„Linava“: dauguma tarpmiestinio keleivių vežimo bendrovių – ties žlugimo riba
„Linavos“ duomenimis, per praėjusių metų kovo-rugsėjo mėnesius, Lietuvai kovojant su koronaviruso (COVID-19) pandemija, keleivinio transporto sektorius patyrė beveik 25 mln. Eur nuostolių, negavo virš 64 mln. Eur pajamų, t. y. jos sumažėjo 56%, o keleivių prarasta 74,4 mln. arba 42%.
Zenonas Buivydas, „Linavos“ generalinis sekretorius, teigia, kad sudėtingoje situacijoje šiuo metu atsidūrusios tiek privačios, tiek savivaldybių bendrovės, bet pastarosioms ypač sunku, nes jos negali pretenduoti į jokią paramą.
„Privačios dar gali bent teoriškai pasinaudoti, pavyzdžiui, „Invegos“ parama. Per pastaruosius metus, kai teko stabdyti veiklą pirmojo karantino metu ir atnaujinti laikantis tam tikrų ribojimų dėl saugumo, įmonės vos surenka pajamas net būtiniausioms išlaidoms – degalams, darbo užmokesčiui, remontui, draudimams“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Z. Buivydas.
„Linavos“ atstovas sako, kad tarpmiestinio keleivinio transporto vežėjai iš valstybės praėjusiais metais nesulaukė reikiamos finansinės pagalbos.
„Ne kartą buvo kreiptasi į buvusią Susisiekimo ministerijos vadovybę dėl paramos sunkumus išgyvenantiems keleivių vežėjams. Deja, girdėjome tik pažadus, o rugsėjį išgirdome, kad nėra galimybių padėti. Visgi jų tikrai yra. Buvo pateikti konkretūs pasiūlymai, kaip perskirstyti sutaupytas lėšas iš lengvatų eilutės, kurias kuruoja ministerija, prašėme sudaryti galimybę gauti finansinę paramą verslams per „Invegos“ priemones, teikėme daugybę pasiūlymų. Viskas veltui“, – sako Z. Buivydas.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Šiaulių bendrovės „Busturas“ direktorius Vaidas Seirackas tvirtina, kad miestuose ir toliau vežami miestų keleiviai bet tarpmiestinio transporto veikla priklauso nuo keleivių skaičiaus. Jei autobusai dėl apribojimų ir toliau važiuos pusiau tušti, tai tarpmiestinis pervežimas bus sunaikintas.
„Dėl to kentės ir gyventojai, kurie ir dabar ne visada sulaukia reikiamo tarpmiestinio keleivinio transporto. Apie tai vis dažniau kalbama ir viešoje erdvėje, kai žmonės piktinasi, jog nesulaukė autobuso, negalėjo nuvykti, kur jiems reikia ar laiku sugrįžti namo. Tarpmiestinio transporto vežėjų pajamas sudaro bilietų pardavimai, o jų parduodame vis mažiau, nes keleivių galime vežti kur kas mažiau dėl karantino apribojimų“, – sako V. Seirackas.
Pasak jo, „Busturas“ praėjusiais metais patyrė daugiau kaip 200.000 Eur nuostolių ir šiuo metu tiesiog neturi lėšų, kurios leistų didinti tarpmiestinių maršrutų skaičių. Apie maršrutų gaivinimą bendrovė negalvoja, kol nepradės augti keleivių srautas.
V. Seiracko teigimu, keleivių vežėjai negali užpildyti pilnai autobusų, nes reikia laikytis saugumo reikalavimų ir keleivius susodinti šachmatų principu, užimant kas antrą sėdynę. Tai reiškia, kad negalima surinkti pajamų, kurios ir toliau drastiškai krenta. Tokia situacija keleivių vežėjus stumia į bankrotus.
Vežėjų teigimu, vienintelė paramos rūšis, kuria pasinaudojo savivaldybės įmonės, tai subsidija už prastovas darbo vietų išlaikymui ir poprastovinį laikotarpį karantino metu. Nuo š. m. sausio 1 d. nebeliko ir šios priemonės.
