokimas save kontroliuoti ir sulėtinti tempą, tai sugebėjimas atleisti koją nuo greičio akseleratoriaus. Kai šio tipo žmonės moka nuraminti savo protą, jų produktyvumas dar labiau išauga“, - pažymi pašnekovas. Anot jo, dviejų pagrindinių įgūdžių ugdymui reiktų skirti du-tris mėnesius ir situacija pagerėtų, tuo tikslu galima sudaryti individualaus mokymo programą. Tačiau neretai, kai situacija nėra kritinė, pasiekti rezultatų gali užtekti pirminių praktinių patarimų, gaunamų su trumpa ataskaita testo atlikimo dieną.
Greičio maniakams patariama išsirinkti vieną asmenį, kurį jis nuolat pertraukinėja sakinio viduryje ir stengtis jo nepertraukinėti. Patariama lėčiau vaikščioti, lėčiau valgyti, lėčiau prastis duše. Siūloma planuoti laiką taip, kad nereiktų bėgti į susitikimus ir pasilikti laiko į juos atvykti anksčiau. Taip pat rekomenduojama užsirašyti savo atsakymą į klausimą „Kodėl verta išmokti ilsėtis“ ir pan.
