Statybos kodeksas virsta kūnu, bet neaišku, ar jį stums buldozeriu

Lapkričio pabaigoje pasirodė pirmasis Statybos kodekso projektas. Pagal ankstesnės Vyriausybės iškeltą idėją, tikslas buvo sukurti dokumentą, kuriame visos statybas reglamentuojančios teisės normos nugultų vienoje vietoje. Panašūs kodeksai naudojami Estijoje, Danijoje.

Dabar daugiau nei 100 puslapių dokumente apibrėžtos statybos teisės normos, politika ir jos įgyvendinimas, terminai, ištekliai, skaitmeninės sistemos, statybos dalyviai, jų teisės ir pareigos. Be to, įtraukti rangovų kvalifikaciniai, atestavimo klausimai, techninės veiklos sritys, statinių rūšys, joms keliami reikalavimai, apibrėžti statybos procesai ir atsakomybė.

Evaldas Klimas, advokatų kontoros „Walless“ partneris, rengęs Statybos kodekso projektą, VŽ sako, kad dokumentu siekiama sukurti nuoseklų ir konkretų reguliavimą. Anot jo, kai kodeksas taps įstatymu, jame bus sudėtos visos dabar skirtinguose įstatymuose apibrėžtos nuostatos.

„Įvedamos labai aiškios taisyklės ir struktūra. Pagrindinės normos, apribojimai nustatomi tik įstatymu, o toliau poįstatyminiame lygmenyje gali būti tik patikslinimai, bet ne nauji reikalavimai sričiai ir jie priimami tik su Aplinkos ministerijos žinia. Visos kitos institucijos, kurios nori kelti reikalavimus statyboms, turi tai suderinti su ministerija, kad jie būtų priimami ministro įsakymu“, – viziją apibūdina jis.

Pasak E. Klimo, kai kurie teisės aktai, priėmus Statybos kodeksą, turėtų tapti rekomendaciniai.

„Tai didžiausia naujiena“, – priduria advokatas.

Jis pažymi, kad svarbiausi reikalavimai kaip gaisrinės saugos, konstrukcijų atsparumo liks privalomi. Kaip rekomendacinių normų pavyzdį pašnekovas pateikia sandėliavimo patalpų aukštį, kuris dabar yra apibrėžtas Statybos techniniuose reglamentuose.

„Gal tie, kurie projektuoja sandėlius, žinos, kokio aukščio jiems reikia? Parinkus aukštį, projektuotojo reikalas suskaičiuoti konstrukcijas, kad pastatas atlaikytų“, – pažymi E. Klimas.

Nori sukurti algoritmą

„Gyvenimas keičiasi greitai, o reguliuotojas su juo nespėja. (Rekomendacinių teisės aktų – VŽ) reikia, kad organizacijos galėtų naudoti jas pirkdamos pastato projektavimą, statybas, tačiau tai neturi būti taikoma visam sektoriui, jei tai nėra susiję su esminiais saugumo klausimais“, – tikina advokatas.

E. Klimas sako, kad į šį dokumentą siekiama ne tik sudėti visus teisės aktus, bet ir sukurti algoritmą, kad statybos informacinė sistema „Infostatyba“ statytojui iškart nurodytų, kokios nuostatos ir reikalavimai jam taikomi.

Anot jo, Statybos sektoriaus vystymo agentūra jau rengia algoritmą „Infostatyboje“, kad, projektuotojams sukeliant projektus, būtų galima sužymėti informaciją langeliuose ir kad nereikėtų papildomos žmogaus patikros.

„Galbūt, kol bus svarstomas Statybos kodeksas, pavyks sukurti ir algoritmą „Infostatyboje“. Taip pavyktų net sumažinti derinančių institucijų skaičių“, – svarsto jis.

E. Klimo teigimu, atsakomybė už statinius turėtų atitekti statytojui ir projektuotojui, o savivaldybės „turi pažiūrėti grožį“.

Anot pašnekovo, Statybos kodeksas pateiktas darbo grupei ir iki kovo laukiama pastabų, vėliau jo svarstymas keliaus į Vyriausybę ir Seimą.

Tęsiamas darbas

VŽ ne kartą rašė, kad kadenciją baigusi premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė, užsimojusi sutvarkyti statybas reglamentuojančius dokumentus, savo programoje numatė iki 2023 m. pabaigos parengti Statybos kodeksą. Vėliau terminas buvo pavėlintas iki šių metų pabaigos.

Visgi kodeksas nebuvo patvirtintas ir per 2024-uosius, tačiau jo projektas išvydo dienos šviesą. Dabar dėl jo likimo spręsti turi nauja Vyriausybė. Povilas Poderskis, aplinkos ministras, VŽ sako, kad ketina išlaikyti tęstinumą ir baigti pradėtus darbus, visgi jis priduria, kad nuo lapkričio 1-osios jau atsirado daug pokyčių teritorijų planavimo bei statybos srityje, prie kurių rinkai dar reikia prisitaikyti.

„Kai bus nauja politinė vadovybė, papildomai konsultuosimės su rinkos dalyviais ir tada judėsime. Aš nemanau, kad verkiant reikia naujo įstatymo, čia pat ir dabar. Manau, kad tai nėra degantis reikalas“, – tikina P. Poderskis.

„Įstatymų leidybos procesas visada yra vienu metu ir labai ilgas, ir pernelyg ilgas. Tie, kam nepatinka, sako, kad stumiam buldozeriu, o kam patinka, klausia, kodėl taip ilgai“, – priduria ministras, paklaustas, ar sieks patvirtinti Statybos kodeksą, ar projektą dės į stalčių.

Turės komentarų

Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, VŽ sako, kad yra už tokio dokumento atsiradimą, ir mano, kad jis galėtų įnešti stabilumo.

„Gerai, kad buvusi Vyriausybė inicijavo Statybos kodeksą ir turime dėl jo didelių lūkesčių. Jei per šią kadenciją dokumentas bus patvirtintas, bus labai gerai. Pirma versija nebus greitai patvirtinta. Iš statybos dalyvių tikrai projektas sulauks ir pastabų, ir pasiūlymų, ir komentarų. Tai didelis darbas, didelė apimtis ir pagal jį daug metų reikės gyventi, todėl mes labai preciziškai žiūrime į tą kodeksą“, – sako jis.

Visgi kol kas jis neįvertino, kokie šio dokumento pranašumai ar trūkumai: anot jo, asociacija jį dar nagrinėja.

Algimantas Pliučas, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas, akcentuoja, kad tokio teisės akto atsiradimas palengvintų architektų darbą, nes panaikintų vienas kitoms prieštaraujančias normas. Jis antrina D. Gedvilui, kad dar gilinasi į šį dokumentą.

„Bet kuriuo atveju tikrai turėsime pasiūlymų, kaip patobulinti. Manau, kad pagrindinis palengvinimas bus kolizijų tarp skirtingų teisės aktų panaikinimas. Nenormalu, kai projektuojant pasikeičia vienas teisės aktas, kitas nepasikeičia, ir tada nebeaišku, projektas atitinka nuostatas ar ne“, – paaiškina architektas.

Anot jo, per 2025 m. turėtų būti užbaigta STR peržiūra, kuria siekiama panaikinti nereikalingus ir perteklinius reikalavimus.

„STR yra tokių reikalavimų, likusių nuo sovietmečio. Pavyzdžiui, kad pirmi aukštai turėtų grotas dėl saugumo, kad visuomeninių pastatų vidinės erdvės būtų matomos nuo gatvės. Pavyzdžiui, kartais architektai projektuoja pastatą gamtinėje aplinkoje, o gauna pastabą, kad pastatas turi būti matomas nuo gatvės. Kad tai padarytum, turi iškirsti medžius... Tu nenuginčysi eksperto, jis remiasi tuo punktu, kad reikia taip padaryti, priešingu atveju neturėsi ekspertizės“, – pasakoja A. Pliučas.

Rūmų pirmininko nuomone, peržiūrint STR bus panaikinti reikalavimai, nulemti sovietinio pasaulio suvokimo: „Norėtųsi palikti daugiau laisvės projektuotojams.“

Su tuo, kad STR reikia sutrumpinti, sutinka ir P. Poderskis.