Nuo edukologinio darbo iki vadovo pareigų didelėje tarptautinėje įmonėje: kas lėmė tokią sėkmę?

„Carlsberg Group” integruotos tiekimo grandinės Baltijos šalyse direktorius Marius Šveistrys.

Prieš porą metų „Amazon” atlikta įvairių sričių specialistų apklausė atskleidė, kad daugiau nei 60 proc. darbuotojų svarstė artimiausiu metu mesti savo dabartinį darbą dėl trijų pagrindinių priežasčių: žmonės manė, kad naujame darbe turės geresnes galimybes tobulinti įgūdžius, dabartiniame darbe nematė karjeros perspektyvų arba galvojo, kad naujoms pareigoms apskritai nėra galimybių. Visgi sėkmės istorijos rodo, kad lipti karjeros laiptais itin sėkmingai galima dirbant ir vienoje įmonėje. Per aukštesnes pareigas šuoliavęs dabartinis „Carlsberg Group” integruotos tiekimo grandinės Baltijos šalyse direktorius Marius Šveistrys įsitikinęs, kad Lietuvoje lipti karjeros laiptais nėra sunku, tereikia įdėti šiek tiek pastangų.

Naujos pareigos – kas kelerius metus

„Neįsivaizduoju savęs darančio tą patį darbą 10 metų. Tai būtų atbukimas”, – mano M. Šveistrys. Laimei, jo gyvenime ir karjeroje tokių situacijų nebuvo. 2005 metais pradėjęs savo kelią „Švyturys-Utenos alus“ darykloje, Marius startavo nuo vyresniojo logistikos specialisto laiptelio, tačiau kas porą ar kelerius metus vis kilo karjeros laiptais. Iš vyresniojo logistikos specialisto virto gamybos logistikos vadovu, vėliau buvo paskirtas „Utenos” daryklos vadovu, tuomet sekė gamybos direktoriaus pareigos „Utenos” ir „Švyturio” gamyklose, o 2017 m. vyras persikėlė į Šveicariją. Marius buvo paskirtas vyr. operacijų vadovu centrinėje „Carlsberg” tiekimo būstinėje. Išbuvęs Šveicarijoje iki 2021 m. pradžios, jis galiausiai fiziškai grįžo į Lietuvą, bet buvo paskirtas į dabartines pareigas, kurios reiškia, kad M. Šveistrys atsakingas jau už visą Baltijos regioną.

Pasak paties Mariaus, tokį jo karjeros kelią iš dalies lėmė ir atsitiktinumas. Mat iš pradžių jis save matė apskritai kitoje srityje. „Kai rinkausi, ką studijuoti, linkau į humanitarinę pusę. Įstojau į tuometinį Vilniaus pedagoginį universitetą studijuoti istoriją. Vėliau ją iškeičiau į sociologiją. Man tokie mokslai buvo arčiau širdies, o pirmieji darbai buvo edukologiniai. Tiesa, pirmas rimtas darbas buvo mažmeninėje prekyboje, ten jau pradėjau dirbti ties atsargų valdymu ir logistika. Ėmiau suprasti, kas yra tiekimo grandinė ir kaip priimami teisingi sprendimai daro įtaką įmonės rezultatams”, – pasakoja M. Šveistrys. Jis taip pat pabrėžia, kad įsidarbinus „Carlsberg” grupėje, į naujas pareigas dažniausiai būdavo paskiriamas, o ne aplikuodavo pats.

Reikia eiti „ekstra mylią”

Visgi sėkmingą vyro karjerą vadinti tik atsitiktinumu, ko gero, būtų įžeidimas. M. Šveistrys mano, kad Lietuvoje kilti karjeros laiptais nėra sunku, tačiau sėkmę profesiniame gyvenime lemia įdėtos pastangos. „Pirmiausia reikia turėti sveiką ambiciją, antra – norėti augti, o trečia – nueiti papildomą mylią. Aš visąlaik sakau, kad jeigu pats turi siekį augti, nueini bent vienu žingsniu daugiau, nei iš tavęs tikisi ar tau yra įrašytą į oficialius tikslus, turbūt neįmanoma, kad tavęs nepastebės”, – atskleidžia „Carlsberg Group” integruotos tiekimo grandinės Baltijos šalyse direktorius.

Darbas darykloje – menas

Jau beveik 20 metų įmonėje dirbantis Marius tikina, kad čia sudarytos puikios galimybės augti ir tobulėti, jei tik yra tokių ambicijų. O jei jų nėra – irgi nieko blogo. Pasak vyro, kiekvienam darbuotojui yra iškeliami asmeniniai ir komandiniai tikslai, kurie metų pabaigoje yra vertinami. Kiekvienas įmonėje dirbantis žmogus gali atsidurti skirtinguose „langeliuose”. Vieni yra savo vietoje ir neturi ambicijų kilti aukščiau, kiti rodo progresą, bet dar nėra pasiruošę augimui, o treti – tie, kurie jau gali lipti aukštyn. Įspūdingai gali atrodyti ne tik Mariaus CV įrašai, bet ir tai, kiek metų jis dirba toje pačioje įmonių grupėje. Vyras pabrėžia, kad per tiek metų jis užmezgė tamprų ryšį su kolegomis, be to, jam patinka, kad dirbant tokiame versle, tai yra ne tik gamyba, bet ir menas. „Mes mėgstame sakyti, kad esame alaus darykla, o ne fabrikas. Juk tai yra menas, kuriame pridėtinę vertę, pradėdami nuo kūrybos, nuo recepto. Man išskirtinumas yra tai, kad kartu su komercijos, rinkodaros, gamybos skyriais mes galime kurti”, – sako M. Šveistrys. Be to, jis pabrėžia, kad dar vienas jį žavintis išskirtinumas – galimybė dirbti su skirtingų kultūrų žmonėmis visame Baltijos regione.

„Turiu tokį pavyzdį: gamybos linijoje turime stiklo butelius, kuriuos reikia išplauti ir vėl pripilti alų. Buteliai turi tendencija dužti. Estijoje, jei dūžta daug butelių, estai sako: „Darbuotojai patiria didelį stresą”. Jei taip atsitinka Latvijoje, latviai sako, kad bando išspręsti problemą. „Bandyti” yra jų pagrindinis žodis, jie įdeda daug pastangų. O lietuviai sako, kad turėjo didelius finansinius nuostolius ir skaičiuoja, kiek tai kainavo pinigų. Man atrodo, kad visi šie skirtingi scenarijai yra svarbūs. Verslas, kuriame dirbu yra šalto ir sveiko proto organizacija, kuri priima drąsius sprendimus ir nebijo rizikuoti. Žmonėms su geromis iniciatyvomis, klaidos atleidžiamos”, – pabrėžia M. Šveistrys.

Tikisi, kad darbo tempas lėtės

Nors ir gali atrodyti, kad M. Šveistrys – darboholikas, jis sako, kad iki pat pensijos dabartiniu tempu dirbti nenorėtų. „Nematau prasmės laukti ir dirbti tokiu tempu iki pat oficialiai apibrėžto pensinio amžiaus. Tam tikrame gyvenimo etape tempas turi lėtėti, o darbas būti labiau produktyvus. Pavyzdžiui, galima dalintis patirtimi dirbant valdybose, patarinėti, užsiimti mentoryste”, – tvirtina vyras.

Pasak M. Šveistrio, reikia nepamiršti, kad gyvenimą puošia ne tik darbas, yra ir kitų užsiėmimų. Pats vyras akcentuoja dėmesį sportui, muzikai ir maisto gamybai, o artimiausiu metu puoselėja svajonę sodyboje įsirengti lauko virtuvę.

Komentarai