Tvarumo ataskaitos: kaip neužlipti ant rinkodaros grėblio

Reklama publikuota: 2021-06-01
svg svg

Dėmesio tvarumui skiriančios įmonės ir Lietuvoje jau įvedė tradiciją svarbiausius pasiekimus paskelbti tvarumo ir socialinės atsakomybės ataskaitose. Toks dokumentas – dažniau didesnių įmonių tradicija, nes smulkus ir vidutinis verslas tam ne visada gali skirti laiko ir resursų. Tačiau ką skelbti ir kam tas ataskaitas skirti, net ir didžiosios įmonės vis dar mokosi.

Dažniausiai tvarumo ataskaitas Lietuvoje įmonės skelbia pavasarį, kartu su įmonių rezultatais arba šiek tiek vėliau, po jų skelbimo. Dr. Eglė Staniškienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė, Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) Ekspertų tarybos narė, pastebi, kad standartinio laiko, kada tokias ataskaitas reikėtų skelbti, nėra. Kitos įmonės tiesiog susieja jas su joms svarbiomis progomis ar įvykiais. Laikas, apskritai, nėra labai svarbus. Prieš svarstant tokias ataskaitas rengti, svarbiausia esą atsakyti sau į du klausimus: kokią informaciją siekiama viešinti ir kam ta informacija yra skirta.

nuotrauka::1 left

Ir maži žingsniai

Svarstantiems, kokius duomenis verta pateikti ataskaitose, į pagalbą galima pasitelkti tam tikras iniciatyvas ir gidus. Vienas žinomiausių pasaulyje – Global Reporting Initiative (GRI) tinklas, kuris pateikia įvairias gaires, kaip rinkti ir pristatyti socialinės atsakomybės ir tvarios veiklos duomenis. Pasak E. Staniškienės, stebint, Lietuvoje šia iniciatyva verslas kol kas naudojasi per retai. Dar vienas įrankis – rekomendacijų standartas ISO 26000, kuriame pateiktos rekomendacijos, kaip įmonei tapti socialiai atsakingesne, kokias praktikas įgyvendinti ir kaip apie tai informuoti.

„Duomenys, kurie būna pateikiami, itin priklauso nuo konkrečios įmonės ir gali būti labai skirtingi. Pirmiausia, kiekviena organizacija turėtų pati įsivertinti, ką jie daro atsakingai. Kartais įmonės turi tam tikrų socialiai atsakingos veiklos praktikų, tik jos yra tiesiog susijusios su teisinių reglamentų laikymųsi ir atrodo, kad nieko ypatingo nedarai. Pavyzdžiui, laiku mokamas atlyginimas, viršvalandžių ir darbo poilsio dienomis apmokėjimas,  skaidriai mokami mokesčiai. Bet tai taip pat yra maži žingsniai link darnios veiklos ir jų nereikėtų pamiršti“, – pastebi E. Staniškienė.

Papildomas krūvis

Norint įvertinti kitas iniciatyvas, organizacijos dažnai susiduria su iššūkiu, nes surinkti duomenis iš tiesų nėra taip jau paprasta. „Socialinio atskaitingumo ataskaitoms tinka mažai tų duomenų, kuriuos organizacijos kasdien skaičiuoja savo apskaitoje. Tai reiškia, kad būtina tam tikru periodiškumu rinkti ir viešinti specifinę informaciją ir tai dažniausiai tampa papildomu krūviu organizacijai“, – nusimatyti papildomų resursų pataria E. Staniškienė

Net į tokį paprastą klausimą, kiek popieriaus įmonė sunaudoja biure, ne visada lengva atsakyti. Sąskaitose faktūrose tas skaičius pasislepia po bendra kanceliarinių prekių eilute, tad tenka kiekvieną sąskaitą išnaršyti po eilutę. Naujausios sistemos gali padėti surūšiuoti elektronines sąskaitas, bet didelėje organizacijoje, pasak pašnekovės, tai vis tiek tampa papildomu darbu.

„Organizacijos savo ataskaitose dažniausiai pateikia elektros, vandens suvartojimą ir panašius rodiklius, kuriuos lengviausia suskaičiuoti. Specifiškesniems rodikliams reikia ne tik papildomo laiko, bet ir žinių, kaip juos surinkti ir pateikti. Esame atlikę nemažai interviu su įmonėmis – pagrindinis mažesnių įmonių argumentas nesiimti tokių ataskaitų yra tai, kad jie neturi pakankamai žmonių, kompetencijos ir nelinkę į tai investuoti“, – sako pašnekovė.

Investuotojui ar vartotojui

Kokie dar duomenys bus pateikiami nulemia ir auditorija, kurią tikimasi pasiekti. Dažniausia ataskaitos rengiamos dvejoms tikslinėms grupėms: investuotojams arba vartotojams. „Didesnės organizacijos Lietuvoje dažnai svarbiausiu tikslu mato investicijų pritraukimą, tad daugelis ataskaitų labai stipriai orientuotos į investuotojus. Dažnai ataskaitos anglų kalba pateikiamos  netgi gerokai išsamiau nei lietuvių. Tai irgi rodo, kad jos nukreiptos į investuotojus“, – pastebi E. Staniškienė.

Investuotojams aktualūs labai tikslūs skaičiai, gamybos niuansai, tam tikra specifika. O štai į vartotojus, visuomenę, klientus nukreiptose ataskaitose svarbu pateikti tokius duomenis, kad organizacija būtų atpažįstama.  Tiesa, vartotojams skirtos ataskaitos dažnai būna susietos su įvaizdžio kūrimu. Ir tai, pasak E. Staniškienės, kartais tampa net tam tikru grėbliu, ant kurio vis užlipa organizacijos.

Nuo tvarumo iki melo

„Kartais tas noras paskelbti pagerintą įvaizdį lemia tam tikrus taip vadinamo žaliojo smegenų plovimo (ang. greenwashing) sprendimus. Skelbiamos labai pagražintos žinutės, kurios gali ir suklaidinti, kažkas nutylima ar manipuliuojama spalvomis, teiginiais ir panašiai“, – sako E. Staniškienė.

Pasak jos, tokie pavyzdžiai diskredituoja pačią tvarumą idėją ir dažnai netgi suklaidina visuomenę. Ypač, kai įmonės, kurių pati veiklos esmė niekaip nedera su tvarumu, ima skelbti apie savo socialinę atsakomybę ar darną su aplinka. Todėl sakoma, kad geriau tvariais būti ir neskelbti nei skelbti, bet nebūti.

„Kiek rodo įvairios įmonių ataskaitos, daugumoje Lietuvos įmonių ir organizacijų už veiklos tvarumą vis dar atsakingi rinkodaros ir komunikacijos vadovai. Nors CEO ar gamybos vadovai kur kas geriau žino procesus ir galimybes ir galėtų pakelti tvarumą į kitą  lygį. Tai nėra tik Lietuvos problema. Visas pasaulis išmoko daryti gražias ataskaitas, patraukliai pateikti duomenis, nors iš tiesų technologiškai investuojančių į tvarumą yra dar labai mažai“, – sako E. Staniškienė.

Nepamiršti darbuotojų

Pasak jos, vartotojus Lietuvoje žalios idėjos iš tiesų traukia, todėl rinkodaros komandų noras pagerinti įmonių įvaizdį per tvarumą, yra suprantamas. Tačiau pasakyti, kad vartotojai domisi tvarumo ataskaitomis ir jas skaito, būtų per drąsu.

„Vartotojai, apskritai, retai domisi pačiomis ataskaitomis. Bet yra dar viena svarbi ir smalsi grupė – tai būsimi darbuotojai. Ieškantiems sau darbo vietos tas atsakingo verslo įvaizdis šiandien jau yra labai svarbu. Jei įmonė daro ir darbuotojams suteikia visko daugiau nei priklauso pagal įstatymą, tai pagerina įvaizdį ir padidina patrauklumą. O tai reiškia, ir pritrauktus talentus“, – primena E. Staniškienė.

Į tvarumo ir socialinės atsakomybės rezultatų skaičiavimą, pasak jos, labai svarbu įtraukti ir visus jau esamus darbuotojus. Tokia veikla gali tapti papildoma motyvavimo priemone ar bent jau padėti kurti gerą atmosferą darbe.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Tvarumo ataskaitos: kaip neužlipti ant rinkodaros grėblio Verslo tribūna

Dėmesio tvarumui skiriančios įmonės ir Lietuvoje jau įvedė tradiciją svarbiausius pasiekimus paskelbti...

Tvarus verslas
2021.06.01
„Swedbank“: elektromobilių bangą išjudins patrauklesnė jų kaina Verslo tribūna 12

Augantis susidomėjimas elektromobiliais jau ne vienerius metus kursto kalbas, kad būtent šios tvarios...

Tvarus verslas
2021.05.19
Paprasčiau nei galvojote: tvaresnei veiklai užtenka tik vieno žingsnio Verslo tribūna

Daugiau nei 70% verslo atstovų teigia, kad jiems rūpi neigiamo poveikio aplinkai mažinimas ir kad tai svarbu...

Tvarus verslas
2021.05.13
Paskelbtas pirmasis konsoliduotas statybos medžiagų pirkimas geležinkeliui „Rail Baltica“ Verslo tribūna

Už projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga AB „LTG Infra“ įgyvendina naujus sprendimus,...

Tvarus verslas
2021.05.12
Tvarumo siekis jau reformuoja ir investicijų apsaugą Verslo tribūna 2

Didžiųjų investicijų apsaugai skirtą investicinį arbitražą gaubia reformų nuotaikos, o viena iš labai svarbių...

Tvarus verslas
2021.04.29
Naujas „Maxima LT“ žingsnis – atvira darbo užmokesčio politika Verslo tribūna 1

Daugiau nei 13 tūkst. darbuotojų šiuo metu vienijanti „Maxima LT“ nusprendė kas mėnesį skelbti išsamią...

Tvarus verslas
2021.04.29
„Rail Baltica“ didina žaliausio transporto galimybes ir Lietuvoje, ir Europoje Verslo tribūna

Europos Sąjungoje (ES) transportas į aplinką išmeta apie 1/3 visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Tvarus verslas
2021.04.29
„Telia“: pakuotė tampa verslo tvarumo veidu Verslo tribūna

Pakuotės yra būtinos užtikrinant prekių higieną, šviežumą ir apsaugą. Tačiau į neperdirbamų atliekų kiekio...

Tvarus verslas
2021.04.28
Statomas „Rail Baltica“ geležinkelis: Europai svarbus infrastruktūrinis objektas Verslo tribūna

Keturiose šalyse – Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – statomas beveik 1.200 km „Rail Baltica“...

Tvarus verslas
2021.04.15
„Swedbank“: tvarių investicijų lyderio vairą laikys Europa Verslo tribūna 1

Nors Europa pagal aplinkos taršą rikiuojasi tik trečioje vietoje po Kinijos ir JAV, būtent Senasis žemynas,...

2021.04.15
„Telia“: tvarumas ateis su 5G ryšiu Verslo tribūna 2

Išmaniosios sistemos ir patikimas ryšys gali užtikrinti ne tik patogesnį ar sveikesnį gyvenimą, bet ir padėti...

Tvarus verslas
2021.03.31
Prieš gamtą ir visuomenę – be pasiteisinimų   Verslo tribūna 1

Pirmajam metų ketvirčiui einant į pabaigą, įmonės įsivertina ne tik bendrus finansinius rezultatus, bet ir...

Tvarus verslas
2021.03.29
„Rail Baltica“ tiesia naujas galimybes laisvosioms ekonominėms zonoms Verslo tribūna 2

Geležinkelis „Rail Baltica“ suteiks naujų galimybių laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) veikiančioms ar dar...

Tvarus verslas
2021.03.24
Tvarus verslas
2021.03.18
5 žingsniai link tvaresnės mokesčių sistemos Verslo tribūna 1

Kad ir kiek daug kalbėtume apie verslo, organizacijų ir visos ekonomikos tvarumą, net ir gražiausius siekius...

Tvarus verslas
2021.03.17
Išskirtiniame akceleratoriuje – sinergijos atradimai ir verslo gigantams Verslo tribūna

Priežasčių, kodėl startuoliai ieško galimybių patekti į verslo akceleratorius, galima suskaičiuotine vieną. O...

Tvarus verslas
2021.03.10
Europinis geležinkelis „Rail Baltica“ – reikšmė Lietuvai ir regionui Verslo tribūna

Istoriškai susiklostė, kad Lietuvoje buvo nutiesta ir naudojama plačioji 1520 mm pločio geležinkelio vėžė.

Tvarus verslas
2021.03.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku