Inovacijų ir mokslinių tyrimų skatinimas įsibėgėja
Inovacijų taikymą versle stengiamasi populiarinti sutelktomis pastangomis, apjungiant mokslo, valdžios, inovacijų paramos organizacijų bei asocijuotas verslo struktūras. Pirmieji aktyvūs veiksmai suteikė papildomą stimulą įmonėms, nes nepalaikant šio proceso investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę veiklą (MTEP) nebūtų aktyviai identifikuojamos ir fiksuojamos Statistikos departamento ataskaitose. Iki šiol tai daryti ryždavosi apie 25 proc. mūsų šalies bendrovių, dažnai jos tiesiog neatpažindavo MTEP veiklos ar pamiršdavo deklaruoti MTEP išlaidas. „Lietuvoje veikia daug įmonių vykdančių MTEP veiklas, tačiau nedeklaruojančių, kad skiria lėšas MTEP veiklai. Šie duomenys turi didelę įtaką nustatant šalies inovatyvumo indeksą Europos inovacijų sąjungos švieslentėje. Todėl Ūkio ministerija, skatindama įmones deklaruoti išlaidas, skiriamas MTEP, ir taip prisidėti prie Lietuvos pozicijos gerinimo Europos Inovacijų sąjungos švieslentėje, inicijavo ir pavedė MITA vykdyti naują veiklą „InoSkaita““, – pažymi Ūkio ministras Evaldas Gustas.
Anot ministro, negalima prarasti įdirbio ir tikėtina, kad jau 2015-2016 m. laikotarpiu Statistikos departamento renkami duomenys tiksliau atspindės realią situaciją MTEPI srityje, kurie turės didelės įtakos nustatant šalies inovatyvumo indeksą.
„Jei ši tendencija išliks, tai tik vienerių ar dvejų metų klausimas, kada MTEPI vykdantis verslas išlįs iš pogrindžio ir tvirtai pareikš, kad verslas MTEPI atlieka ir tuo didžiuojasi, – antrina Kęstutis Šetkus, Lietuvos inovacijų centro (LIC) vadovas.
Pasak K.Šetkaus, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Lietuvos verslo konfederacija (LVK), Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) kartu dalyvauja įgyvendinant projektinę iniciatyvą „Mokslas ir technologijos inovatyviam verslui“ su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), LIC ir mokslo bei technologijų parkais. Tikslas – informuoti ir konsultuoti verslą dėl MTEP ir inovacijų plėtojimo galimybių. „Svarią vietą šioje projektinėje iniciatyvoje specifinė komponentė „InoSkaita“, suteikianti galimybes įmonėms gauti konsultacijas investicijų efektyvinimo ir valdymo MTEP srityje, mokestinių lengvatų taikymo MTEP, susijusių išlaidų apskaitos ir deklaravimo bei kitais klausimais“, – paaiškina LIC vadovas.
Rezultatai džiugina
„InoSkaitos“ paslaugų teikimo tarpiniai rezultatai rugpjūčio 15 d. nustebino jas teikusias organizacijas: iš 900 įmonių apie 95 proc. identifikavo vykdžiusios MTEP veiklas ir užpildys tai patvirtinančias deklaracijas. Specialistai pažymi, kad didelį pokytį nulėmė tai, jog prieš teikiant paslaugas buvo vykdoma preliminari įmonių atranka, remiantis viešai prieinama informacija. Identifikuotų MTEP veiklų investavimo finansinė išraiška artėja prie 7 mln. eurų. Vidutinė MTEP skiriamų išlaidų dalis nuo paslaugas gavusių įmonių apyvartos siekia apie 7 proc.
„Pastebime, kad virš 90 proc. identifikuotos MTEP sumos tenka eksperimentinei plėtrai ir tik dešimtadalis moksliniams tyrimams“ – rezultatus apibendrina K.Šetkus.
Pagrindinis akstinas plėtoti inovacijas ir deklaruoti MTEP išlaidas nesusijęs su galimybe susimažinti pelno mokestį. Pelno mokesčio lengvata planuoja naudotis ne daugiau 5-10 proc. paslaugas gavusių įmonių. Pagrindinės priežastys gana nuspėjamos: nėra pelno, santykinai nedaug investuojama į MTEP – maža pelno mokesčio ekonomija, tebėra gaji baimė suklysti ir sulaukti didesnio dėmesio iš Valstybinės mokesčių inspekcijos.
Anot K.Šetkaus, „InoSkaitos“ galimybėmis pasinaudoję įmonės pažymėjo, jog daugiau sužinojo apie galimybes efektyviau investuoti į MTEP. „Viešojo ir privataus investavimo kombinacijos plėtojant MTEPI bei atitinkamų specialistų paslaugos vykdant panašias programas atveria naujas galimybes. Nemaža dalis įmonių savo rinkodarai rado tinkamą leitmotyvą, jog kurdamos produktus panaudoja naujas žinias“, – dalyvių vertinimus atskleidžia LIC vadovas.
Savybės, kurių ieško vartotojai
Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius teigia, jog laikas kai vartotojai ieškojo tik pigesnių produktų jau seniai prabėgo. Dabar didžioji dalis jų ieško naujų savybių turinčių produktų ar paslaugų, o jų pasirinkimą lemia suteikiamos išskirtinės galimybės. „Vartotojų nebenustebinti paprastais kosmetiniais patobulinimais ar pakuotės pakeitimu. Investavimas į MTEP tampa svariu rinkodaros elementu“ , – pažymi S. Besagirskas, – Buvo laikas, kas sakė: jei tavęs nėra kataloge, tavęs nėra rinkoje. Vėliau tą patį kalbėjo apie buvimą internete, o dabar sako: jei neinvestuoti į MTEP – tavęs nėra“.
Specialistas pažymi, jog Lietuvoje dar nėra tiek stambių įmonių, kurios paprastai aktyviau dalyvauja MTEP veikloje, o mažesnės dar tik įsibėgėja. „Smulkiose įmonėse eksperimentinė plėtra leidžia sukurti inovatyvius produktus ar paslaugas, didinti investicijas ir darbo vietų skaičių, auginti verslą. Tai tarsi aukštyn kylanti spiralė – kuo daugiau uždirbama, tuo daugiau galima investuoti į MTEP, sukurti dar naujų produktų ir daugiau uždirbti“, – teigiamus aspektus vardina S.Besagirskas.
Anot jo, inovatyvių produktų kūrimo lenktynėse esame pakankamai greiti, jei kalbama apie lazerių ar biotechnologijų sektorius. Čia daug investuojama į MTEP ir įmonės gali didžiuotis konkurencingais sprendimais, puikiais atlyginimais bei prestižiniu statusu verslo bendruomenėje. Kita vertus yra nedidelių inovatyvių perliukų, kaip elektriniams dviračiams skirta įranga „Rubbee“, tekstilės įmonės „Garlita“ ypatingų savybių turintys drabužiai.
Jei norisi ES paramos
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Jankauskas teigia, kad paskatų deklaruoti vykdomą MTEP veiklą bus daugiau. Neseniai Finansų ministerijos 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos komiteto posėdyje buvo svarstomi projektų atrankos kriterijai. Pirmą kartą dvi ministerijos – Ūkio ministerija bei Švietimo ir mokslo ministerija pateikė bendrą projektą ,,Bendri mokslo ir verslo projektai“. Ketinama atsižvelgti į tai ar įmonė investuoja į MTEP ir ar tai deklaruoja Statistikos departamentui, priimant sprendimą skirti finansavimą pagal SF 2014-2020 finansinius instrumentus. „Nuspręsta skatinti įmones deklaruoti Lietuvos statistikos departamentui MTEP veiklas. Numatytas kriterijus, pagal kurį įmonės turi deklaruoti Lietuvos statistikos departamentui, tokią veiklą, – paaiškina jis. – Jeigu įmonė to nepadaro, norėdama gauti ES lėšų, gali pralaimėti, nes neteks papildomų vertinimo balų“.
Laimima keliais aspektais – mokslas skatinamas kreiptis į verslą ir atvirkščiai. Šios srities specialistai gali pasiūlyti mokslinių tyrimų, verslas juos komerciškai įvertins ir nuspręs ar diegti ir vykdyti eksperimentinę plėtrą. Savo ruožtu įmonės skatinamos eiti ir ieškoti bendrų darbo galimybių su mokslu, kad šis padėtų spręsti iškylančias problemas kasdienėje veikloje.
Ūkio ministerijos atstovai pažymi, kad siekis yra išskirtinėmis kompetencijomis ir efektyviu naujų žinių panaudojimu kurti pridėtinę vertę. Lietuvoje inovatyvios įmonės sukuria 2,4 karto daugiau darbo vietų nei šioje srityje neinvestuojančios ir užima 3,9 karto didesnę rinkos dalį nei įprastos bendrovės.
VERSLO TRIBŪNA
Ką daryti, kai tavo pastatus „nuhackina“? Kaip dirbtinis intelektas keičia NT rinką? Kokias proptech technologijas diegiasi didžiausios Europos ir Lietuvos NT įmonės? Ir ką bendro turi Vilnius su Kopenhaga – miestu, siekiančiu tapti pirmąja sostine pasaulyje be CO₂?
Druskininkų pradinių klasių mokytojas sukūrė klasės valiutą, kuri vaikams padeda suprasti pinigų vertę, o verslui – primena, kad didžiausia investicija visada yra į žmogų.
Gaiviųjų gėrimų asortimento „Norfos“ parduotuvių tinkle formavimui daugiausia įtakos turi pirkėjai – paklausos sulaukiantys produktai lieka lentynose, o mažiausiai dominantys pirkėjus keičiami naujienomis. Taip pat didelės įtakos asortimento pokyčiams turi rinkos tendencijos: atsirandantys madingi gėrimų skoniai, pvz., mango, arbūzų, aviečių, ar sveikesnio gyvenimo būdo tendencijos – vengti saldžių, rinktis gėrimus be cukraus, praturtintus vitaminais ir kitomis organizmui naudingomis medžiagomis.
Dar visai neseniai sutelktinis finansavimas Lietuvoje daugeliui asocijavosi su nišiniu sprendimu, buvo siejamas su mažesnio masto vystytojais – tais, kurie neturi pakankamai kapitalo ar prieigos prie tradicinių finansavimo formų. Tačiau šiandien ši paradigma sparčiai keičiasi: vis daugiau sėkmingų ir patyrusių vystytojų renkasi alternatyvius finansavimo šaltinius ne dėl būtinybės, o dėl efektyvumo, greičio ir lankstumo.
