„Telia“ komunikacija pandemijos metu – kalbėti atvirai ir nepalikti vietos gandams

Reklama publikuota: 2020-10-28
„Telia Lietuvos“ komunikacijos vadovė Birutė Eimontaitė.
svg svg
„Telia Lietuvos“ komunikacijos vadovė Birutė Eimontaitė.

Kai organizacija yra skaidri ir atvira, problemos sprendžiamos kur kas greičiau. Kalbėdama apie įmonės veiksmus koronaviruso sukeltos krizės akivaizdoje, „Telia Lietuvos“ komunikacijos vadovė Birutė Eimontaitė sako, kad šis laikotarpis tikrai tapo iššūkiu bet kurios įmonės vidinei komunikacijai. Tačiau tik atvirumas ir skaidrumas leidžia užkirsti kelią galimoms spekuliacijoms ir užtikrina sėkmingą verslo tęstinumą.

Dalis tyrimų atskleidė, kad krizės metu darbdavys tapo vienu pagrindinių ir patikimiausių informacijos šaltinių. Kokių veiksmų ėmėtės komunikuodami su darbuotojais karantino pradžioje?

Tą patį savaitgalį, kai visoje Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, darbą pradėjo ir įmonės krizių valdymo komitetas, sudarytas iš žmonių, atsakingų už komunikaciją, žmogiškuosius išteklius, krizių valdymą bei technologijas. Jau nuo sekmadienio ryto galvojome, kokią žinutę perduoti kolegoms, laukiantiems naujos darbo dienos. Laikėmės asmeninės komunikacijos taisyklės – kalbėti taip, kad kiekvienas darbuotojas bendroje žinutėje rastų save ir būtų užkirstas kelias galimiems nesusipratimams ar spekuliacijoms, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Tai darbuotojams padėjo ne tik atsakyti į kylančius klausimus, bet ir jaustis saugiau. Pirmajame informaciniame pakete buvo paminėtos visos specialybės – nuo salone ar namuose dirbančių žmonių, inžinierių iki monitoringo centro prižiūrėtojų. Paaiškinome, kaip tęsti darbus, kada dėtis apsauginę kaukę, ką daryti jos neturint, kur gauti dezinfekcinio skysčio ar kaip užsisakyti monitorių į namus, kad dirbti būtų patogiau.

Informaciją išsiuntėme el. paštu ir trumposiomis SMS žinutėmis. Tokiose situacijose ypač svarbu pasitelkti įvairius kanalus ir užtikrinti, kad žinutė pasiektų visus. Dar prieš tai vadovų prašėme pranešti darbuotojams, jog lauktų tolimesnės informacijos. Tai leido žmonėms suprasti, kad jų niekas nepamiršo, kad jais yra rūpinamasi.

Anksčiau nemaža dalis vadovų mažai pasitikėdavo savo pavaldiniais, dirbančiais nuotoliniu būdu. Kaip jums pavyko sukurti ar išlaikyti tarpusavio pasitikėjimą?

Darbo iš namų galimybę turėjome ir anksčiau, tad įprotis iš dalies jau buvo susiformavęs. Kai esi nuėjęs kelis žingsnius į priekį, judėti toliau yra kur kas lengviau, nes egzistuoja žinojimas kaip, kas ir kodėl.
Žinoma, išaugo virtualių susitikimų ir skambučių skaičius, bet jie tapo trumpesni, o poreikis – abipusis. Tačiau tai darėme ne dėl nepasitikėjimo, o dėl noro mobilizuotis, bendro supratimo, kad visi kartu įveiksime iššūkį.

Perėjus prie nuotolinio darbo, kaip pavyko išlaikyti darbuotojų motyvaciją, skatinti jų įsitraukimą praradus socializacijos galimybę ir užtikrinti efektyvų darbą?

Žmonės nebeėjo į biurą ir nebegėrė kavos su kolegomis, tačiau puikiai žinojome, kad geriausios idėjos neretai gimsta virtuvėlėje. Tad prarasta socializacijos galimybė iš tiesų pareikalavo daug kūrybinio mąstymo.

Susitikimų metu prašėme laikyti įjungtas kameras. Viena priežasčių – didesnis darbuotojų įsitraukimas, kai žiūrima ne tiesiog į kompiuterio ekraną, o į kolegas. Be to, rekomendavome kuo dažniau vaizdo formatą pasitelkti kaip bendravimo priemonę, kad vieni kitus matytų ir bendravimas būtų kuo kokybiškesnis bei tikresnis. Žinoma, dalis žinomų pasaulio bendrovių rekomendavo priešingai, motyvuodami dideliu tinklų užkrovimu, tačiau mes matėme, jog mūsų tinklui tai nebus per didelė apkrova.

Kai apribojimai tapo laisvesni, turėjome „drive-in“ darbuotojų apdovanojimus už geriausius projektus koronos metu. Visi suvažiavo savo automobiliais ir per langus atsiėmė apdovanojimus. Rengėme įvairias nuotolines vakarienes, o ir patys vadovai organizavo įvairius neformalius susitikimus su savo komandomis. Tai, kad žmonės išsiilgę bendravimo, buvimo kartu su kolegomis, pastebėjome pradėję organizuoti grįžimą į biurus. Kai sugrįžti rekomendavome 25 proc. savo darbuotojų, grįžo tik 10 proc., kai buvome pasirengę sugrąžinti apie 50 proc. komandos, grįžo tik 25 proc., o kai sugrįžti sakėme visiems, visi tai ir padarė. Šis faktas puikiai parodo, kad į biurą žmonės eina ne dėl galimybės dirbti prie darbo stalo, o dėl kompanijos.

Po karantino laikotarpio žmonės iš tiesų norėjo atsigriebti. Taigi lauke organizavome įvairius sugrįžimo į biurą vakarėlius ar maisto furgonėlių suvažiavimą, net buvome pristatę stalų ir įrengę darbo vietas atvirame ore. Pastebėjome, kad suorganizavus kokias nors veiklas, žmonių ėjimas į darbą stipriai išaugdavo, nepaisant to, kad nuotolinis darbas nebuvo tik karantino metu atsiradusi naujovė. Tad įvairius vidinius renginius vasaros metu organizavome kelis kartus per mėnesį.

Krizės laikotarpiu su neaiškumu susidūrė ir jūsų partneriai bei klientai. Kaip komunikavote ir kokios informacijos reikėjo jiems?

Aptarnaudami klientus laikėmės taisyklės – pirmiausia sprendžiame problemas, o „popierius“ susitvarkysime vėliau. Pavyzdžiui, kai kurioms įmonėms reikėjo ypač greitai įdiegti saugų vidinį tinklą (VPN), kad galėtų organizuoti darbą iš namų. Jeigu būtumėme pradėję vykdyti pirkimus ir tvarkyti dokumentus, tokių bendrovių darbas galėjo sustoti ir kelioms dienoms.

Kadangi klientų veikla priklauso ir nuo mūsų sklandaus darbo, komunikuodami su jais daug dėmesio skyrėme saugumo užtikrinimui. Atvirumas čia buvo ypač svarbus. Pasakojome jiems apie savo darbo metodus, išteklių planavimą ir kaip veikia tinklas, kokių priemonių imamės padidėjus srautui, kokias rezervo priemones turime. Klientai klausė, o mes jiems užtikrinome, kad galėtų vykdyti tiesioginę savo veiklą, o ne rūpintųsi, ką daryti, jei dings ryšys.

Taip pat sekėme situaciją ir žiūrėjome, su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduria visuomenė, aiškinomės, kaip galime prisidėti ir ką turime padaryti. Nenorėjome tik tuščiai žadėti ar „žaisti pigiomis kortomis“. Patys sau atsakėme į klausimą, kad reikia spręsti tikras problemas ir imtis to, kas turi reikšmę ir prasmę. Taip priėmėme sprendimą metinį paramos biudžetą skirti gydytojų apsaugos ir vaikų mokymosi priemonėms įsigyti, o ne, pvz., medikams suteikti nemokamą gigabaitą interneto, kuris nėra reikalingas, nes jie neturi apsauginių kaukių. Karštąją koronos liniją 1808 nemokamai įrengėme per keletą savaitgalio dienų, jos techninis aptarnavimas jau daugiau kaip pusmetį taip pat vyksta neatlygintinai.

Kaip „Telia Lietuva“ komunikacija atrodo šiandien? Kaip keisis jūsų veiksmai ir įrankiai antrojo karantino atveju?

Noriu tikėti, kad antrosios koronaviruso bangos atveju komunikuoti bus lengviau, nes dalį kelio jau nuėjome. Nematėme didesnių trūkumų, todėl pasitelksime panašius komunikacijos įrankius ir toliau  naudosime įvairius kanalus, užtikrindami maksimalų informacijos pasiekiamumą ir žmonių žinojimą, su jais kalbėsimės iš anksto ir atvirai.

Jau dabar galvojame, kad įprastų Kalėdų ir vakarėlių nebus. Tačiau tai nereiškia, kad nieko nedarysime ir džiaugsimės sutaupę. Puikiai žinome, kad biudžetas buvo skirtas žmonių bendravimui skatinti ir renginiams, kuriuose gali susitikti visi darbuotojai, organizuoti. Vadinasi, pinigai bus panaudoti tam pačiam tikslui. Mūsų uždavinys – sugalvoti, kaip suorganizuoti kelių savaičių aktyvaciją, į kurią žmonės įsitrauktų ir jaustų tikrą šventinę nuotaiką.

Matome, kad kur kas daugiau dėmesio reikės skirti gerai darbuotojų psichologinę būklei užtikrinti. Dirbdami iš namų, žmonės kur kas mažiau juda ir socializuojasi, o tai gali vesti prie rimtesnių problemų, todėl būtina matuoti, kaip jie jaučiasi. Pirmasis karantinas buvo paskelbtas pavasarį, kai dienos ilgėjo ir šviesėjo. Dabar įeiname į tamsųjį sezoną, tad turėtumėme ieškoti būdų, kurie padėtų namuose dirbantiems asmenims jaustis gerai. Manau, kad galvoti reikės ne tik apie bendrus pokalbius po darbo, bet ir apie rimtesnes priemones. Pavyzdžiui, pavasarį savo darbuotojams buvome skyrę kelias valandas nemokamų psichologo konsultacijų. Dalis komandų tuo pasinaudojo, tad tikiu, kad poreikis išliks ar net išaugs.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Švyturys-Utenos alus“ pripažintas atsakingiausia praėjusių metų įmone Verslo tribūna 2

Valstybės institucijos, verslo, švietimo ir žiniasklaidos sektoriaus atstovai jau dešimtą kartą varžėsi...

Tvarus verslas
2021.06.18
Nauja pramoga atkreips dėmesį į tvarumą: kviečia keliauti po išskirtinius objektus Vilniuje Verslo tribūna

Virtualiai įbristi į tirpstančius ledynus, paklausyti virš Vilnelės sklandančios muzikos ar prisėsti šalia...

Tvarus verslas
2021.06.17
„Swedbank“: lyčių atlyginimų skirtumus organizacijos turi stebėti nuolat Verslo tribūna 3

„Sodrai“ pradėjus viešai skelbti vidutinį atlygį šalies įmonėse pagal lytį, paaiškėjo, kad atlyginimų...

Tvarus verslas
2021.06.17
Išmanieji skaitikliai taupo ir laiką, ir pinigus  Verslo tribūna

Vandentiekis tampa vis išmanesnis. Bendrovė „Vilniaus vandenys“ jau įdiegė beveik 7 000 išmaniųjų nuotolinio...

Tvarus verslas
2021.06.17
„Maximos“ sprendimą atsisakyti baudų praktikos tiekėjai sveikina: tai – aukštas standartas Verslo tribūna 1

Prekybos tinklas „Maxima“ atsisako baudų praktikos už prekių pristatymo vėlavimą – tokių teisinių nuostatų...

Tvarus verslas
2021.06.16
Trys žingsniai, kad partnerių sunkumai nenutemptų verslo žemyn Verslo tribūna

Tvarus gali būti tik sėkmingai ir stabiliai veikiantis verslas, tačiau kad ir kiek dėtumėte pastangų į savo...

Tvarus verslas
2021.06.16
„Rail Baltica“ jau didina Kaišiadorių patrauklumą Verslo tribūna 1

Tarp Vilniaus ir Kauno, šalia geležinkelio, įsikūrę Kaišiadorys planuoja išnaudoti ir geležinkelį „Rail...

Tvarus verslas
2021.06.09
Tvarumo ataskaitos: kaip neužlipti ant rinkodaros grėblio Verslo tribūna

Dėmesio tvarumui skiriančios įmonės ir Lietuvoje jau įvedė tradiciją svarbiausius pasiekimus paskelbti...

Tvarus verslas
2021.06.01
„Neste“ tvarumo viceprezidentė: „Investicijos į tvarumą sukuria produktams pridėtinę vertę“ Verslo tribūna 3

„Investuojame į inovacijas ir kuriame tokius sprendimus, kad visi produktai, kuriuos ateityje siūlysime savo...

Tvarus verslas
2021.05.28
„Swedbank“: elektromobilių bangą išjudins patrauklesnė jų kaina Verslo tribūna 14

Augantis susidomėjimas elektromobiliais jau ne vienerius metus kursto kalbas, kad būtent šios tvarios...

Tvarus verslas
2021.05.19
Paprasčiau nei galvojote: tvaresnei veiklai užtenka tik vieno žingsnio Verslo tribūna

Daugiau nei 70% verslo atstovų teigia, kad jiems rūpi neigiamo poveikio aplinkai mažinimas ir kad tai svarbu...

Tvarus verslas
2021.05.13
Paskelbtas pirmasis konsoliduotas statybos medžiagų pirkimas geležinkeliui „Rail Baltica“ Verslo tribūna

Už projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga AB „LTG Infra“ įgyvendina naujus sprendimus,...

Tvarus verslas
2021.05.12
Tvarumo siekis jau reformuoja ir investicijų apsaugą Verslo tribūna 2

Didžiųjų investicijų apsaugai skirtą investicinį arbitražą gaubia reformų nuotaikos, o viena iš labai svarbių...

Tvarus verslas
2021.04.29
Naujas „Maxima LT“ žingsnis – atvira darbo užmokesčio politika Verslo tribūna 1

Daugiau nei 13 tūkst. darbuotojų šiuo metu vienijanti „Maxima LT“ nusprendė kas mėnesį skelbti išsamią...

Tvarus verslas
2021.04.29
„Rail Baltica“ didina žaliausio transporto galimybes ir Lietuvoje, ir Europoje Verslo tribūna

Europos Sąjungoje (ES) transportas į aplinką išmeta apie 1/3 visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Tvarus verslas
2021.04.29
„Telia“: pakuotė tampa verslo tvarumo veidu Verslo tribūna

Pakuotės yra būtinos užtikrinant prekių higieną, šviežumą ir apsaugą. Tačiau į neperdirbamų atliekų kiekio...

Tvarus verslas
2021.04.28
„Orkla Foods Lietuva“: darnus verslo vystymas ir tvarūs produktai – ne ateitis, bet šiandiena Verslo tribūna

Pasaulyje vis labiau pabrėžiant tvarumo politiką, darnus verslo vystymas tampa pareiga. Tai supranta ir...

Tvarus verslas
2021.04.22
Statomas „Rail Baltica“ geležinkelis: Europai svarbus infrastruktūrinis objektas Verslo tribūna

Keturiose šalyse – Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – statomas beveik 1.200 km „Rail Baltica“...

Tvarus verslas
2021.04.15
„Swedbank“: tvarių investicijų lyderio vairą laikys Europa Verslo tribūna 1

Nors Europa pagal aplinkos taršą rikiuojasi tik trečioje vietoje po Kinijos ir JAV, būtent Senasis žemynas,...

2021.04.15
Karantino metu patalpų nuomos mokesčius „Maxima“ sumažino perpus: nuolaidos jau siekia 1,4 mln. eurų Verslo tribūna 3

Dėl pandemijos savo veiklą apriboti ar sustabdyti privalėję smulkūs ir vidutiniai verslai, įsikūrę prekybos...

Tvarus verslas
2021.04.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku