Dažniausiai daromos klaidos, kuriant tvarią pakuotę: koją kiša nepamatuoti sprendimai

„Atsakingi vartotojai jau skundžiasi nežinantys, ką daryti su pakuotėmis, ant kurių drąsiai giriamasi, kad tai „perdirbama ir/ar kompostuojama pakuotė“, bet nėra nurodyta, kaip ją reikia rūšiuoti po panaudojimo. Kartais tokios pakuotės medžiaga atrodo natūraliai ir minkštai, kaip popieriaus plaušo gaminys, bet ji išlaiko šlapius riebius produktus lyg plastikas. O nuo maisto pakuotė dar ir susitepa taip, kad kyla natūrali abejonė, kur – į popierių, plastiką ar bendras atliekas – reikia ją mesti ir, apskritai, ar įmanoma ją perdirbti. Ar Jūsų pakuotės nesukelia tokių problemų klientams?“, – vieną iš dažnai pasitaikančių klaidų aptaria Juozas Baranauskas, nepriklausomas tvarių pakuočių vystymo specialistas. 

Pasak jo, norint tai suprasti, labai svarbu bendrauti su klientais, kurie gali objektyviai pasakyti, kokie klausimai kyla, laikant produkto pakuotę rankose. O atsakymus į visus tokius kylančius klausimus verta trumpai ir aiškiai pateikti ant pačios pakuotės, taip pat prekybos vietoje, jeigu turite savo parduotuvę, restoraną ar stendą mažmeninės prekybos vietoje, arba bendrovės tinklapyje, socialiniuose tinkluose. „Jeigu turite išties gerą pakuotės sprendimą, bet jis žmonėms nėra aiškus ir dėl to pakuotė atsidurs ne ten, kur turėtų būti rūšiuojama, iš geros idėjos liks mažai naudos. Tai netgi gali sukelti žalos – netinkamai išrūšiuota pakuotė gali ištepti ir sugadinti kitas, tinkamai išrūšiuotas ir perdirbimui paruoštas atliekas“, – sako J. Baranauskas 

Koks tikrasis CO2 pėdsakas?

O nusprendus keisti pakuotę, pirmiausia, pasak specialisto, reikia analizuoti ir skaičiuoti. Ne visi žino, kad, lyginant skirtingas gėrimų pakuotes, pagamintas iš PET plastiko, aliuminio ir stiklo, didžiausias anglies dvideginio CO2 pėdsakas yra stiklinės taros. Būtent šiuo kriterijumi stiklinė taros pakuotė apie 5 kartus nusileidžia plastikiniam PET buteliukui. Aliuminio pakuotė šiuo atžvilgiu yra apie 2-3 kartus pranašesnė nei stiklo, bet taip pat apie 2 kartus nusileidžia plastikui.

„Tokius rezultatus daugiausia lemia gamybos procesai ir transportavimas. Ar tai reiškia, kad visada turėtume rinktis tik plastiką, o aliuminį su stiklu palikti nuošalyje? Žinoma, kad ne. Šiandien pasaulyje perdirbama vos 8% plastikinių pakuočių, plastiko atliekų pilna vandenynuose, be to, jų gamybai reikalingas iškastinis kuras. Tuo tarpu aliuminį ir stiklą galima perdirbti begalę kartų ir šios medžiagos, kaskart vis jas perdirbant, ilgai ir sėkmingai cirkuliuoja pasaulyje“, – pažymi J. Baranauskas.

Štai, šiuo metu Lietuvoje veikiančioje gėrimų taros depozitų sistemoje per metus naudojama apie 50 mln. vienkartinių (po grąžinimo daužoma ir transportuojama perdirbti į naujas pakuotes) ir apie 59 mln. daugkartinių (grąžinamos gėrimų gamintojams) stiklo taros pakuočių. Tai reiškia, kad cirkuliuoja daugiau nei pusė visų šiuo metu depozito sistemoje esančių pakuočių. Pakartotinai naudojant stiklines pakuotes, jų paliekamas CO2 pėdsakas galiausiai gali net išsilyginti su išskiriamu gaminant plastiką.

„Visi šie skaičiai tik primena, kad kuriant pakuotę, sprendimus būtina įvertinti objektyviai ir iš įvairių pusių. Minėtuose plastiko, aliuminio ir stiklo palyginimuose pateikiami tik pasauliniai vidurkiai, kurie gali skirtis, priklausomai nuo atstumų tarp žaliavų išgavimo, pakuočių gamybos, mažmeninės prekybos, pakuočių likvidavimo vietų, gamybos procesų, naudojamos energijos ir kitų, procesui reikalingų detalių. Tad jei klientui ir gaminiui labai tinka tam tikro tipo pakuotė, net jei teoriškai ji gali būti pakeista mažiau CO2 išskiriančia alternatyva, nereikia skubėti kardinaliai viską keisti ir rizikuoti prarasti esamo sprendimo privalumus: saugumą, patogumą ar higieną“, – pažymi J. Baranauskas.

Pasak jo,  verta pradėti nuo detalios esamo sprendimo ir alternatyvų analizės. Galbūt galima pirkti arčiau esančią žaliavą ir taip sumažinti CO2, kuris išskiriamas transportavimo metu? O gal verta pasirinkti gamintoją, kuris savo gamyboje naudoja tik atsinaujinančią energiją? Visa tai gali padėti jau tinkamą esamą pakuotę padaryti dar geresne. 

Laimima vienoje vietoje, dar daugiau prarandama kitoje

Siekiant pakuotę padaryti tvaresne, gana dažnai perlenkiama lazda, o tai pridaro žalos tiek tvarumui, tiek verslo finansams. Dažniausia klaida: nepamatuotai suploninama medžiaga arba pasirenkamos tvaresnės, bet per silpnos medžiagos, kurios tinkamai neapsaugo produkto. Jei e. komercijai naudojama per silpna pakuotė, galiausiai, norint saugiai transportuoti prekes, tenka dėti papildomus paminkštinimus ar net visą papildomą pakuotę. 

„Jei pro tvaresnę maisto prekių pakuotę prasigeria produktas, tenka naudoti papildomus maišelius, visų tokių klaidų pasekmės yra panašios – nepamatuotai pakeitus pakuotę ar jos dalį, kyla rimtų problemų, kurioms spręsti prireikia dar daugiau pakuotės. Tai reiškia, kad žengiant vieną žingsnį į priekį, tenka vėl atsitraukti bent per du žingsnius atgal“, – pažymi J. Baranauskas. 

Dar viena opi sritis – prabangos prekėms naudojamos išskirtinės pakuotės, kuriomis bandoma sukurti originalią išpakavimo patirtį, emociją. Pasak specialisto, klaida manyti, kad vien pasirinkus perdirbtas ir perdirbamas medžiagas verslui nebelieka atsakomybės atsakingai jas naudoti. Dažnai tokio tipo pakuotės yra sudarytos iš daugybės sluoksnių, papildomų dėžučių, stalčiukų, kaspinų ir kitų dalykų, kurių būtinumu lengva suabejoti. „Žinoma, išskirtinė pakuotė ir išpakavimo patirtis, kuri kartu perteikia ir prekinio ženklo žinutę, yra reikalinga. Bet verta pagalvoti, ar tokie prekių ženklai kartais neina standartiniu, daugumos jau nutrypčiotu keliu, užuot idėją pastangų ir radę būdą nustebinti klientą naudojant minimalų kiekį resursų“, – sako J. Baranauskas. 

„Tvari“ pakuotė, kai galime jos visiškai atsisakyti

Tobulinant savo pakuotes, naudinga prisiminti pakuočių „R“ taisykles: refuse, reduce, reuse, recycle, rot (liet. atsisakyti, sumažinti, panaudoti dar kartą, perdirbti, pūti). Šiuos punktus verta atsiminti, kad per dažnai neapsistotume ties populiariais sprendimais, taip pamiršdami kitas galimybes. 

„Paklauskime savęs, ar negabename oro ir ar pakuotės negali būti mažesnės? Ar galime ploninti naudojamos medžiagos storį, supaprastinti konstrukcijos kompleksiškumą, panaudojant gamybos metu liekančios medžiagos kiekį ar kitaip optimizuoti pakuotę? Gana paprasti veiksmai gali atnešti ne tik geresnių tvarumo rezultatų, bet ir sutaupyti sąnaudų. O gal galime tam tikriems produktams ar pardavimo modeliams pritaikyti daugkartinių pakuočių modelį arba visai pakuočių atisakyti ir leisti klientams juos įsipilti iš dalytuvų?“, – įvertinti ir kardinalias alternatyvas siūlo J. Baranauskas. Kasdien brangstančių medžiagų ir sutrikusių tiekimo grandinių kontekste šis požiūris šiandien yra ypač svarbus. 

Straipsnis parengtas pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos, VšĮ „Gamtos ateities“ įsteigto „Ateities pakuotės“ klubo iniciatyva. „Ateities pakuotės“ klubas šiuo metu vienija 38 Lietuvos įmones ir skatina Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalytis gerosiomis praktikomis šioje srityje ir stiprinti ekologinių iniciatyvų sklaidą Lietuvos versle ir visuomenėje. 

VšĮ „Gamtos ateitis“ – licencijuota, viena didžiausių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų Lietuvoje, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų tiekiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių atliekų tvarkymą. Organizacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat – įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.