2025-05-30 16:28

Baltijos šalys svarsto ieškoti ir kitų lėšų šaltinių „Rail Baltica“ projektui

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Europinio standarto (1.435 mm pločio) geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui gerokai pabrangus, ieškoma alternatyvių finansavimo šaltinių, jei pakankamų lėšų jam neskirtų Europos Sąjunga (ES), sako Gintautas Paluckas, premjeras.

„Ieškome alternatyvių finansavimo šaltinių, skirtų tam atvejui, jei ES kitoje finansinėje perspektyvoje (2028–2034 metų – BNS) neskirtų reikiamo finansavimo“, – po Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrų pirmininkų susitikimo žurnalistams Rygoje sakė premjeras.

Baltijos šalių premjerai penktadienį aptarė „Rail Baltica“ eigą, kiek anksčiau šią savaitę transportą kuruojantiems ministrams sutarus kartu derėtis dėl ilgalaikio ES finansavimo ir po 2027 m., kai pasibaigs dabartinė ES investicijų programa.

Gintautas Paluckas, ministras pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Gintautas Paluckas, ministras pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Pasak G. Palucko, europinė linija svarbi regiono susisiekimui ir kariniam mobilumui, todėl šalys „privalo demonstruoti politinę valią užbaigti projektą iki 2030-ųjų“.

„Deryboms dėl finansavimo iš kitos daugiametės finansavimo programos reikės pastangų ir politinės valios. Bet kartu darysime viską, kad reikiamas lėšas gautume“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

G. Paluckas yra sakęs, kad šiuo metu visam „Rail Baltica“ projektui trūksta apie 11 mlrd. Eur.

Eugenijus Sabutis, susisiekimo ministras, anksčiau teigė, jog projektui svarstoma skolintis garantuojant, kad paskola būtų grąžinta iš būsimo ES finansavimo.

Baltijos šalių auditoriai 2024 m. birželį paviešintoje bendroje ataskaitoje teigė, kad norint įgyvendinti planuojamus darbus trijose šalyse gali prireikti dar 10–19 mlrd. Eur, o vien Lietuvoje – 8,7 mlrd. Eur. 

Anot E. Sabučio, 2030 m. Lietuvoje įmanoma užbaigti projektą, tačiau jis negalėjo atsakyti, ar jau 2028 m. pavyks sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes.

Susisiekimo ministerija skelbė, kad parengs neatidėliotinų veiksmų, kuriuos būtina atlikti siekiant įgyvendinti projektą iki 2028 m. pabaigos, planą. Jį birželį turėtų tvirtinti Vyriausybės strateginių projektų portfelio komisija.

Pirmą projekto etapą, kai viena „Rail Balticos“ vėže bus sujungtos Baltijos šalys su Europa, numatyta užbaigti 2030 m. Skaičiuojama, kad šio etapo vertė trijose Baltijos šalyse turėtų siekti 15,3 mlrd. Eur.

„LTG Infra“ duomenimis, Lietuva „Rail Baltica“ projektui iki šiol yra užsitikrinusi 1,6 mlrd. Eur finansavimą, iš kurio jau  panaudota 289,6 mln. Eur (250,5 mln. Eur – statybai).

„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 km.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

52795
130817
52791