Nenori, kad „Sodra“ saugotų kelionės į darbą metu
Įstatymo projekte susiaurinama nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo sąvoka, atsižvelgiant į tai, kad nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialinis draudimas draudžia darbdavio riziką. Draudžiamaisiais įvykiais nebus laikoma:
– įvykis pertraukos pailsėti metu, išskyrus papildomų, specialių pertraukų ar pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje;
– įvykis, įskaitant eismo įvykį, vykstant į ar iš darbo, išskyrus tuos atvejus kuomet darbuotojai yra vežami iki darbo vietos ir atgal organizuotai darbdavio transportu;
– įvykis, įskaitant eismo įvykį vykstant į ne darbovietėje esančią vietą, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis, bei vietos ne darbovietės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu.
„Minėti trys atvejai neturėtų būti laikomi draudžiamaisiais įvykiais, kadangi tuo metu darbuotojas nėra darbdavio žinioje, neatlieka darbinių funkcijų, todėl tai nėra darbdavio rizika“, – rašoma Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.
Statutiniams pareigūnams, krašto apsaugos sistemos pareigūnams ir kariams dėl tarnybos specifikos, užduočių sudėtingumo vykstantiems į darbą ar tarnybą, nelaimingi įvykiai, jeigu jie bus susiję su tarnybinių pareigų atlikimu, bus pripažįstami draudžiamaisiais įvykiais.
Tik turtinė žala
Įstatymo projektu apibrėžiamas išmokų pobūdis. Išmokos laikomos tik turtinės žalos – tai yra negautų pajamų atlyginimu. Asmeniui mirus, tiek vienkartinės, tiek periodinės draudimo išmokos vertintinos kaip turtinės žalos (tai yra prarastų pajamų) atlyginimas. Tokiu būdu įtvirtinas principas, jog socialinio draudimo paskirtis yra kompensuoti tik turtinę žalą.
Visiems – po lygiai
Skaičiuojant vienkartinę išmoką siūloma neatsižvelgti į mirusiojo gautas pajamas, o visiems išmokų gavėjams taikyti vienodas kompensavimo dydis. Periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus apskaičiuojamos pagal formulę ir priklauso nuo apdraustojo asmens darbo užmokesčio.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir iš valstybės biudžeto dėl to paties draudžiamojo įvykio nebūtų mokamos dvi panašios paskirties socialinio draudimo išmokos.
Viso dydžio netekto darbingumo periodinę kompensaciją siūloma mokėti tuo atveju, jeigu nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio neteko nuo 30% iki 45% darbingumo, o tuo atveju, kai nukentėjusysis neteko 45% ir daugiau procentų darbingumo, netekto darbingumo periodinę kompensaciją mokėti, jeigu nėra mokama socialinio draudimo netekto darbingumo pensija pagal Lietuvos socialinio draudimo pensijų įstatymą.
Asmenims, dėl apdraustojo mirties gaunantiems socialinio draudimo našlių pensijas ar socialinio draudimo našlaičių pensijas, mokėti ne viso dydžio periodines draudimo išmokas apdraustajam mirus, bet periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus ir socialinio draudimo našlių pensijos ar socialinio draudimo našlaičių pensijos skirtumą, jeigu socialinio draudimo našlių ar socialinio draudimo našlaičių pensija yra mažesnė.
