Į aviacijos dangų atslenka „Brexit“ debesis
Britanijos vidaus politiniai žaidimai kelia vis daugiau klausimų, kokiu būdu pavyks Jungtinei Karalystei (JK) pasitraukti iš bendros Europos ekonominės erdvės. Svarstomi trys galimi scenarijai – švelnusis, kietasis ir nulinis.
Švelniojo scenarijaus atveju Europos Sąjunga (ES) ir JK geranoriškai susitars dėl tarpusavio santykių ir susitarime bus užtikrintos visos keturios pagrindinės ES laisvės: laisvas asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Nei keleivių, nei krovinių judėjimas oro transportu nepasikeistų. Galima pajuokauti, kad tokiu atveju kovo 29 d. kuomet įvyks „Brexit“, būtų reikšminga istorijai, bet ne jūsų kelionės patirčiai.
Kietojo scenarijaus atveju būtų sutarta dėl naujų skrydžių sąlygų tarp salų ir žemyninės Europos dalies. Greičiausiai naujomis sutartimis būtų patvirtinta esama tvarka, tačiau skrydžių bendrovėms ir oro uostams užtruktų laiko grįžti į prieš tai buvusias pervežimų apimtis. Keleiviams įsigaliotų papildomos saugumo priemonės, tokios kaip sudėtingesnės bagažo patikros procedūros ir / ar asmens patikra. Neatmestinas ir vizų klausimas.
Nulinis scenarijus piešiamas, jei abiem šalims nepavyktų susitarti dėl tolesnio bendradarbiavimo. Tuomet įsigaliotų Pasaulio prekybos organizacijos (PTO) taisyklės, kurios reguliuotų ūkinius santykius tarp abiejų pusių. Tačiau šios taisyklės neapibrėžia civilinės aviacijos santykių, o tai reiškia, kad bent laikinai sutriktų susiekimas oro transportu.
Beliko mažiau nei pora mėnesių iki „Brexit“ ir panašu, kad pildosi liūdnasis jo scenarijus. „Brexit“ plano patvirtinimas JK virto politine suirute, išėjimas iš ES primena ne sklandų procesą, o laisvą krytį.
Tai turės drastiškų padarinių civilinės aviacijos verslui Europoje. Tarptautinė Europos oro uostų sąjunga (angl. Airports Council International Europe, ACI Europe) skaičiuoja, kad dėl politinės krizės skrydžių skaičius susitrauks 93.000. Tai lems, kad keleivių visoje Europoje bus pervežta 20 mln. mažiau. Jau dabar JK oro uostuose galima pastebėti keleivių ir skrydžių skaičiaus stagnacijos požymių.
Kad geriau įsivaizduotume šių skaičių mastą, galima juos palyginti su Lietuvos oro uostų rezultatais. Europoje bus atšaukta tiek skrydžių, kiek Lietuvoje įvyksta per pusantrų metų. O nepervežtų keleivių skaičius viršytų trejų metų keleivių skaičių Lietuvoje.
Skaudusis „Brexit“ sumažins ne tik pervežimų apimtis. Tikėtina, kad bus perdalyta ir oro pervežimų rinka. Prasidės kova dėl skrydžių bendrovių registracijos vietos, nes su tuo susijusios įplaukos į šalių biudžetus. Ir ES kaip didesnis žaidėjas čia gali turėti svaresnių argumentų – britų skrydžių bendrovėms gali tekti rinktis tarp žemyno ir salų. O kur dar susitarimai su trečiosiomis šalimis, kur pervežimai vyksta pagal europines sutartis.
„Brexit“ mestels visą Europos civilinę aviaciją atgal ir naivu tikėtis, kad šie procesai nepalies Lietuvos. Nors pati Jungtinė Karalystė yra kitame ES gale, tačiau tai viena mėgstamiausių keleivių iš Lietuvos kelionių krypčių. Skaičiuojame, kad kas penktas keleivis renkasi skristi į Britanijos salas. O tai sudaro daugiau nei milijoną žmonių per metus.
Taigi šie metai aviacijai nusimato nerimastingi. Belieka tikėtis, kad sveikas protas nugalės ir niekas nesutrukdys mums aplankyti artimųjų, draugų ar kolegų Londone.
