Kodėl „Doletos“ įkūrėjo dukra netapo įmonės vadove

„Doletos“ verslo perdavimo patirtis

Simona Skardžiuvienė, „Doletos" bendraturtė: „Jei kovoji dėl savo žmonių, kai ateina sunkūs laikai, jie kovoja dėl tavęs.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Kai verslo įkūrėjas, kuris įmonei vadovauja nuo pat pirmų dienų, perleidžia vairą kitam vadovui, šis kurį laiką vertinamas tarsi per didinamąjį stiklą: tiek savininko, tiek darbuotojų, tiek ir klientų. Šis etapas įmonei ypač svarbus, nes, naujajam direktoriui nepateisinus lūkesčių, tiek metų kurtas verslas gali imti klibėti. „Doleta“ šį egzaminą išlaikė.

Įmonių, kurios veiktų ilgiau nei tris dešimtmečius, Lietuvoje nėra daug. Langų ir durų gamybos UAB „Doleta“, skaičiuojanti 32 metus, – viena iš jų. Kone tris dešimtmečius tiek vadovo kabinete, tiek besisukiojantį gamyboje buvo įprasta regėti jos įkūrėją Vytautą Silevičių. Ir dabar jis dažnai užsuka į Jiezne veikiančią bendrovę, tačiau jau tik kaip konsultantas, darbuotojų, kurių daugumą pažįsta ilgus metus, bičiulis. Arba kaip tėvas, atvykęs aplankyti čia dirbančios dukros Simonos Skardžiuvienės ir jos vyro Mindaugo, kuris ir yra dabartinis įmonės vadovas.

Atrodytų, idilė: vadovavimas sėkmingai perduotas, įmonė išliko šeimos rankose, o įkūrėjas yra gerbiamas ir laukiamas. Tačiau to siekiant teko atiduoti daug jėgų, laiko, nervų ir, žinoma, širdies.