Tvarios pakuotės ir žvilgsnis į ateitį: į žiedinės ekonomikos kūrimą svarbu įtraukti ir vaikus, ir verslą

Skaičiuojama, kad nemažinant gamybos tempų ir nekeičiant dabar vyraujančių įpročių, 2050 m. pasauliui reikės tiek išteklių, kiek jų gali pasiūlyti 3 žemės planetos. Tokios prabangos žmonija neturi, tad istoriškai susiformavusį linijinį požiūrį į gamybą – kai iš gamtos paimami ištekliai yra panaudojami kuriant mums reikalingus produktus, o šie, po panaudojimo, tiesiog išmetami – būtina keisti.

„Sprendimas paprastas ir jau žinomas, tad dviračio išrasti nereikia. Linijinį mąstymo būdą tiesiog turime keisti į žiedinę ekonomiką. Yra trys svarbiausi žiedinės ekonomikos principai. Pirmiausia, produktai jau nuo pradžios turi būti suprojektuoti taip, kad jiems pagaminti reikėtų kuo mažiau medžiagų ir jie kuo mažiau terštų aplinką. Antra, tie produktai turi būti naudojami kuo ilgiau. Ir trečia, po panaudojimo, medžiagos turi būti gražinamos į gamybą. Idealiu atveju, žaliavos turėtų būti išgaunamos iš atsinaujinančių šaltinių“, – vardija Genadijus Poplavskis, „DS Smith Packaging Lithuania“ Verslo plėtros vadovas Baltijos šalims.

Visuomenei ir vartotojams ši kryptis jau yra svarbi ir aktuali. IPSOS atlikto tyrimo duomenimis, net 71 proc. respondentų mano, kad ilguoju laikotarpiu klimato kaita bus tokia pat rimta ar net rimtesnė problema nei COVID-19. 1 iš 4 respondentų jau linkę visiškai atsisakyti plastiko, o 85 proc. mieliau pirktų produktus, kurie yra supakuoti į kuo mažiau medžiagų. 32 proc. įsitikinę, kad dėl mūsų veiklos susidarančių atliekų problemų sprendimas yra vienas iš TOP3 aktualiausių aplinkosaugos klausimų.

Pradeda nuo savęs

Tarptautinė bendrovė „DS Smith“ veiklą vykdo 34 Europos šalyse ir vienija apie 30.000 darbuotojų. Bendrovė valdo ir daugiau nei 300 gamyklų, kuriose užsiimama popieriaus ir pakuotės gamyba bei perdirbimu.

„Kalbėdami apie tvarumą, mes pradedame, pirmiausia, nuo savęs. Mūsų įmonė taip pat prisiima įsipareigojimus. Pavyzdžiui,  iki 2025 m. esame numatę pašalinti 1 mlrd. probleminio plastiko pakuočių iš parduotuvių lentynų ir pakeisti jas tvariomis pakuotėmis. Iki 2030 m. siekiame 40 proc. sumažinti bendrovės veikloje išmetamą taršą ir tapti klimatui neutraliais. Taip pat iki 2030 m. visos bendrovės mastu į žiedinę ekonomiką ir žiedinį gyvenimo būdą norime įtraukti 5 mln. žmonių“, – sako G. Poplavskis.

Įtraukti ir sudominti visuomenę – viena iš svarbiausių šiandienos užduočių, nes be visų įsitraukimo reikšmingų pokyčių pasiekti sunkiai įmanoma. Su žiedine ekonomika „DS Smith Packaging Lithuania“ Lietuvoje supažindina vaikus, suaugusius ir verslą.

Reikia vieno žingsnio

„Vaikai yra dėkingiausia auditorija, kuri labai noriai įsitraukia į tvarumą. Mes važiuojame į mokyklas ir vedame tvarumo pamokas, pasakojame apie žiedinę ekonomiką, vedame interaktyvius užsiėmimus. Smagu matyti, kaip entuziastingai vaikai domisi ateitimi ir nori prisidėti prie jos gerinimo“, – sako G. Poplavskis.

Kita auditorija – suaugusieji. Šie, pasak pašnekovo, pasidalinę į dvi grupes: vieni noriai dalyvauja ir įsitraukia į pokyčius, kiti žiūri skeptiškai. Tarp iniciatyvų suaugusiems pašnekovas mini, pavyzdžiui, kartono pirkinių dėžės pristatymą prekybos centruose. „Pirkimo maišelio pakeitimas į dėžutę jau gali daryti poveikį, o dėžutė yra patogi, ją galima naudoti daug kartų, saugiai perdirbti. Tikime, kad vienas sėkmingas žingsnis ir gera patirtis net ir skeptikus gali paskatinti keisti požiūrį, įsitraukti ir keisti įpročius“, – tikisi „DS Smith Packaging Lithuania“ Verslo plėtros vadovas Baltijos šalims.

Pamatuoti pakuotės tvarumą – lengva

Verslas yra ne tik bendrovės klientai, bet ir labiausiai faktais bei skaičiais besiremianti auditorija, todėl jiems bendrovė siūlo unikalų sprendimą, padedantį priimti pamatuotus kuriamos pakuotės sprendimus ir įvertinti jos tvarumą.

„Pasakyti, ar pakuotė tvari, galime lengvai ir remiantis aiškiais duomenimis. Žiedinio dizaino vertinimo sistema yra mūsų unikalus sprendimas, jį siūlome pirmieji rinkoje. Visoje įmonėje dirba 700 dizainerių, kurie kasdien ja naudojasi kurdami geriausią sprendimą klientams. Kai kuriame naujos pakuotės sprendimą, jį visada įvertiname šia sistema“, – sako G. Poplavskis. 

Žiedinio dizaino vertinimo sistema leidžia išmatuoti ir palyginti pakuotės dizaino funkcionalumą pagal 8 skirtingus rodiklius/parametrus, taip atsakant ir į svarbiausius tvarių pakuočių klausimus.

Pirmiausia, ar kuriama pakuotė yra optimizuota konkrečiai jos tiekimo grandine?  Antra, kiek pakuotės medžiagų yra perdirbama? Jei dalis medžiagų nepatenka į perdirbimą, tada kiek jos saugios aplinkai ir planetai? Taip pat skaičiuojama, kiek naudojamų žaliavų gamyboje tenka atliekoms, kiek pakuotėje naudojamų medžiagų gauta iš atsinaujinančių šaltinių, kiek naudojama jau perdirbtų medžiagų. Dar vienas svarbus parametras – pakuotės paliekamas CO2 pėdsakas, skaičiuojamas per visą jos gavimo ciklą pagal svorį. Galiausiai, vertinama, ar  pakuotė sukurta pakartotiniam naudojimui arba turi papildomą funkcionalumą.

„Pavyzdžiai rodo, kad vien skirtingų medžiagų naudojimas daro pakuotę gerokai mažiau tvaria, palyginti su 100 proc. gofruoto kartono pakuote, jei jos produkto pervežimui ir pakavimui užtenka. Bet kai kurie rezultatai atskleidžia ir plika akimi nematomus skirtumus. Pavyzdžiui, dvi iš kartono pagamintos dėžutės gali atrodyti visiškai identiškai, tačiau vien kurdami skirtingą jų konstrukciją mes galime sumažinti sunaudojamų ir gamybos atliekoms liekančių medžiagų kiekį ir išskirti mažiau CO2“, – sako G. Poplavskis ir kviečia tiek visuomenę, tiek verslą žengti pirmus žingsnius, įtraukti draugus ir šeimą bei imtis pamatuotų sprendimų tvaresnei ateičiai.

Straipsnis parengtas pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos, VšĮ „Gamtos ateities“ įsteigto „Ateities pakuotės“ klubo iniciatyva. „Ateities pakuotės“ klubas šiuo metu vienija 39 Lietuvos įmones ir skatina Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalytis gerosiomis praktikomis šioje srityje ir stiprinti ekologinių iniciatyvų sklaidą Lietuvos versle ir visuomenėje.

VšĮ „Gamtos ateitis“ – licencijuota, viena didžiausių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų Lietuvoje, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų tiekiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių atliekų tvarkymą. Organizacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat – įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.