Didžiausios bendrovės turės atskleisti, kaip kovoja su korupcija
Didelės viešojo intereso įmonės ir stambios bendrovės, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, turės rengti nefinansinę ataskaitą. Joje bendrovės privalės pateikti su aplinkosaugos, socialiniais, kovos su korupcija klausimais susijusią informaciją.
Tokius Įmonių finansinės atsakomybės ir Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymų pakeitimus Finansų ministerija pateikė Vyriausybei. Šie projektai į nacionalinę teisę perkelia Europos Sąjungos (ES) Nefinansinės atsakomybės direktyvos nuostatas.
Seimui priėmus pakeitimus, šie įsigaliotų nuo 2016 m. gruodžio 1 d., įstatymų nuostatos būtų taikomos rengiant 2017 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių įmonės (įmonių grupės) metinius pranešimus (konsoliduotuosius metinius pranešimus).Įmonės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, turės metiniame pranešime atskleisti informaciją apie įmonės vadovui, valdymo ir priežiūros organų narių skyrimui taikomą įvairovės politiką (amžius, lytis išsiavinimas, profesinė patirtis).
Nauja prievolė būtų taikoma tik toms listinguojamoms įmonėms, kurios viršija ne mažiau kaip du iš šių rodiklių: turtas – 20 mln. Eur, grynosios pajamos – 40 mln. Eur, darbuotojų skaičius – 250 darbuotojų. FM skaičiuoja, kad Lietuvoje tokių įmonių galėtų būti apie 21.
Reikės pateikti RC
Viešojo intereso įmonės, kurių vidutinis darbuotojų skaičius viršija 500, privalės rengti socialinę atskaitomybės ataskaitą. Viešojo intereso įmonėms be biržoje listinguojamų bendrovių dar priskiriami bankai, draudimo įmonės. Ataskaitą turės rengti ir įmonių grupės. FM vertinimu, tokių bendrovių yra apie 20.
Šioje ataskaitoje pateikiama su aplinkosauga, socialiniais ir personalo, žmogaus teisių užtikrinimo, kovos su korupcija klausimais susijusi informacija. Bendrovės turės atskleisti trumpą įmonės verslo modelio aprašymą, įmonės politikos, kurios laikomasi dėl minėtų klausimų, aprašymą bei įgyvendinimą.
Liudas Jurkonis, profesinių paslaugų bendrovės EY neteisėtų veiksmų tyrimų ir prevencijos paslaugų padalinio Baltijos šalyse vadovas, atkreipia dėmesį, jog
Finansų ministerijos pateiktuose pasiūlymuose atsisakyta reikalavimo įmonės auditoriams patikrinti nefinansinės atskaitomybės bei skaidrumo principų reikalavimų realų įgyvendinimą.
„Apsiribojimas patikrinimu, ar tokia ataskaita iš viso parengta, yra vertintinas neigimai. Toks sprendimas lems tik papildomą naštą įmonėms rengti dar vieną ataskaitą, kuri nenagrinėjant jos turinio ir įgyvendinimo reikalavimų neduos naudos nei visuomenei, nei pačiai įmonei, – teigia p. Jurkonis. – Išorinių auditorių vertinimas garantuotų, kad visuomenei pateikiama informacija nebus tik gražus įmonės fasadas, bet ilgalaikiais įsipareigojimais ir konkrečiomis priemonėmis paremtas siekis veikti skaidriai.“
Svarstymo metu Auditorių rūmai taip pat atkreipė dėmesį, kad neaišku, kaip auditorius turi patikrinti ataskaitas. Į šią pastabą neatsižvelgta – auditorius turės tik patikrinti, ar ataskaita iš viso parengta.
Socialinės atsakomybės ataskaita kartu su kitomis reikia pateikti „Registrų centrui“.
Anot FM, toks žingsnis prilygsta ataskaitos paviešinimui.
Tačiau jeigu įmonė vėluoja socialinės atskaitomybės ataskaitą RC su kitomis, bendrovė ją gali įdėti į savo svetainę internete.
Įmonė gali neatskleisti apie įmonės plėtrą, derybas, kitokią informaciją, jeigu tai labai pakenktų konkurencingumui.
FM skaičiuoja, jog norint pateikti socialinės atskaitomybė ataskaitą, įmonei reikia sugaišti apie 95 valandų.
Dar viena ataskaita
Dalis informacijos atskyla į naują Valdymo ataskaitą. Projekte siūloma nustatyti, kad įmonės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, informaciją apie rizikos mastą ir jos valdymą, reikšmingus tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus, akcininkus, turinčius specialias kontrolės teises, tų teisių aprašymą ir kitą informaciją pateiktų bendrovių valdymo ataskaitoje. Šiuo metu tokia informacija pateikiame bendrame įmonės metiniame pranešime.
Rengdamos minėtas ataskaitas įmonės gali vadovautis šios informacijos atskleidimo reikalavimus nustatančiomis ES (Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema) ar tarptautinėmis (Jungtinių Tautų pasaulinis susitarimas, Verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai) metodikomis.
