Kas tai? Eksperto įžvalgos

Energetikos sektoriaus pokyčius žymi ir žaliosios energijos gamyba, ir nauji sprendimai vartotojams

Publikuota: 2020-05-27
Pirmasis nutolusių saulės elektrinių parkas šalia Elektrėnų.
svg svg
Pirmasis nutolusių saulės elektrinių parkas šalia Elektrėnų.

Siekis mažinti žmogaus veiklos įtaką klimatui ir tobulėjančios bei pingančios atsinaujinančios energetikos technologijos skatina reikšmingus pokyčius pasauliniame energetikos sektoriuje. Pažangiausios ES šalys jau artimiausią dešimtmetį didžiąją dalį energijos tikisi gamintis iš atsinaujinančių energijos išteklių. Tarp regiono lyderių yra ir Lietuva.

Kartu su Danija, Estija, Ispanija ir Portugalija Lietuva užsibrėžė ambicingiausius atsinaujinančios energetikos (AE) tikslus, kuriuos pasiekti įsipareigojo iki 2030 m.

nuotrauka::2 right

„Lietuvos energetikos vizija dera su Europos Komisijos parengta ilgalaike ES energetikos strategija. Pažangioje ir ambicingoje nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje esame numatę, kad iki 2030 m. 45 proc. suvartojamos elektros ir net 90 proc. šilumos energijos bus gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių“, – teigia energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis.

Europos Komisijos duomenimis, didžiausius tikslus išsikėlė Danija: 55 proc. elektros ir ne mažiau 90 proc. šilumos energijos pasigaminti iš AEI. Būdama viena iš AEI lyderių, Danija pernai daugiau nei 47 proc. elektros energijos pasigamino iš vėjo jėgainių.

Danijos keliu žengia ir Lietuva. Iki šiol daugiausiai žaliosios energijos šalyje generavusios vėjo jėgainės, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos prognozėmis, ir toliau išliks pagrindiniu AEI šaltiniu, o iki 2030 Baltijos jūroje turėtų iškilti ir pirmosios jūrinio vėjo elektrinės.

Pokyčius skatina ir palankus valstybės požiūris

Dominyko Tučkaus, „Ignitis grupės“ valdybos nario ir infrastruktūros bei plėtros direktoriaus, teigimu, Lietuvoje vykstantys energetikos sektoriaus pokyčiai didina energijos iš AEI konkurencingumą tradicinėms energijos gamybos rūšims: „Konkurenciją skatina stipriai pingančios technologijos, kurios jau dabar leidžia energiją iš AEI gaminti pigiau nei iš iškastinio kuro, bei Nacionalinėje energetikos strategijoje įvardintas Lietuvos siekis vis daugiau energijos pasigaminti šalies viduje“.

nuotrauka::1 left

Reikšmingas pastarųjų metų elektros energijos gamybos iš AEI skatinimo veiksnys – pradėti vykdyti technologiškai neutralūs aukcionai. Juose dalyvauti gali įvairias atsinaujinančios energetikos technologijas pasitelkiantys elektros energijos gamintojai. Tokius elektros energijos iš AEI pirkimo konkursus rengia ir kitos ES valstybės.

Prie sėkmingo perėjimo prie elektros energijos gamybos iš AEI, D. Tučkaus manymu, prisideda ir teigiamas visuomenės požiūris bei palengvintos biurokratinės procedūros.

Energetikos sektorius decentralizuojasi

Ryškus energetikos sektoriaus transformacijos pavyzdys – perėjimas nuo centralizuoto energijos tiekimo prie gaminančių vartotojų, kurie elektros energiją savo reikmėms gaminasi patys.

Lietuvoje sparčiai daugėja namų ūkių, kuriuose vartojama iš saulės nuosavose elektrinėse pagaminta elektros energija. „Jeigu kalbėtume apie mažąją atsinaujinančią energetiką, tai vertinant technologijų atsiperkamumą, naudojimo paprastumą, šiuo metu gyventojų individualiems elektros energijos poreikiams tenkinti tinkamiausia technologija yra saulės elektrinės, kurios su valstybės teikiama finansine parama dabar ir atsiperka gerokai greičiau“, – sako R. Kėvelaitis.

„Ignitis grupei“ priklausanti įmonė „Ignitis“ praeitą rudenį pristatė nutolusių saulės jėgainių projektą. Tai pirmoji pasaulyje šalies mastu veikianti platforma, pasiekiama gyventojams, norintiems savo namuose vartoti elektrą iš saulės. „Šis projektas unikalus, nes jo modelis pritaikytas visos valstybės mastu. Kitose šalyse panašūs eksperimentinio pobūdžio projektai dažniausiai vykdavo miestelio ar bendruomenės ribose. Nutolusios elektrinės nauda Lietuvos gyventojams – ne tik nuolat naudotis elektros energija iš AEI, bet ir pasigamintą jos perteklių kaupti bei sunaudoti per 12 mėn.“, – sako D. Tučkus.

Nutolusių saulės jėgainių projektas sukuria galimybes ne tik vartotojams, bet ir nepriklausomiems atsinaujinančios energetikos vystytojams, kurie gali vystyti ir finansuoti AE projektus.

Visai neseniai kita „Ignitis grupei“ priklausanti įmonė „Ignitis gamyba“ Elektrėnuose atidarė 1 MW saulės elektrinę – pirmąjį pasaulyje visiems šalies gyventojams prieinamą saulės elektrinių parką.

„Elektros energiją gaminame pasitelkdami ir kitus AEI. „Ignitis gamybos“ valdoma Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė – didžiausia atsinaujinančius energijos išteklius naudojanti elektrinė Lietuvoje, o Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė padeda subalansuoti visą energetikos sistemą ir išlaikyti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą. Šiuo metu Lietuvoje „Ignitis grupės“ įmonėms priklauso trys veikiantys vėjo jėgainių parkai, vėjo parkas veikia ir Estijoje. Grupė taip pat stato vėjo jėgainių parką Lenkijoje, Pomeranijoje, o artimiausiu metu ketina pradėti 60 MW galios parko statybas Lietuvoje – Mažeikiuose“, – pasakoja D. Tučkus.

Anksčiau tik gaminusios ir tiekusios energiją, šiandien energetikos bendrovės vartotojams siūlo ir naujus sprendimus – nuo elektromobilių įkrovimo iki energetinio efektyvumo didinimo sprendimų.

Svarstomi ir išskirtiniai projektai, pavyzdžiui, šiuo metu ieškoma sprendimų, kaip Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje įrengti saulės jėgainę ant vandens.

nuotrauka::3 right

Vartotojų įsitraukimas sparčiai auga

Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso (LVOA) viceprezidento Kęstučio Kupšio nuomone, galimybė gamintis elektros energiją vartotojams patraukli, pirmiausia, dėl ekonominės naudos – leidžia išvengti elektros kainų šoko ilgalaikėje perspektyvoje.

Nuo 2017 metų iki šių metų gegužės mėn. gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo nuo kelių šimtų iki beveik 5000, o bendra įrengtoji galia – nuo 3,4 iki 47,9 MW. Spartus įsitraukusių vartotojų skaičiaus augimas, LVOA atstovo teigimu, – gaminančių vartotojų schemos ir valstybės paramos rezultatas.

„Šalies vartotojų perėjimui prie elektros energijos gamybos iš AEI ypač svarbus energijos saugojimo ir kaupimo schemos klausimas. Jei Lietuvoje ji būtų taikoma iki 2040-ųjų metų, tikėtina, gamintis elektros energiją patrauklu taptų beveik kiekvienam gyventojui“, – sako K. Kupšys.

Dar vienas svarbus postūmis, skatinantis gyventojų įsitraukimą į AEI, – neseniai Seimo priimtas įstatymas, leidžiantis įteisinti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas. „Energetinės bendrijos skatina žmones burtis, padeda jiems drauge gaminti elektros energiją, ją kartu naudoti ir paskirstyti bei spręsti kylančias energetines problemas, – tikina K. Kupšys. – Nors Lietuvoje šis mechanizmas dar nėra išbandytas, su energetikos sektoriaus įmonių pagalba buriant suinteresuotus žmones, tai taptų stipriu energijos gamybą iš AEI skatinančiu veiksniu“.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Sumažinti kuro sąnaudas „Kelių priežiūrai“ padės ekovairavimas Verslo tribūna 4

Bendrovėje „Kelių priežiūra“ pradedamas įgyvendinti naujas vidinis ekovairavimo projektas. Planuojama, kad...

Tvarus verslas
2020.12.09
„Maxima“ ir toliau investuoja į darbuotojų saugumą Verslo tribūna

Ne viena verslo teorija teigia, kad geriausi įmonės ambasadoriai yra jos darbuotojai, todėl į jų gerovę...

Tvarus verslas
2020.12.03
„Swedbank“ finansų vadovas: įmonių tvarumo ambicijas skatins investuotojų sentimentas ir nauji bankų reikalavimai Verslo tribūna 1

Investuotojų simpatijos vis dažniau krypsta į verslus, siekiančius minimizuoti savo veiklos neigiamą poveikį...

Tvarus verslas
2020.12.02
„Vilniaus vandenys“ sprendžia lietuvišką nuotekų galvosūkį Verslo tribūna 11

Šiais metais oficialiai pradėti didžiausios šalyje Vilniaus miesto nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbai.

Tvarus verslas
2020.11.26
„Telia“: tvarumą kuria kolektyvai, o ne pavieniai žmonės Verslo tribūna

Tvarumas – kaip trikojė kėdė, kuri stabiliai stovi tik tuomet, kai tvirtos yra visos trys jos kojos –...

Tvarus verslas
2020.11.25
Vilniaus šilumos tinklų planuose – centralizuotas vėsinimas ir nepanaudotos šilumos surinkimas iš pastatų ir nuotekų Verslo tribūna 1

Didžiausia Lietuvoje centralizuotos šilumos tiekimo bendrovė Vilniaus šilumos tinklai investuoja į 4-tos...

Tvarus verslas
2020.11.23
Darbuotojų ir klientų saugumas išlieka svarbiausiu „Maximos“ prioritetu Verslo tribūna 1

Grėsmingai į viršų kylanti užsikrėtimų koronavirusu kreivė vėl koreguoja gyvenimo, vartojimo ir verslo...

Tvarus verslas
2020.11.05
„Neptūnas“: tvarumas padeda išvengti krizių ir joms ruoštis Verslo tribūna

„Pandemija akivaizdžiai išryškina, ar pakankamai daug dėmesio skiriame verslo tvarumo stiprinimui...

Tvarus verslas
2020.11.05
Iki Kalėdų „Telia“ taps klimatui neutralia bendrove Verslo tribūna 1

„Telia“ grupės įmonių veikla Baltijos ir Šiaurės šalyse iki šių metų pabaigos taps klimatui neutralia. Dalį...

Paslaugos
2020.10.29
„Telia“ komunikacija pandemijos metu – kalbėti atvirai ir nepalikti vietos gandams Verslo tribūna 3

Kai organizacija yra skaidri ir atvira, problemos sprendžiamos kur kas greičiau. Kalbėdama apie įmonės...

Tvarus verslas
2020.10.28
Nauja „Kelių priežiūros“ vadybos sistema augins ir darbų kokybę, ir saugumą Verslo tribūna 3

Veiklos efektyvinimą įvardinusi kaip strateginę bendrovės kryptį, AB „Kelių priežiūra“ šįmet pradėjo...

Tvarus verslas
2020.10.27
 „Vilniaus vandenys“: žalia šviesa žaliajai energijai Verslo tribūna 7

Aplinką tausojančią veiklą įvardinę kaip strateginę bendrovės kryptį, „Vilniaus vandenys“ vienu metu vysto...

Tvarus verslas
2020.10.22
AB „Kelių priežiūra“ vadovas R. Rutėnas: norime būti kilometru priekyje Verslo tribūna 6

Praėjusiais metais bendrovei „Kelių priežiūra“ atėjęs vadovauti Rolandas Rutėnas sako, kad metai buvo tokie...

Tvarus verslas
2020.10.14
 „Švyturys-Utenos alus“: ko reikia norint pasiekti „Ateities organizacijos 2020“ titulą? Verslo tribūna 1

Verslo sektoriaus atstovai nuolat varžosi dėl patrauklaus darbdavio įvaizdžio, o geriausiai įmonės vidinę...

Tvarus verslas
2020.10.08
Drąsus „Telia“ dešimtmečio užmojis – tvariai veikiantis verslas Verslo tribūna 3

„Tik tvarus verslas turi ateitį“, – įsitikinusi „Telia“ aplinkosaugos komandos vadovė Aurelija Žėkienė.

Tvarus verslas
2020.10.07
„Maxima LT“: verslas turi būti ekologiškai sąmoningas Verslo tribūna 2

Didžioji dauguma šiuolaikinių įmonių į savo misiją įterpia tvarumo siekį, tačiau tik nedidelė dalis jų žino,...

Tvarus verslas
2020.10.01
„Vilniaus vandenys“ perdirbtą nuotekų dumblą naudoja miškų tręšimui Verslo tribūna 3

Valant miesto nuotekas, valymo įrenginiuose lieka nuotekų dumblo, kuris susidaro proceso metu. Įprastai ši...

Tvarus verslas
2020.09.30
Strateginiai „Švyturys – Utenos alus“ tvarumo sprendimai: pelnytas išskirtinis statusas – tik kelio pradžia Verslo tribūna

„Švyturys-Utenos alus“ yra pirmoji alaus darykla šalyje ir antroji visoje pasaulinėje „Carslberg“ grupėje,...

Tvarus verslas
2020.09.29
Tvarumas versle – nebe įvaizdžio, o verslo sėkmės klausimas Verslo tribūna

Dar neseniai kova su klimato kaita apsiribojo tokiais simboliniais veiksmais, kaip šviesos išjungimas vienai...

Tvarus verslas
2020.09.28
Kokios tvaraus valdymo praktikos gali prisidėti prie verslo sėkmės? Verslo tribūna 3

Remiantis naujausiais „Nasdaq European Data“ duomenimis, net 90 proc. šio naujojo šimtmečio kartos...

Tvarus verslas
2020.09.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus