Draudikai: panaikinus lengvatą, rinka kristų 30-50%
Seimas artimiausiu metu turėtų balsuoti dėl gyventojų pajamų mokesčio lengvatos gyvybės draudimui panaikinimo nuo 2017 m. sausio 1 d.
Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas, pažymi, jog panaikinus gyvybės draudimo lengvatas, gyvybės draudimui bus suduotas stiprus smūgis – skaičiuojama, jog rinka gali kristi 30-50%. Taip pat prognozuojama, jog dalis draudimo bendrovių iškels savo buveines iš Lietuvos, rinka konsoliduosis.
„Dalis pardavėjų prarastų darbą, produktai taptų paprastesni, taip pat būtų ieškoma pigesnių pardavimo kanalų“, – paklaustas apie tokio žingsnio pasekmes prognozuoja p. Bakšinskas. Anot asociacijos vadovo, draudikai sutinka, jog yra taisytinų dalykų, tačiau „norint išmokyti kvėpuoti, galvos kirsti nereikia“.
„Susitikimai su Seimo atstovais suteikia vilčių, jog pasieksime kompromisą. Net ir blogiausiu atveju tokie sprendimai turėtų įsigalioti praėjus šešiems mėnesiams po priėmimo“, – teigia Bakšinskas. Žiūrint iš Valstybės biudžeto perspektyvos, toks reglamentavimas, anot jo, yra mokesčių atidėjimas, o ne lengvata.
„Kai po ilgesnio nei dešimties metų laikotarpio sukaupti pinigai išmokami, nuo tos sumos, kuriai buvo taikoma lengvata, vis tiek reikia sumokėti pajamų mokestį“, – aiškina p. Bakšinskas. Tačiau jis pripažįsta, jog investicijų prieaugis lieka neapmokestintas, nes tai yra ilgalaikio taupymo instrumentas.
O visai išmokamai sumai (ne tik prieaugiui) lengvata taikoma tik dviem atvejais.
Visų pirma, kai pinigai išmokami likus iki pensijos 5 m. ir mažiau laiko ir taip pat, kai tėvai kaupia vaikams ir pinigai išmokami jiems sulaukus 18–26 m.
„Vienas pagrindinių gyvybės draudimo privalumų – apsauga garantuojama nuo pirmos sutarties sudarymo dienos, kai jokia suma dar nesukaupta“, – paprašytas įvardyti tokio kaupimo privalumus, teigia p. Bakšinskas.
Brangus administravimas
Anot Stasio Jakeliūno, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, ši lengvata veikia neefektyviai, „nes ja daugiausiai naudojasi didesnes pajamas gaunantys gyventojai, kas nėra socialiai teisinga“. Jo vadovaujamas komitetas paskaičiavo, kad valstybės biudžetas dėl šios lengvatos taikymo kasmet netenka apie 24 mln. Eur pajamų.
Ponas Jakeliūnas pabrėžė, kad įstatymo pataisa bus taikoma tik „į ateitį“, t.y. tik nuo 2017 m. sausio 1 d. sudarytosioms gyvybės draudimo sutartims. „Kitaip tariant, lengvata ir toliau galios dabartinėms sutartims ir toms sutartims, kurios bus pagal š.m. gruodžio 31 d. situaciją“, – paaiškino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas.
Audrius Balaišis, Investicijų valdymo įmonės „Prudentis“ direktorius, pažymi, jog klientas nuo visos savo pirmų metų įmokos sumoka nuo 50% iki 60% administravimo mokesčio. Tokiu būdu į investicinį gyvybės draudimą „investuojami“ pinigai iš karto „uždirba“ neigiamą 50% „grąžą“. O šis mokestis reikalingas, nes reikia apmokėti didelius komisinius pardavėjui už sutartį. Ponas Balaišis taip pat atkreipia dėmesį, jog yra daugybė lygiaverčių investavimo alternatyvų: galima investuoti į vyriausybės ir įmonių leidžiamus vertybinius popierius, laikyti indėlius bankuose, įsigyti įvairiausių investicinių fondų vienetų. Beje, pastaruoju metu investicijų į vertybinius popierius lengvatos taip pat karpomos.
Laiko – kelios savaitės
Mindaugas Civilka, advokatų kontoros „Civilka, Butkevičius, Švedas“ advokatas, pažymi, jog suspėjus gyvybės draudimo sutartį sudaryti iki 2017 m. sausio 1 d., visos dabar taikomos lengvatos būtų taikomos ir toliau.
„Jeigu po 2017 m. bus pakeista sutarties suma ar naudos gavėjas, tuomet nebus laikoma, jog buvo sudaryta nauja sutartis, – svarsto p. Civilka. – Tačiau tai būtų tik paviršutiniškas ir formalus aiškinimas. Pagal turinį draudimo įmokos, draudimo išmokos, draudžiamojo objekto pakeitimas po 2017 m. sausio 1 d. de facto galėtų reikšti GPM lengvatos taikymo išplėtimą, o tai nesuderinama su aptariamu įstatymo leidėjo tikslu. Kitaip tariant, yra rizika kad iš pirmo žvilgsnio nekalti draudimo sutarties pakeitimai po 2017 m. baigsis tuo, kad asmeniui bus atimta lengvata“.
Advokatas taip pat akcentuoja, jog Seimas privalo užtikrinti, kad mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 6 mėnesiai nuo jų paskelbimo dienos.
