Kaip kurti organizacijos tvarumo strategiją, kad ji tikrai veiktų?

Reklama publikuota: 2021-09-24
Tvarumo konsultavimo bendrovės „Vesta Consulting“ vadovas Evaldas Savickis.
svg svg
Tvarumo konsultavimo bendrovės „Vesta Consulting“ vadovas Evaldas Savickis.

Tvarumo kryptį renkasi vis daugiau organizacijų, tačiau naujame kelyje pasitaiko ir kliūčių – vien rūšiuoti šiukšles, rengti socialinės atsakomybės iniciatyvas ar atskleisti verslo veiklos užkaborius nepakanka, kad įmonė galėtų save vadinti tvaria. Kuriant tvarumo strategiją taip pat neišvengiama klaidų – kaip sukurti efektyvią tvarumo strategiją ir, svarbiausia, judėti tvaresnio verslo link?

Tvarumo ekspertai tikina, kad perėjimas į tvaresnį verslo modelį nebūtinai prasideda nuo kardinalių, per trumpą laiką įgyvendinamų pokyčių įmonės veikloje – didžiausias iššūkis yra pakeisti vadovų pasaulėžiūrą.

„Tvarumo, kaip ir bet kuriai verslo, strategijai yra reikalingas įmonės savininkų, vadovų palaikymas bei įsitraukimas. Jei vadovai netiki, kad tvarumas ilgalaikėje perspektyvoje yra naudingas įmonei, net ir pati geriausia strategija liks neįgyvendinta. Juo labiau, kad tvarumo strategija nėra atskiras dokumentas, kurį galima paviešinti ir pasidėti į stalčių iki kito karto. Idealiu atveju reikėtų kurti ne tvarumo, o tvaraus verslo strategiją, kuriame įmonės veikla ir tikslai būtų pagrįsti tvarumo principais“, – komentuoja tvarumo konsultavimo bendrovės „Vesta Consulting“ vadovas Evaldas Savickis.

Tvarumo strategija – pokyčiams įgyvendinti

Norint sukurti tvaresnio verslo strategiją tenka atlikti nemažai namų darbų – ne tik peržiūrėti esamą strategiją ir išplėsti jos funkcijas pagal tvarumo principus, bet ir išsikelti naujus tikslus ilgalaikių pokyčių įgyvendinimui.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Prie tvarumo strategijos turi dirbti išskirtinai vadovų komanda – ne eiliniai projektų vadovai ar pardavimų vadybininkai, bet įmonės strateginių tikslų siekiantys skyrių vadovai ir pats įmonės generalinis direktorius. Tuo pačiu komandoje turi dalyvauti verslui svarbūs žmonės ir sprendimų priėmėjai – vidiniai konsultantai, kokybės standartų diegėjai ir kiti. Kitu atveju tvarumo strategija nebus įgyvendinta, nes ji neatlieps pačios įmonės strateginių tikslų“, – aiškina E. Savickis.

Vakarų šalyse įprasta, kad tvarumo strategijos rengimą ir įgyvendinimą koordinuoja Tvarumo vadovas (angl. Chief Sustainability Officer) – Lietuvoje ši pareigybė dar nėra plačiai paplitusi, tačiau vis daugiau įmonių tvarumo klausimus patiki konkrečiam darbuotojui.

„Vertinant įmonės funkcijas per tvarumo prizmę būtina atminti, kad tvarumas turi būti taikomas visoms veiklos sritims – tiek pardavimams ir rinkodarai, tiek gamybai, tiekimo grandinei, finansų valdymui, R&D ar žmogiškųjų išteklių valdymui, neišskiriant nė vieno skyriaus kaip mažiau svarbaus. Jei įmonės gamyba vadovausis tvarumo principais, o likę skyriai – ne, tokia įmonė negali vadinti savęs tvaria“, – pabrėžia pašnekovas.

Vienas svarbiausių dalykų rengiant tvarumo strategiją – suinteresuotų šalių ir jų poreikių nustatymas bei prioritetizavimas. Jei netvariame versle dažniausiai vienintele suinteresuota šalimi būna laikomi akcininkai, tai tvarus verslas atsižvelgia į visas suinteresuotas šalis: klientus, darbuotojus, tiekėjus, partnerius, bendruomenę, reguliuojančias institucijas, konkurentus ir, žinoma, tuos pačius akcininkus, investuotojus ar kreditorius.

„Visos suinteresuotos šalys turi savo poreikių ir lūkesčių, bendraujant ir bendradarbiaujant su verslu, tačiau įmonės pajėgios tenkinti tik joms svarbiausių suinteresuotų šalių poreikius. Sakydamas „svarbiausių“ turiu omenyje ne palankiausių ar patogiausių pačiam verslui, o tas suinteresuotas šalis, kurioms įmonės daroma veikla turi didžiausią neigiamą ir teigiamą poveikį“ – aiškina E. Savickis.

Manipuliuoja tvarumo viešinimu

Įvertinus suinteresuotų šalių poreikius ir joms daromą poveikį verslas turėtų išsikelti ilgalaikius tikslus, kaip mažins neigiamą ir didins teigiamą poveikį aplinkai. Visa tai turi atsispindėti ir suinteresuotoms šalims pristatytoje tvarumo strategijoje.

Pasak „Vesta Consulting“ vadovo, didžiausia verslo klaida judant tvarumo link – neskaidrus tvarumo strategijos viešinimas, atskleidžiant tik įmonei palankius rodiklius.

„Tvarumo inventorizaciją atlikusi įmonė turėtų skaidriai viešinti visą daromą poveikį ir aiškiai deklaruoti, kokių veiksmų planuoja imtis trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje, kad situacija ženkliai pagerėtų. Suprantama, kad įgyvendinti visus pokyčius gali prireikti ir dešimties metų, tam reikės ne tik žmogiškųjų resursų, bet ir investicijų, kurių galbūt šiuo metu nėra pakankamai, tačiau būtent skaidrus planuojamų pokyčių deklaravimas yra žingsnis į tvaresnio verslo modelį“, – pasakoja E. Savickis.

Anot tvarumo konsultanto, pradėti reikėtų nuo didžiausio neigiamo poveikio, keliančio riziką verslo tęstinumui ar galinčio sukelti didelių nuostolių, mažinimo ir tik tada imtis mažesnių veiklos korekcijų. Pasitaiko atvejų, kai įmonės klaidingai vertina savo daromą poveikį aplinkai, todėl pastangos judėti tvarumo link neduoda norimo rezultato.

„Pavyzdžiui, konsultavimo įmonė, užuot kalbėjusi apie tvarumo principų įgyvendinimą žmogiškojo kapitalo srityje, kuriai daro didžiausią poveikį, pasirenka komunikuoti apie atliekų valdymą, nors puikiai suprantame, kad 20-100 darbuotojų turintis biuras negeneruoja tokio didelio atliekų kaip didelė gamykla. Tad selektyvus verslo elgesys viešinti ne visus daromo poveikio aplinkai aspektus yra ne tik ydinga praktika, bet ir skatina žaliąjį smegenų plovimą (angl. greenwashing)“, – dalijasi įžvalgomis E. Savickis.

Dėl tvarumo nereikia atsisakyti pelno

Vis dėlto verslui vis labiau judant tvarumo link, neretai kyla tvaraus ir netvaraus verslo priešprieša. Pasak E. Savickio, tvarumo atžvilgiu verslas nėra šachmatų lenta, kur tik juoda ir balta: tvarios įmonės turi nuolat dirbti, kad mažintų neigiamą poveikį, o mažiau tvarios nebūtinai yra tos, kurios nieko nedaro – įgyvendinamus pokyčius sunku įvertinti trumpalaikėje perspektyvoje.

„Neapibrėžtumas matuojant įmonės tvarumą įneša sumaišties, kurią turėtų panaikinti Europos komisijos priimtas taksonomijos reglamentas, įsigaliosiantis jau kitais metais. Pagaliau bus galima aiškiai pamatuoti verslo tvarumą pagal nustatytus rodiklius ir įvardinti, kiek kuri įmonė yra tvari ar kuri įmonės veiklos dalis yra tvari“, – pasakoja tvarumo konsultantas.

Neretai pasigirsta svarstymų, kad verslo strateginiai tikslai susiję su finansiniais rodikliais, o tvarumo strategija apima nefinansinius tikslus. Pašnekovo nuomone, tai nėra teisingas požiūris.

„Kiekvienas nefinansinis rodiklis, kaip žmonių kaita, lyčių lygybė, pasitenkinimo lygis, nuomonių įvairovė ir kiti, galiausiai transformuojasi į finansinį rodiklį, kuris daro įtaką tiek verslo pajamų, tiek rinkos augimui. Dėl šios priežasties nefinansiniai rodikliai vis dažniau įvardijami kaip ikifinansiniai (angl. prefinancial)“, – pastebi E. Savickis.

Tvarumas versle taip pat nereiškia ir pelno atsisakymo. Paprastai tvariai vystomų įmonių pelnas trumpalaikėje perspektyvoje būna mažesnis, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje finansinė grąža kur kas didesnė, nei tvarumo principais nesivadovaujančių įmonių.

Pavyzdžiui, gamybinėje įmonėje naudojamų technologijų keitimas į energetiškai efektyvesnes, kurios mažina elektros energijos suvartojimą, ŠESD emisijas ir susidarančių atliekų kiekį, reikalauja investicijų, bet ateityje įmonė gali būti konkurencingesnė dėl mažesnės produkto kainos, kurią galės pasiūlyti sumažinus energijos sąnaudas, ir generuoti didesnę ekonominę grąžą.

„Pelnas svarbus tiek tvariam įmonės vystymui, tiek suinteresuotų šalių poreikių patenkinimui. Įmonės, kurios skiria daugiau dėmesio stabiliam pelnui ilgalaikėje perspektyvoje, užuot kėlusios tikslus uždirbti kuo greičiau ir kuo daugiau, yra labiau linkusios valdyti savo rizikas, ypač susijusias su verslo tęstinumu, nustatant ilgalaikius, 5-10 metų tikslus“, – sako tvarumo konsultantas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Dažniausiai daromos klaidos, kuriant tvarią pakuotę: naujos mados ir žaliasis smegenų plovimas Verslo tribūna

Visuomenės dėmesys tvarumo temoms nuosekliai auga, o ir įstatymų leidėjai vis griežčiau rūpinasi ne tik...

Tvarus verslas
2022.06.28
Dažniausiai daromos klaidos, kuriant tvarią pakuotę: koją kiša nepamatuoti sprendimai Verslo tribūna

Prekės ženklai vis aktyviau tobulina savo pakuotes: keičia medžiagas, edukuoja vartotojus, dalyvauja...

Tvarus verslas
2022.06.22
Maisto pramonės įmonėse populiarėja darbo drabužių nuoma: tvaru ir ekonomiška Verslo tribūna

Pasaulyje kasmet sunegaluoja dešimtys milijonai žmonių, paragavusių užteršto maisto. Ir nors uniformos bei...

Tvarus verslas
2022.06.21
Mėsos analogai – vis dažnesni visavalgių lietuvių krepšeliuose Verslo tribūna

Iš augalinių žaliavų pagaminti mėsos pakaitalai – viena svarbiausių pastarojo meto maisto pramonės inovacijų,...

Tvarus verslas
2022.06.16
„Pon Holdings“ duetas su „Porsche“: bendroje įmonėje gamins „Porsche“ dviračius Premium

Kėdainiuose dviračių gamyklą statanti Nyderlandų transporto milžinė „Pon Holdings“ naujos kartos elektrinių...

Pramonė
2022.06.12
Už ESG etiketės kliūva visi: ir bankai, ir Baltijos šalių finansų rinka Premium

Europos perėjimui link netaršios ekonomikos prireiks daug investicijų, tikimasi gausaus privataus sektoriaus...

Rinkos
2022.06.09
„Kalnapilio-Tauro grupė“ imasi pokyčių: į energetinį tvarumą investuos daugiau nei 5 mln. Eur Verslo tribūna 2

Viena didžiausių Lietuvos alaus ir gaiviųjų gėrimų gamintoja „Kalnapilio-Tauro grupė“ pradėjo įgyvendinti...

Tvarus verslas
2022.06.08
Tvarios sunkiosios transporto priemonės: pasiūlos yra, bet infrastruktūra buksuoja Premium

Europai vis drąsiau žygiuojant Žaliuoju kursu, tvarius sprendimus siūlo ir sunkiojo transporto gamintojai.

Logistika
2022.05.26
„Dadu“ tvarumo patirtis: per metus – 15 tonų mažiau plastiko Verslo tribūna

Tvarumas Lietuvoje su kiekviena diena įgauna vis didesnę svarbą. Tačiau maisto pramonėje tvarumo tikslai...

Tvarus verslas
2022.05.19
Vienas iš variantų – tekstilės atliekų perdirbimo fabrikas Šiauliuose Premium

ES teisės aktai ir vartotojų spaudimas privers tekstilės gamintojus arba ieškoti Europoje fabrikų, kurie...

Pramonė
2022.05.17
Tvarumo kodavimas NT versle – daug neatsakytų klausimų ir įtaka pelno eilutėms Premium

Nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus bendrovės jau aktyviau į savo strategijas įtraukia kompleksinio tvarumo...

Tvarus verslas
2022.05.16
Ateina šeštoji pramonės revoliucija Premium 3

Lietuvos gamybos, kaip ir visos Europos bei pažangaus pasaulio pramonės, netrukus laukia milžiniška...

Pramonė
2022.05.07
„Maxima LT“ apžvelgia 2021-uosius: dėmesys tvarumo įsipareigojimams ir bendruomenėms Verslo tribūna

Organizacijos poveikio aplinkai valdymas, socialinės iniciatyvos ir vietos bendruomenių palaikymas – į šias...

Tvarus verslas
2022.05.04
„Maxima“ papildomų naudų darbuotojams paketą padidino triskart Verslo tribūna 2

Daugiau nei 12 tūkst. darbuotojų vienijantis lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ praėjusiais metais net 3...

Tvarus verslas
2022.04.21
Nematoma karo žaizda: Ukrainoje formuojasi ekologinės krizės židiniai Verslo tribūna

Kol pasaulis susitelkęs į kovą už laisvę ir humanitarinę krizę Ukrainoje, specialistai neramiai stebi ir...

Tvarus verslas
2022.03.31
„Maxima“ plečia skaitmenizavimo sprendimus: atsisako ir įprastų popierinių dokumentų, ir pirkimo kvitų Verslo tribūna 7

Apsipirkinėjantys lietuviškame prekybos tinkle „Maxima“ nuo šiol patys gali nuspręsti, ar spausdinti...

Tvarus verslas
2022.03.31
Pasirašytas vienas didžiausių istorijoje tvaraus aviacinio kuro sandorių Verslo tribūna

Logistikos bendrovė „DHL Express“ ir Suomijos degalų gamintoja „Neste“ pasirašė vieną didžiausių susitarimų...

Tvarus verslas
2022.03.30
„Kalnapilio-Tauro grupė“ įgyvendindama tvarumo strategiją plastikinius butelius keičia į 100% perdirbto plastiko butelius Verslo tribūna 2

Viena iš Lietuvos gėrimų gamybos lyderių „Kalnapilio-Tauro grupė“ ėmė naudoti perdirbto plastiko rPET (angl.

Tvarus verslas
2022.03.28
„Neste“ tvarių partnerysčių vadove Baltijos šalyse tapo Jone Sestakauskaite Verslo tribūna 1

Suomijos tinklo „Neste“ tvarių partnerysčių vadovės Baltijos šalyse pareigas pradėjo eiti Jone...

Tvarus verslas
2022.03.25
Tvarumo vadovų užduotys: nuo darbdavio įvaizdžio iki pakuočių poveikio vertinimo Verslo tribūna

Tvarumo specialisto pozicija, nors dar gana nauja, jau sparčiai populiarėja. Tik darbų laukas šioje...

Tvarus verslas
2022.02.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku