36 valstybės neįsileidžia Rusijos lėktuvų

Dmytro Kuleba, Ukrainos užsienio reikalų ministras, skaičiuoja 32 valstybes, uždraudusias Rusijos naudojamų orlaivių skraidymą savo kontroliuojamoje oro erdvėje. Apie tai praneša naujienų portalas „Unian“ su nuoroda į Ukrainos URM informacinį kanalą.

Tačiau praėjus kelioms valandoms po šio pranešimo, prisijungusių valstybių skaičius padidėjo dar keturiomis. Dabar tai yra Austrija, Albanija, Angilija (JK sala Karibų jūroje), Belgija, Bulgarija, Mergelių salos, Jungtinė Karalystė, Vengrija, Vokietija, Gibraltaras, Graikija, Danija (su Grenlandija, Farerų salomis ir teritorine jūra), Džersis, Airija, Islandija, Ispanija, Italija, Kanada, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Prancūzija, Kroatija, Čekija, Švedija, Estija.

VŽ rašė, kad pirmoji tokį draudimą įvedė Jungtinė Karalystė, paskui ją sekė Lenkija ir visa Europos Sąjunga (ES), taip pat ir Kanada. Tokių sankcijų imtasi, reaguojant į kraštutinai didelį pasaulinės bendruomenės pasipiktinimą sukėlusius Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje.

Iki pirmadienio tai sudarė nuo Norvegijos šiaurės iki Juodosios jūros besitęsiantį junginį, ribojantį Rusijos lėktuvų galimybę skristi iš šios šalies miestų į Vakarų Europą. Vienintele spraga liko virš Suomijos įlankos esantis siauras neutralios erdvės koridorius, kuriuo lėktuvai skraido į Vakarus arba Kaliningrado sritį.

Lėktuvų stebėjimo svetainėje „Flightradar24“, prieš pat įsigaliojant draudimams, virš Europos buvo matyti tarp Vakarų Europos ir Rusijos suaktyvėjęs privačių reaktyvinių lėktuvų judėjimas. Sekmadienio vakarą buvo galima stebėti, kaip iš Maskvos pakilęs „Aerofloto“ laineris „Boeing 777“ apsisuko atgal, priskridęs Grenlandiją, kurios oro erdvė taip pat yra uždaryta Rusijos lėktuvams. Arba kaip iš Ženevos pakilęs tos pačios kompanijos „Boeing 737“ bandė rasti kelią iš Ženevos namo.

VŽ rašė, kad šiuo metu dėl taikomų draudimų sunkumų gali patirti maždaug 27.000 svetur atostogaujančių Rusijos turistų.

Negana to, Sergejus Lavrovas, Rusijos užsienio reikalų ministras, dabar turi sugalvoti naują būdą, kaip savo įprastu transportu – vyriausybiniu lėktuvu nuskristi į Ženevoje, Jungtinėse Tautose vyksiantį posėdį. Apie tai „RosTV“ pranešė Marija Zacharova, Rusijos URM atstovė.

Rusijos aviacijos laukia dar pora smūgių – maždaug pusė šioje šalyje naudojamų lėktuvų priklauso Airijoje registruotoms lėktuvų finansavimo kompanijoms ir, įsigaliojus ES sankcijoms, turi būti grąžinti tikriesiems šeimininkams. Be to, sankcijos draudžia ir atsarginių lėktuvų dalių eksportą į Rusiją, todėl netgi tie vakarietiški lėktuvai, kurių nepalies reikalavimas grąžinti lizingo bendrovėms, netrukus nebegalės skraidyti.

Rusija šioje situacijoje visoms valstybėms atsako savo analogišku draudimu, todėl virš jos teritorijos vis mažėja lėktuvų, o Europą su Tolimaisiais Rytais jungiantys maršrutai, įprastai kertantys Sibirą, dabar pasistūmė piečiau. Pavyzdžiui, Kazachstano danguje dėl to lėktuvų srautas padidėjo trigubai, o Suomijos „Finnair“ visiškai sustabdė savo tolimuosius skrydžius Rytų kryptimi, nors tai buvo strategiškai svarbus šio vežėjo pajamų šaltinis.