Sutelktinis finansavimas – reali verslo finansavimo alternatyva ar tik smulkiųjų kelias?
Tradiciniai bankai taip pat nenoriai finansuoja smulkųjį ir vidutinį verslą dėl didesnio rizikingumo. Ypač tokio finansavimo problema išryšėjo 2008-2009-aisiais finansų krizės metu. Vis dėlto tyrimai rodo, kad būtent stiprus smulkus ir vidutinis verslas yra esminis ekonomikos variklis ir todėl būtina užtikrinti alternatyvų tokių įmonių finansavimą. Lietuvos bankas dar 2015-ųjų gale parengė įstatymų projektų paketą, kuriuo siekiama reglamentuoti alternatyvaus verslo finansavimo galimybes, įskaitant skolinimo ar investavimo per sutelktinio finansavimo platformas, kuris šiuo metu nėra reglamentuotas.
Kas yra sutelktinis finansavimas?
Sutelktinis finansavimas – tai būdas surinkti lėšų projektams ir verslui finansuoti naudojantis internetinėmis platformomis, kai pinigai renkami iš daugybės žmonių. Visas „veiksmas“ vyksta sutelktinio finansavimo platformoje: projekto savininkas pristato savo projektą, kuriam siekia gauti finansavimą ir bendrauja su dideliu rėmėjų būriu. Kuo patrauklesnė projekto idėja, tuo greičiau surenkamas finansavimas.
Sutelktinio finansavimo įstatymo projektas numato, kokia informacija apie projektą turi būti pateikiama potencialiems investuotojams. Numatomi galimi finansavimo būdai – paskolų suteikimas arba įsigijimas projekto savininko išleistas finansines priemones – akcijas ir obligacijas (tiesa, reikėtų paminėti, kad galimybė uždarosioms akcinėms bendrovėms platinti viešas obligacijas numatoma ir planuojamuose Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimuose).
Kam aktualus sutelktinis finansavimas?
Sutelktinis finansavimas įdomiausias pirmiausia smulkiajam ir vidutiniam verslui, kadangi čia neplanuojama įstatymu numatyti finansuotinos sumos „lubų“. Jeigu finansavimo sandoris viršys 100 tūkst. Eur, bet neviršys 5 mln. Eur per metus, projekto savininkas turės pateikti sutelktinio finansavimo platformos operatoriui tam tikrą informacinį dokumentą. Siekiant pritraukti lėšų iki 5 mln. Eur per metus, finansavimo sandoris galės būti bet kokios rūšies – paskola, finansinių priemonių išleidimas. Jeigu bus siekiama gauti didesnę sumą, finansavimas galės būti gaunamas tik išleidžiant vertybinius popierius.
Kita vertus, pagal kitų šalių praktiką, sutelktinis finansavimas gali nesudominti tų smulkiųjų ir vidutinių įmonių, kurios generuoja nemažai pajamų arba turi pakankamai turto – joms paprasčiau pasiskolinti iš banko, įkeičiant įmonės turtą.
Taip pat svarbus klausimas, ar sutelktinis finansavimas kaip būdas investuoti pritrauks profesionalius investuotojus, kurie galės tinkamai įvertinti prisiimamos investicijos riziką ir prisiimti tam tikrų apribojimų, susijusių su investuojamos sumos limitu. Reikia nepamiršti, kad jei bus priimti jau minėti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai, tai uždarosios akcinės bendrovės galės obligacijas platinti viešai be būtinybės tai daryti per sutelktinio finansavimo platformą.
Skatintų palankus apmokestinimas
Investuotojų apmokestinimo tvarka, kurią numatys poįstatyminiai aktai, lems, kiek veiksmingos bus sutelktinio finansavimo platformos. Palankus investuotojų apmokestinimas paskatintų investuoti per minėtas platformas. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, investicinės grąžos, gaunamos tiesiogiai iš projekto savininko ar per sutelktinio finansavimo platformas, apmokestinimas nesiskiria – palūkanos apmokestinamos nuo pirmojo euro, o kapitalo prieaugis dėl finansinių priemonių realizavimo bus neapmokestinamas tik tuo atveju, jeigu tokia suma per metus neviršys 500 eurų.
Todėl sutelktinio finansavimo efektyvumui yra reikalingos tam tikros lengvatos – tai patvirtina ir kitų šalių praktika. Pavyzdžiui, Danijoje per sutelktinio finansavimo platformas gautas palūkanas yra leidžiama sudėti su beviltiškomis skolomis ir tokiu būdu susimažinti apmokestinamąsias pajamas, o, tarkime, Jungtinėje Karalystėje, investuojant į vertybinius popierius per sutelktinio finansavimo platformas, kartais leidžiama atskaityti dalį patirtų išlaidų įsigyjant vertybinius popierius ir tokiu būdu susimažinti investicinės grąžos apmokestinimą.
Alternatyvūs finansavimo būdų įtvirtinimas teisės aktuose sveikintina iniciatyva, kuris suteiks daugiau galimybių verslui skolintis. Tačiau reiktų pripažinti, kad dažniausiai akcentuojama nauda – galimybė pristatyti naują projektą tikslingai auditorijai, pasitikrinti, ar jūsų idėja yra patraukli investuotojams, todėl visai realu, kad sutelktinio finansavimu pirmiausia sieks pasinaudoti verslą pradedantys asmenys.
REKOMENDUOJAME
