Kas tai? Eksperto įžvalgos

Energetikos sektoriaus pokyčius žymi ir žaliosios energijos gamyba, ir nauji sprendimai vartotojams

Publikuota: 2020-05-27
Pirmasis nutolusių saulės elektrinių parkas šalia Elektrėnų.
svg svg
Pirmasis nutolusių saulės elektrinių parkas šalia Elektrėnų.

Siekis mažinti žmogaus veiklos įtaką klimatui ir tobulėjančios bei pingančios atsinaujinančios energetikos technologijos skatina reikšmingus pokyčius pasauliniame energetikos sektoriuje. Pažangiausios ES šalys jau artimiausią dešimtmetį didžiąją dalį energijos tikisi gamintis iš atsinaujinančių energijos išteklių. Tarp regiono lyderių yra ir Lietuva.

Kartu su Danija, Estija, Ispanija ir Portugalija Lietuva užsibrėžė ambicingiausius atsinaujinančios energetikos (AE) tikslus, kuriuos pasiekti įsipareigojo iki 2030 m.

nuotrauka::2 right

„Lietuvos energetikos vizija dera su Europos Komisijos parengta ilgalaike ES energetikos strategija. Pažangioje ir ambicingoje nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje esame numatę, kad iki 2030 m. 45 proc. suvartojamos elektros ir net 90 proc. šilumos energijos bus gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių“, – teigia energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis.

Europos Komisijos duomenimis, didžiausius tikslus išsikėlė Danija: 55 proc. elektros ir ne mažiau 90 proc. šilumos energijos pasigaminti iš AEI. Būdama viena iš AEI lyderių, Danija pernai daugiau nei 47 proc. elektros energijos pasigamino iš vėjo jėgainių.

Danijos keliu žengia ir Lietuva. Iki šiol daugiausiai žaliosios energijos šalyje generavusios vėjo jėgainės, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos prognozėmis, ir toliau išliks pagrindiniu AEI šaltiniu, o iki 2030 Baltijos jūroje turėtų iškilti ir pirmosios jūrinio vėjo elektrinės.

Pokyčius skatina ir palankus valstybės požiūris

Dominyko Tučkaus, „Ignitis grupės“ valdybos nario ir infrastruktūros bei plėtros direktoriaus, teigimu, Lietuvoje vykstantys energetikos sektoriaus pokyčiai didina energijos iš AEI konkurencingumą tradicinėms energijos gamybos rūšims: „Konkurenciją skatina stipriai pingančios technologijos, kurios jau dabar leidžia energiją iš AEI gaminti pigiau nei iš iškastinio kuro, bei Nacionalinėje energetikos strategijoje įvardintas Lietuvos siekis vis daugiau energijos pasigaminti šalies viduje“.

nuotrauka::1 left

Reikšmingas pastarųjų metų elektros energijos gamybos iš AEI skatinimo veiksnys – pradėti vykdyti technologiškai neutralūs aukcionai. Juose dalyvauti gali įvairias atsinaujinančios energetikos technologijas pasitelkiantys elektros energijos gamintojai. Tokius elektros energijos iš AEI pirkimo konkursus rengia ir kitos ES valstybės.

Prie sėkmingo perėjimo prie elektros energijos gamybos iš AEI, D. Tučkaus manymu, prisideda ir teigiamas visuomenės požiūris bei palengvintos biurokratinės procedūros.

Energetikos sektorius decentralizuojasi

Ryškus energetikos sektoriaus transformacijos pavyzdys – perėjimas nuo centralizuoto energijos tiekimo prie gaminančių vartotojų, kurie elektros energiją savo reikmėms gaminasi patys.

Lietuvoje sparčiai daugėja namų ūkių, kuriuose vartojama iš saulės nuosavose elektrinėse pagaminta elektros energija. „Jeigu kalbėtume apie mažąją atsinaujinančią energetiką, tai vertinant technologijų atsiperkamumą, naudojimo paprastumą, šiuo metu gyventojų individualiems elektros energijos poreikiams tenkinti tinkamiausia technologija yra saulės elektrinės, kurios su valstybės teikiama finansine parama dabar ir atsiperka gerokai greičiau“, – sako R. Kėvelaitis.

„Ignitis grupei“ priklausanti įmonė „Ignitis“ praeitą rudenį pristatė nutolusių saulės jėgainių projektą. Tai pirmoji pasaulyje šalies mastu veikianti platforma, pasiekiama gyventojams, norintiems savo namuose vartoti elektrą iš saulės. „Šis projektas unikalus, nes jo modelis pritaikytas visos valstybės mastu. Kitose šalyse panašūs eksperimentinio pobūdžio projektai dažniausiai vykdavo miestelio ar bendruomenės ribose. Nutolusios elektrinės nauda Lietuvos gyventojams – ne tik nuolat naudotis elektros energija iš AEI, bet ir pasigamintą jos perteklių kaupti bei sunaudoti per 12 mėn.“, – sako D. Tučkus.

Nutolusių saulės jėgainių projektas sukuria galimybes ne tik vartotojams, bet ir nepriklausomiems atsinaujinančios energetikos vystytojams, kurie gali vystyti ir finansuoti AE projektus.

Visai neseniai kita „Ignitis grupei“ priklausanti įmonė „Ignitis gamyba“ Elektrėnuose atidarė 1 MW saulės elektrinę – pirmąjį pasaulyje visiems šalies gyventojams prieinamą saulės elektrinių parką.

„Elektros energiją gaminame pasitelkdami ir kitus AEI. „Ignitis gamybos“ valdoma Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė – didžiausia atsinaujinančius energijos išteklius naudojanti elektrinė Lietuvoje, o Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė padeda subalansuoti visą energetikos sistemą ir išlaikyti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą. Šiuo metu Lietuvoje „Ignitis grupės“ įmonėms priklauso trys veikiantys vėjo jėgainių parkai, vėjo parkas veikia ir Estijoje. Grupė taip pat stato vėjo jėgainių parką Lenkijoje, Pomeranijoje, o artimiausiu metu ketina pradėti 60 MW galios parko statybas Lietuvoje – Mažeikiuose“, – pasakoja D. Tučkus.

Anksčiau tik gaminusios ir tiekusios energiją, šiandien energetikos bendrovės vartotojams siūlo ir naujus sprendimus – nuo elektromobilių įkrovimo iki energetinio efektyvumo didinimo sprendimų.

Svarstomi ir išskirtiniai projektai, pavyzdžiui, šiuo metu ieškoma sprendimų, kaip Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje įrengti saulės jėgainę ant vandens.

nuotrauka::3 right

Vartotojų įsitraukimas sparčiai auga

Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso (LVOA) viceprezidento Kęstučio Kupšio nuomone, galimybė gamintis elektros energiją vartotojams patraukli, pirmiausia, dėl ekonominės naudos – leidžia išvengti elektros kainų šoko ilgalaikėje perspektyvoje.

Nuo 2017 metų iki šių metų gegužės mėn. gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo nuo kelių šimtų iki beveik 5000, o bendra įrengtoji galia – nuo 3,4 iki 47,9 MW. Spartus įsitraukusių vartotojų skaičiaus augimas, LVOA atstovo teigimu, – gaminančių vartotojų schemos ir valstybės paramos rezultatas.

„Šalies vartotojų perėjimui prie elektros energijos gamybos iš AEI ypač svarbus energijos saugojimo ir kaupimo schemos klausimas. Jei Lietuvoje ji būtų taikoma iki 2040-ųjų metų, tikėtina, gamintis elektros energiją patrauklu taptų beveik kiekvienam gyventojui“, – sako K. Kupšys.

Dar vienas svarbus postūmis, skatinantis gyventojų įsitraukimą į AEI, – neseniai Seimo priimtas įstatymas, leidžiantis įteisinti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas. „Energetinės bendrijos skatina žmones burtis, padeda jiems drauge gaminti elektros energiją, ją kartu naudoti ir paskirstyti bei spręsti kylančias energetines problemas, – tikina K. Kupšys. – Nors Lietuvoje šis mechanizmas dar nėra išbandytas, su energetikos sektoriaus įmonių pagalba buriant suinteresuotus žmones, tai taptų stipriu energijos gamybą iš AEI skatinančiu veiksniu“.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Plastiko naudojimą mažinanti inovacija – jau Lietuvoje Verslo tribūna 2

Pastaraisiais mėnesiais, Aplinkos ministerijos duomenimis, šalyje vyravęs karantinas smarkiai išaugino...

Tvarus verslas
2020.06.16
„Telia“ patirtis: tvarumas yra nauda verslui Verslo tribūna

Didžioji dalis Lietuvos verslo vaduojasi iš pandemijos sukelto sąstingio ir didžiausią dėmesį dabar skiria ne...

Tvarus verslas
2020.06.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus