Tenoriu, kad mano auto tikrintų taip, kaip šias išimtis - netikrintų. Noriu tokių ket taisyklių ir greičio ribojimų, kaip kortežams nusratyta. Ir buhalteriją noriu tvarkyt taip kaip niekas nemato problemos - čekiukiškai. Jeigu jau išimtys, tai prašyčiau ir man.

Tai gal kaip tik reiktų labiau tikrinti, jei jie sudaro didžiąją dalį eismo? :D

Šiame straipsnyje pateikti pasiūlymai dėl tam tikrų transporto priemonių išimčių iš aplinkosaugos patikrinimų kelia rimtų abejonių dėl mūsų siekio užtikrinti švaresnę aplinką. Nors suprantama, kad patikros gali užtrukti ir reikalauti nemažai išteklių, šių išimčių taikymas nėra geras sprendimas ir gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Pirma, svarbu pabrėžti, kad šiuo metu priimti sprendimai, kurie leidžia išimčių taikymą tam tikroms transporto priemonėms, gali atnešti nepageidaujamų pasekmių. Pasiūlymas, kad aplinkosaugininkai nebetikrintų lengvųjų automobilių, furgonų ir mikroautobusų su mažesne sėdimų vietų skaičiumi, taip pat tam tikrų autobusų, atrodo kaip bandymas mažinti biurokratinį krūvį, tačiau jis nesprendžia esminių problemų, susijusių su tarša.

Jeigu laikysimės logikos, kad tam tikri transporto priemonių tipai yra labiau matomi viešajame eisme ir todėl jų patikrinimas gali užimti daug laiko, turime atsižvelgti į tai, kad tarša yra globali problema, kuri neturi išimčių. Taršos mažinimas ir aplinkos apsauga neturi būti kompromisų objektu. Šiuo atveju, jeigu būtų leidžiama daryti išimtis, galime pamatyti panašių sprendimų ir kitose srityse, pavyzdžiui, dėl greičio viršijimo ar kitų kelių eismo taisyklių pažeidimų. Ar reikia atskirai sukurti išimtis ir leisti viršyti greitį, nes tai gali sumažinti pareigūnų darbo krūvį ar pagreitinti eismą? Akivaizdu, kad tokie kompromisai neatitinka bendro visuomenės saugumo ir gerovės principų.

Tuo tarpu, turėtume laikytis principo, kad taisyklės turi būti griežtos ir vienodos visiems, nesukuriant privilegijuotų kategorijų. Svarbu, kad visi transporto priemonių savininkai būtų vertinami pagal tas pačias normas, o išimtys ne tik silpnina šias normas, bet ir gali skatinti neatsakingą elgesį bei mažinti motyvaciją laikytis nustatytų taisyklių. Jei transporto priemonių patikros būtų griežtesnės ir vienodos, galėtume pasiekti efektyvesnį taršos mažinimą ir skaidresnį procesą. Galų gale, tai yra klausimas ne tik apie techninius patikrinimus, bet ir apie mūsų įsipareigojimą saugoti aplinką ir sveikatą. Negalime leisti, kad sprendimai būtų priimami vien tik dėl administracinių lengvatai. Turime siekti, kad kiekvienas asmuo ir kiekviena transporto priemonė prisidėtų prie švaresnės ir sveikesnės ateities.

Socialdomkrato siūlymas yra akivaizdžiai populistinis, o galimai užsakytas. Niekas nesiginčija kad tranzitinis sunkusis transportas irgi gali būti taršus, bet dauguma tolimų reisų sunkvežimių juda ir po Vakarų Europos šalis, ten juos su malonumu skalpuoja už taršą, tad dauguma jų manau yra geresnės nei vidutinė būklė. Be to, tranzitinis transportas juda užmiesčiu ir aplinkeliais, tad tarša tankiai apgyvendintas vietoves pasiekia jau išsisklaidžiusi. O štai mikriukai nuolat zuja pro mokyklas, darželius, poliklinikas, ligonines, rekreacines zonas ir judrias miesto gatves. Vertinant adminstracinių pastangų ir gaunamo poveikio santykį, BŪTENT reikėtų pirmiausia dėmesį sutelkti į taksi, miesto (mikro)autobusus, komunalinį transportą, ir pan.

kaip porche padaryti autobusu?