Dažniausiai daromos klaidos, kuriant tvarią pakuotę: koją kiša nepamatuoti sprendimai

Reklama publikuota: 2022-06-22
Juozas Baranauskas, nepriklausomas tvarių pakuočių vystymo specialistas.
svg svg
Juozas Baranauskas, nepriklausomas tvarių pakuočių vystymo specialistas.

Prekės ženklai vis aktyviau tobulina savo pakuotes: keičia medžiagas, edukuoja vartotojus, dalyvauja perdirbimo programose, mažina sunaudojamų žaliavų ir energijos kiekį, testuoja daugkartinius modelius ar net visiškai atsisako pakuočių. Ir pokyčiai jau matomi. Senasis linijinis ekonomikos modelis „pagaminame – panaudojame – išmetame“ iš lėto pradeda nykti, užleisdamas vietą atsakingesniems sprendimams. Bet visoje šioje transformacijoje vis dar daroma ir nemažai klaidų, kurios, priešingai nei tikėtasi, kartais net padidina taršą, iškreipia teisingą tvarumo supratimą vartotojų akyse ir, tuo pačiu, apsunkina darbą tiems, kurie išties kuria ir naudoja tvarius sprendimus.

„Atsakingi vartotojai jau skundžiasi nežinantys, ką daryti su pakuotėmis, ant kurių drąsiai giriamasi, kad tai „perdirbama ir/ar kompostuojama pakuotė“, bet nėra nurodyta, kaip ją reikia rūšiuoti po panaudojimo. Kartais tokios pakuotės medžiaga atrodo natūraliai ir minkštai, kaip popieriaus plaušo gaminys, bet ji išlaiko šlapius riebius produktus lyg plastikas. O nuo maisto pakuotė dar ir susitepa taip, kad kyla natūrali abejonė, kur – į popierių, plastiką ar bendras atliekas – reikia ją mesti ir, apskritai, ar įmanoma ją perdirbti. Ar Jūsų pakuotės nesukelia tokių problemų klientams?“, – vieną iš dažnai pasitaikančių klaidų aptaria Juozas Baranauskas, nepriklausomas tvarių pakuočių vystymo specialistas. 

Pasak jo, norint tai suprasti, labai svarbu bendrauti su klientais, kurie gali objektyviai pasakyti, kokie klausimai kyla, laikant produkto pakuotę rankose. O atsakymus į visus tokius kylančius klausimus verta trumpai ir aiškiai pateikti ant pačios pakuotės, taip pat prekybos vietoje, jeigu turite savo parduotuvę, restoraną ar stendą mažmeninės prekybos vietoje, arba bendrovės tinklapyje, socialiniuose tinkluose. „Jeigu turite išties gerą pakuotės sprendimą, bet jis žmonėms nėra aiškus ir dėl to pakuotė atsidurs ne ten, kur turėtų būti rūšiuojama, iš geros idėjos liks mažai naudos. Tai netgi gali sukelti žalos – netinkamai išrūšiuota pakuotė gali ištepti ir sugadinti kitas, tinkamai išrūšiuotas ir perdirbimui paruoštas atliekas“, – sako J. Baranauskas 

Koks tikrasis CO2 pėdsakas?

O nusprendus keisti pakuotę, pirmiausia, pasak specialisto, reikia analizuoti ir skaičiuoti. Ne visi žino, kad, lyginant skirtingas gėrimų pakuotes, pagamintas iš PET plastiko, aliuminio ir stiklo, didžiausias anglies dvideginio CO2 pėdsakas yra stiklinės taros. Būtent šiuo kriterijumi stiklinė taros pakuotė apie 5 kartus nusileidžia plastikiniam PET buteliukui. Aliuminio pakuotė šiuo atžvilgiu yra apie 2-3 kartus pranašesnė nei stiklo, bet taip pat apie 2 kartus nusileidžia plastikui.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Tokius rezultatus daugiausia lemia gamybos procesai ir transportavimas. Ar tai reiškia, kad visada turėtume rinktis tik plastiką, o aliuminį su stiklu palikti nuošalyje? Žinoma, kad ne. Šiandien pasaulyje perdirbama vos 8% plastikinių pakuočių, plastiko atliekų pilna vandenynuose, be to, jų gamybai reikalingas iškastinis kuras. Tuo tarpu aliuminį ir stiklą galima perdirbti begalę kartų ir šios medžiagos, kaskart vis jas perdirbant, ilgai ir sėkmingai cirkuliuoja pasaulyje“, – pažymi J. Baranauskas.

Štai, šiuo metu Lietuvoje veikiančioje gėrimų taros depozitų sistemoje per metus naudojama apie 50 mln. vienkartinių (po grąžinimo daužoma ir transportuojama perdirbti į naujas pakuotes) ir apie 59 mln. daugkartinių (grąžinamos gėrimų gamintojams) stiklo taros pakuočių. Tai reiškia, kad cirkuliuoja daugiau nei pusė visų šiuo metu depozito sistemoje esančių pakuočių. Pakartotinai naudojant stiklines pakuotes, jų paliekamas CO2 pėdsakas galiausiai gali net išsilyginti su išskiriamu gaminant plastiką.

„Visi šie skaičiai tik primena, kad kuriant pakuotę, sprendimus būtina įvertinti objektyviai ir iš įvairių pusių. Minėtuose plastiko, aliuminio ir stiklo palyginimuose pateikiami tik pasauliniai vidurkiai, kurie gali skirtis, priklausomai nuo atstumų tarp žaliavų išgavimo, pakuočių gamybos, mažmeninės prekybos, pakuočių likvidavimo vietų, gamybos procesų, naudojamos energijos ir kitų, procesui reikalingų detalių. Tad jei klientui ir gaminiui labai tinka tam tikro tipo pakuotė, net jei teoriškai ji gali būti pakeista mažiau CO2 išskiriančia alternatyva, nereikia skubėti kardinaliai viską keisti ir rizikuoti prarasti esamo sprendimo privalumus: saugumą, patogumą ar higieną“, – pažymi J. Baranauskas.

Pasak jo,  verta pradėti nuo detalios esamo sprendimo ir alternatyvų analizės. Galbūt galima pirkti arčiau esančią žaliavą ir taip sumažinti CO2, kuris išskiriamas transportavimo metu? O gal verta pasirinkti gamintoją, kuris savo gamyboje naudoja tik atsinaujinančią energiją? Visa tai gali padėti jau tinkamą esamą pakuotę padaryti dar geresne. 

Laimima vienoje vietoje, dar daugiau prarandama kitoje

Siekiant pakuotę padaryti tvaresne, gana dažnai perlenkiama lazda, o tai pridaro žalos tiek tvarumui, tiek verslo finansams. Dažniausia klaida: nepamatuotai suploninama medžiaga arba pasirenkamos tvaresnės, bet per silpnos medžiagos, kurios tinkamai neapsaugo produkto. Jei e. komercijai naudojama per silpna pakuotė, galiausiai, norint saugiai transportuoti prekes, tenka dėti papildomus paminkštinimus ar net visą papildomą pakuotę. 

„Jei pro tvaresnę maisto prekių pakuotę prasigeria produktas, tenka naudoti papildomus maišelius, visų tokių klaidų pasekmės yra panašios – nepamatuotai pakeitus pakuotę ar jos dalį, kyla rimtų problemų, kurioms spręsti prireikia dar daugiau pakuotės. Tai reiškia, kad žengiant vieną žingsnį į priekį, tenka vėl atsitraukti bent per du žingsnius atgal“, – pažymi J. Baranauskas. 

Dar viena opi sritis – prabangos prekėms naudojamos išskirtinės pakuotės, kuriomis bandoma sukurti originalią išpakavimo patirtį, emociją. Pasak specialisto, klaida manyti, kad vien pasirinkus perdirbtas ir perdirbamas medžiagas verslui nebelieka atsakomybės atsakingai jas naudoti. Dažnai tokio tipo pakuotės yra sudarytos iš daugybės sluoksnių, papildomų dėžučių, stalčiukų, kaspinų ir kitų dalykų, kurių būtinumu lengva suabejoti. „Žinoma, išskirtinė pakuotė ir išpakavimo patirtis, kuri kartu perteikia ir prekinio ženklo žinutę, yra reikalinga. Bet verta pagalvoti, ar tokie prekių ženklai kartais neina standartiniu, daugumos jau nutrypčiotu keliu, užuot idėją pastangų ir radę būdą nustebinti klientą naudojant minimalų kiekį resursų“, – sako J. Baranauskas. 

„Tvari“ pakuotė, kai galime jos visiškai atsisakyti

Tobulinant savo pakuotes, naudinga prisiminti pakuočių „R“ taisykles: refuse, reduce, reuse, recycle, rot (liet. atsisakyti, sumažinti, panaudoti dar kartą, perdirbti, pūti). Šiuos punktus verta atsiminti, kad per dažnai neapsistotume ties populiariais sprendimais, taip pamiršdami kitas galimybes. 

„Paklauskime savęs, ar negabename oro ir ar pakuotės negali būti mažesnės? Ar galime ploninti naudojamos medžiagos storį, supaprastinti konstrukcijos kompleksiškumą, panaudojant gamybos metu liekančios medžiagos kiekį ar kitaip optimizuoti pakuotę? Gana paprasti veiksmai gali atnešti ne tik geresnių tvarumo rezultatų, bet ir sutaupyti sąnaudų. O gal galime tam tikriems produktams ar pardavimo modeliams pritaikyti daugkartinių pakuočių modelį arba visai pakuočių atisakyti ir leisti klientams juos įsipilti iš dalytuvų?“, – įvertinti ir kardinalias alternatyvas siūlo J. Baranauskas. Kasdien brangstančių medžiagų ir sutrikusių tiekimo grandinių kontekste šis požiūris šiandien yra ypač svarbus. 

Straipsnis parengtas pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos, VšĮ „Gamtos ateities“ įsteigto „Ateities pakuotės“ klubo iniciatyva. „Ateities pakuotės“ klubas šiuo metu vienija 38 Lietuvos įmones ir skatina Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalytis gerosiomis praktikomis šioje srityje ir stiprinti ekologinių iniciatyvų sklaidą Lietuvos versle ir visuomenėje. 

VšĮ „Gamtos ateitis“ – licencijuota, viena didžiausių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų Lietuvoje, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų tiekiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių atliekų tvarkymą. Organizacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat – įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Dažniausiai daromos klaidos, kuriant tvarią pakuotę: naujos mados ir žaliasis smegenų plovimas Verslo tribūna

Visuomenės dėmesys tvarumo temoms nuosekliai auga, o ir įstatymų leidėjai vis griežčiau rūpinasi ne tik...

Tvarus verslas
2022.06.28
Dažniausiai daromos klaidos, kuriant tvarią pakuotę: koją kiša nepamatuoti sprendimai Verslo tribūna

Prekės ženklai vis aktyviau tobulina savo pakuotes: keičia medžiagas, edukuoja vartotojus, dalyvauja...

Tvarus verslas
2022.06.22
Maisto pramonės įmonėse populiarėja darbo drabužių nuoma: tvaru ir ekonomiška Verslo tribūna

Pasaulyje kasmet sunegaluoja dešimtys milijonai žmonių, paragavusių užteršto maisto. Ir nors uniformos bei...

Tvarus verslas
2022.06.21
Mėsos analogai – vis dažnesni visavalgių lietuvių krepšeliuose Verslo tribūna

Iš augalinių žaliavų pagaminti mėsos pakaitalai – viena svarbiausių pastarojo meto maisto pramonės inovacijų,...

Tvarus verslas
2022.06.16
„Pon Holdings“ duetas su „Porsche“: bendroje įmonėje gamins „Porsche“ dviračius Premium

Kėdainiuose dviračių gamyklą statanti Nyderlandų transporto milžinė „Pon Holdings“ naujos kartos elektrinių...

Pramonė
2022.06.12
Už ESG etiketės kliūva visi: ir bankai, ir Baltijos šalių finansų rinka Premium

Europos perėjimui link netaršios ekonomikos prireiks daug investicijų, tikimasi gausaus privataus sektoriaus...

Rinkos
2022.06.09
„Kalnapilio-Tauro grupė“ imasi pokyčių: į energetinį tvarumą investuos daugiau nei 5 mln. Eur Verslo tribūna 2

Viena didžiausių Lietuvos alaus ir gaiviųjų gėrimų gamintoja „Kalnapilio-Tauro grupė“ pradėjo įgyvendinti...

Tvarus verslas
2022.06.08
Tvarios sunkiosios transporto priemonės: pasiūlos yra, bet infrastruktūra buksuoja Premium

Europai vis drąsiau žygiuojant Žaliuoju kursu, tvarius sprendimus siūlo ir sunkiojo transporto gamintojai.

Logistika
2022.05.26
„Dadu“ tvarumo patirtis: per metus – 15 tonų mažiau plastiko Verslo tribūna

Tvarumas Lietuvoje su kiekviena diena įgauna vis didesnę svarbą. Tačiau maisto pramonėje tvarumo tikslai...

Tvarus verslas
2022.05.19
Vienas iš variantų – tekstilės atliekų perdirbimo fabrikas Šiauliuose Premium

ES teisės aktai ir vartotojų spaudimas privers tekstilės gamintojus arba ieškoti Europoje fabrikų, kurie...

Pramonė
2022.05.17
Tvarumo kodavimas NT versle – daug neatsakytų klausimų ir įtaka pelno eilutėms Premium

Nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus bendrovės jau aktyviau į savo strategijas įtraukia kompleksinio tvarumo...

Tvarus verslas
2022.05.16
Ateina šeštoji pramonės revoliucija Premium 3

Lietuvos gamybos, kaip ir visos Europos bei pažangaus pasaulio pramonės, netrukus laukia milžiniška...

Pramonė
2022.05.07
„Maxima LT“ apžvelgia 2021-uosius: dėmesys tvarumo įsipareigojimams ir bendruomenėms Verslo tribūna

Organizacijos poveikio aplinkai valdymas, socialinės iniciatyvos ir vietos bendruomenių palaikymas – į šias...

Tvarus verslas
2022.05.04
„Maxima“ papildomų naudų darbuotojams paketą padidino triskart Verslo tribūna 2

Daugiau nei 12 tūkst. darbuotojų vienijantis lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ praėjusiais metais net 3...

Tvarus verslas
2022.04.21
Nematoma karo žaizda: Ukrainoje formuojasi ekologinės krizės židiniai Verslo tribūna

Kol pasaulis susitelkęs į kovą už laisvę ir humanitarinę krizę Ukrainoje, specialistai neramiai stebi ir...

Tvarus verslas
2022.03.31
„Maxima“ plečia skaitmenizavimo sprendimus: atsisako ir įprastų popierinių dokumentų, ir pirkimo kvitų Verslo tribūna 7

Apsipirkinėjantys lietuviškame prekybos tinkle „Maxima“ nuo šiol patys gali nuspręsti, ar spausdinti...

Tvarus verslas
2022.03.31
Pasirašytas vienas didžiausių istorijoje tvaraus aviacinio kuro sandorių Verslo tribūna

Logistikos bendrovė „DHL Express“ ir Suomijos degalų gamintoja „Neste“ pasirašė vieną didžiausių susitarimų...

Tvarus verslas
2022.03.30
„Kalnapilio-Tauro grupė“ įgyvendindama tvarumo strategiją plastikinius butelius keičia į 100% perdirbto plastiko butelius Verslo tribūna 2

Viena iš Lietuvos gėrimų gamybos lyderių „Kalnapilio-Tauro grupė“ ėmė naudoti perdirbto plastiko rPET (angl.

Tvarus verslas
2022.03.28
„Neste“ tvarių partnerysčių vadove Baltijos šalyse tapo Jone Sestakauskaite Verslo tribūna 1

Suomijos tinklo „Neste“ tvarių partnerysčių vadovės Baltijos šalyse pareigas pradėjo eiti Jone...

Tvarus verslas
2022.03.25
Tvarumo vadovų užduotys: nuo darbdavio įvaizdžio iki pakuočių poveikio vertinimo Verslo tribūna

Tvarumo specialisto pozicija, nors dar gana nauja, jau sparčiai populiarėja. Tik darbų laukas šioje...

Tvarus verslas
2022.02.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku