Kompanija, kurioje galioja džentelmenų kodeksas
Įmonę įkūręs Stanislovas Kozelas nė kiek nesigaili, kad prieš 25 metus prokuroro kėdę iškeitė į verslininko duoną. Pokalbio metu jis kelissyk pabrėžia, kad verslas vystėsi nuosekliai, klasikiniu keliu, ir jokiais unikaliais lietuviškais išradimais pasigirti negali. Vis dėlto pastūmus lietuvišką kuklumą į šalį, faktai kalba patys už save: lietuviška bendrovė, atsiradusi dar tada, kai sąvoka „logistika“ skambėjo kaip burtažodis, užtikrintai rieda savo keliu jau ketvirtį amžiaus. Šiandien „Ad Rem“ grupė vienija penkias įmones ir užima ženklią vietą Lietuvos logistikos ir transporto sektoriaus žemėlapyje.
Kaip ir visa gyvenime, tam tikrus pokyčius nulemia susiklosčiusios aplinkybės, sutikti žmonės. Praėjusio amžiaus pabaiga buvo idealus metas tiems, kurie norėjo išbandyti naujus gyvenimo kelius. Aš pats esu baigęs Vilniaus universitete teisę ir dirbau prokuratūroje. Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, kartu su atgijusia tarptautine prekyba atsirado ir muitinės brokerių ar kitaip – tarpininkų – poreikis. Kartu su keletu bendraminčių įkūrėme įmonę, kuri pradėjo teikti muitinės tarpininkavimo paslaugas. Nuo to viskas ir prasidėjo.
Posūkis netikėtas, bet tik iš pirmo žvilgsnio: logistika yra ribinė veikla tarp teisės ir verslo. Teisės mano gyvenime iki šiol užtektinai, mūsų srityje teisinius klausimus tenka spręsti kasdien, ir visą spektrą – nuo darbo, civilinės, tarptautinės teisės iki baudžiamosios. Tad įkūręs verslą, ne pamiršau savo specialybę, o kaip tik ją praplėčiau – tapau universaliu teisininku. Čia ne tas atvejis, kai gydytojas atidaro restoraną (šypsosi).
Pradėjote nuo muitinės tarpininkavimo, bet šiandien esate bene universaliausią paslaugų paketą turinti sektoriaus bendrovė. Kaip formavosi „Ad Rem“ grupė?Labai natūraliai: tapus tarptautinės prekybos dalimi, priešais akis atsiveria platus vaizdas ir galimos nišos verslo poreikiams. Į Lietuvą atėjo pirmieji investuotojai, jiems reikėjo įvairiausių paslaugų, o pasiūlos beveik nebuvo. Augome kartu su visos Lietuvos ekonomika ir savo klientais, kurie mus ir ugdė, ir formavo.
Vienas pirmųjų klientų – telekomunikacijų kompanija „Litcom“, geriau žinoma „Omnitel“ vardu. Atėję į naują mūsų šalies rinką jie viską čia kūrė nuo nulio. Tapome jų logistikos partneriais ir neapsiribojome vien muitinės tarpininkavimu – jiems reikėjo pagalbos visoje tiekimo grandinėje.
Nors ir neturėjome patirties, bet buvome atviri, norėjome išmokti, veikėme išvien su savo klientais, kurie mumis patikėjo. Konsultavome, kaip importuoti įrangą, suformuoti įstatinį kapitalą iš ilgalaikio turto, paskui prasidėjo transportavimas – juk reikėjo atgabenti į Lietuvą nuo pačių paprasčiausių detalių iki brangios įrangos, buvo vežami net mobilaus ryšio bokštai, nes mūsų šalyje tais laikais nieko negamino.
Tad labai greitai nuo „Ad Rem“ įsteigimo įmonėje atsirado transporto skyrius, vėliau pradėjome teikti sandėliavimo paslaugas. Taigi mūsų paslaugų kompleksiškumą natūraliai padiktavo besivystanti rinka ir klientų poreikiai. Kita vertus, apsisprendimas siūlyti didelį spektrą logistikos paslaugų buvo mūsų strateginis sprendimas ir jis pasiteisino: šiandien tai yra „Ad Rem“ išskirtinumas rinkoje.
Sritis, į kurią atėjau dirbti, buvo tuo atžvilgiu dėkinga – susijusi su tarptautiniu verslu. Nuo pat pradžių kasdien bendravome su išoriniu pasauliu, žmonėmis, kurie užaugo gilias rinkos tradicijas turinčiose valstybėse. Vykome į užsienį, jie atvažiuodavo pas mus, kaip į naują rinką. Galima sakyti, buvome priekinėse linijose, ir pažanga, naujausios tendencijos, vakarietiška verslo kultūra mus, transporto sektorių, pasiekdavo pirmuosius.
Nenoriu, kad nuskambėtų pagyrūniškai, bet iš tikrųjų į Lietuvą atnešėme daug logistikos sprendimų, perimdami sėkmingą užsienio praktiką. Tai mums kainavo ne tik finansiškai, teko investuoti daug laiko ir pastangų, edukuoti rinką. Pavyzdžiui, kai startavome su trečiosios šalies logistikos paslaugomis, buvo labai sudėtinga įtikinti verslo dalyvius patikėti savo turtą, prekes mums, kad jie galėtų susikoncentruoti į savo pagrindinę veiklą.
Bet aš įsitikinęs, kad verslas sėkmingas tik tada, kai nuolat ieško naujų, efektyvesnių veiklos formų, įrankių ir taip juda į priekį – nebūtinai agresyviai, bet užtikrintai. Nuo pat pradžių nuėjome klasikiniu verslo keliu – augome nuosekliai, investavome į naujus, pažangius produktus, kokybę, efektyvumą, kūrėme reputaciją. Ir tas nepasikeitė per 25 metus, iki šiol mums svarbiausia ne ekspansinė, o kokybinė plėtra. Nors natūralu, kad ir žmonių skaičius, ir pardavimų apimtys, ir kiti rodikliai išaugo keliolika kartų.
Kartu su jumis į transporto ir logistikos sektorių panašiu metu atėjo ne viena bendrovė, bet daugelis jų neatlaikė konkurencinės kovos, rinkos pokyčių. Koks yra „Ad Rem“ sėkmės receptas?Sėkmės paslaptis visuomet yra žmonės, kad ir kaip banaliai tai skambėtų. Tikiu, kad kiekvienas sėkmingas verslininkas pasakytų tą patį, tačiau mūsų versle žmonės yra viskas. Ilgaamžį gyvavimą ir progresyvų augimą nulemia labai daug sudėtinių dalių – planavimas, strategija, įžvalgos, atsitiktinumai, intuicija, sėkmės faktorius. Bet už viso to, už kiekvieno sprendimo ar veiksmo stovi žmogus. Ir ne tik aš, o visa komanda.
Visų grupės įmonių vadovai užaugo pas mus – „Ad Rem“ buvo jų pirmoji ar antroji darbovietė, jie čia dirba tikrai ilgai, gerai išmano savo verslo sritį. Ir teisingai pasirenka žmones į savo komandas. Kompanija „Ad Rem“, kokia yra dabar, yra visos mūsų komandos nuopelnas. Ir mano šie žodžiai nėra viešas reveransas tiems žmonėms norint pademonstruoti, kaip juos vertinu – jie tai žino ir taip.
Kokie sprendimai padėjo atsilaikyti prieš rinkos nuosmukius, ekonomines krizes?Kaip jau sakiau, „Ad Rem“ yra viena iš nedaugelio universalių sektoriaus įmonių, turinčių labai platų produktų portfelį. Neretai ryžtamės kurti paslaugą individualiai klientui – investuojame daug, tačiau sukūrę unikalų produktą, itin specializuotą paslaugą, galime laimėti dar daugiau.
Tokia kompleksiškos veiklos strategija smarkiai gelbėjo ir per Rusijos krizę, ir pasaulinės krizės metu – kai neveikė vienas produktas, suveikė kitas. Dabar net sunku įvardinti, kuri sritis yra mūsų flagmanas – vienur daugiau apyvartos, kitur didesnis pelningumas ar daugiau žmonių. Visas savo veiklas vertiname kaip vienodai svarbias, nėra net kaip jas palyginti – čia kaip mano minėtoje 3PL logistikoje, vienas projektas gali būti labai pelningas trumpu periodu, kitas – labai perspektyvus.
Kas buvo sunkiausia versle per šį laiką?Nelabai mėgstu žodį „sunku“, jis turi neigiamą atspalvį. Galiu kalbėti apie įtemptus laikotarpius, kai reikia priimti svarbius sprendimus, bet niekas negali pasakyti, ar jie teisingi. Žinoma, sunkumų buvo, tačiau egzistencinių klausimų niekada nekilo.
Nelengva buvo pradžioje, kai tik stojomės ant kojų ir užgriuvo Rusijos krizė, daugybė vežėjų bankrutavo. Vėliau Lietuva įstojo į ES, reikėjo prisitaikyti prie iš pagrindų pasikeitusių taisyklių. Tai objektyvūs įvykiai. Tačiau mes, kaip ir bet kuri kompanija, turėjome subjektyvių problemų, tragiškų atvejų, susijusių su darbuotojais. Šitie vidiniai sunkumai sukrėtė kur kas labiau nei sudėtingos išorinės aplinkybės.
Vis dėlto kalbant apie įmonės veiklos istoriją ir jos etapus, galiu save pavadinti laimingu verslininku – man sekėsi sutikti daug sąžiningų, progresyviai mąstančių žmonių, kurie visi vedė šią įmonę į priekį, pradedant nuo darbuotojų, partnerių, klientų, baigiant bankais.
VERSLO TRIBŪNA
Tas mūsų klasikinis verslo vystymo kelias padėjo atsispirti norui pasiduoti to laikotarpio pagundoms – privatizacijos proceso gudrybėmis ir panašiai. Kai tik Lietuvoje atsirado civilizuoti skolinimosi būdai, iškart tuo pasinaudojome – už paskolą įsigijome buvusios sandėlių įmonės kontrolinį akcijų paketą.
Atsimenu, tai buvo įvykis tais laikais – pirkti iš fizinių asmenų per banką, juolab ne įrangą, pastatus ar žemę, o akcijas. Dar nuostabiau, kad ką tik į Lietuvos rinką įžengęs ir dar atsargiai vietos situaciją vertinantis bankas patikėjo ne skaičiais, surašytais šūsnyse popierių (nors vėliau, aišku, be dokumentų neapsiėjome), bet pirmiausia – mūsų idėja. Iki šiol mūsų santykiai su partneriais, tame tarpe ir banku, grįsti pasitikėjimo principu.
Iš čia ir kilo kompanijos šūkis – džentelmenai logistikoje?Kai kurie bando sakyti, kad jis diskriminuojantis (šypsosi), bet mes ramūs – daugiau nei pusė iš daugiau nei 300 „Ad Rem“ darbuotojų yra moterys. O šūkis apima bendrą džentelmeniškumo sąvoką, elgesio kodeksą, kuris atsispindi kasdieniuose darbuose – taisyklių laikymasis, žodžio tesėjimas, finansinė drausmė, profesionalumas.
Nesame pigių paslaugų kompanija rinkoje, pagrindinis mūsų matas yra kokybė ir klientų pasitenkinimas – ir tas pasakytina ne vien apie produktą, bet ir apie santykius, bendradarbiavimą. Mums svarbiausia turėti reputacinį pranašumą – tai pagrindas, ant kurio gali statyti visa kita. Šis šūkis ir įpareigoja pasitempti kasdieniuose darbuose. Oficialų savo veiklos moto priėmėme labai atsakingai – nematyčiau prasmės garsiai kalbėti apie džentelmeniškumą, jeigu mūsų žodžiai ir veiksmai nesutaptų.