Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse Lietuva išliko 13-a
Šiame indekse analizuojamos 28 Europos Sąjungos valstybės narės. Naudojant indeksą stebimi jų rezultatai atsižvelgiant į tokius rodiklius kaip skaitmeninio ryšio, skaitmeninių įgūdžių, internetinės veiklos, įmonių skaitmeninimo ir skaitmeninių viešųjų paslaugų.
Lietuvos DESI balas pasiekė 56,6 ir yra aukštesnis už ES vidurkį (54,0). Lietuva priklauso vidutinių rezultatų pasiekusių šalių grupei kartu su Latvija, Čekija, Slovėnija, Prancūzija, Portugalija, Ispanija, Malta, Vokietija ir Austrija.
„Lietuva pasiekė itin gerų rezultatų galimybių naudotis ryšiu ir skaitmeninių technologijų integracijos srityse. Lietuva pasiekė geresnių rezultatų žmogiškojo kapitalo srityje, tačiau vis dar nesiekia ES vidurkio, o tam daugiausia įtakos turėjo nuolat mažėjanti mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) absolventų dalis ir vis dar maža IRT specialistų dalis tarp visų dirbančių asmenų, nors pastaruosius porą metų stebima teigiama pastarojo rodiklio kitimo tendencija“, – rašoma indekso rezultatų išvadose.
Žmogiškojo kapitalo srityje Lietuva par metus pakilo viena vieta aukščiau – į 19 vietą. Lietuvos rezultatai gerėjo šiek tiek sparčiau nei ES vidurkis.
Be to, šalies interneto naudotojai, palyginti, labai aktyviai naudojasi naujomis judriuoju ryšiu teikiamomis paslaugomis, pavyzdžiui, mokėjimo priemonėmis, mobiliuoju e. parašu, automobilių stovėjimo, bankų paslaugomis. Pagal galimybes naudotis ryšiu ji pakilo iš 13 į 12 poziciją.
Pagal naudojimąsi internetu teikiamomis paslaugomis Lietuva yra 9 vietoje, kaip ir praėjusiais metais.
„Lietuvos interneto naudotojai ir vėl yra didžiausi interneto naujienų turinio vartotojai ES ir užima antrą vietą pagal bendravimą internetu naudojantis vaizdo telefonija, – rašoma išvadose. – Nors internetu perkančių interneto naudotojų skaičius vis dar yra mažesnis už ES vidurkį, palyginti su praėjusiais metais, šis skaičius padidėjo 5% ir šalis buvo įvertinta dviem vietomis aukščiau. Naudojimosi užsakomosiomis vaizdo programų paslaugomis srityje nepadaryta jokios pažangos ir, nors naudojimosi internetine bankininkyste rodiklis viršija ES vidurkį, per pastaruosius porą metų jis ėmė mažėti.“
Pagal skaitmeninių technologijų integraciją per metus šalis nukrito viena pozicija į 9 vietą, nors ES vidurkį vis dar stipriai lenkia. Skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje Lietuva pakilo iš 8 į 7 vietą, tačiau ekspertai vis dar pasigenda strateginės vizijos.
„Lietuva yra parengusi veiksmingas skaitmeninių paslaugų permainų skatinimo priemones, tačiau šaliai vis dar trūksta strateginės vizijos, kaip šios atskiros, daugiausia nekoordinuojamos priemonės galėtų būti taikomos kartu, siekiant sukurti modernų, atvirą, sparčiai veikiantį ir duomenimis grindžiamą viešąjį sektorių. Taigi siekiant gerinti viešojo sektoriaus institucijų veiksmingumą ir kurti pažangesnes ir visiškai sąveikias paslaugas, būtina užtikrinti geresnį šių institucijų tarpusavio koordinavimą“, – dėstoma išvadose.
[infogram id="_/U9xda2kFYsVIJNyFDqSF" prefix="rNG" format="interactive" title="Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas 2018"]
