Kaip „Eikos statyba“ statė Vilniaus oro uosto terminalą: nuo 1.200 susirinkimų iki grindų kelionės aplink Afriką

Almantas Čebanauskas, terminalo rangovės UAB „Eikos statyba“ vadovas, VŽ teigia, kad projektas buvo sudėtingas ir statybose reikėjo suvaldyti ne vieną niuansą. Vis dėlto pripažįsta – buvo jam ir įdomiausias.

„Man šitas projektas yra kaip kūdikis, net šiek tiek gaila buvo, kad jis baigėsi. Komanda dirbo puikiai, man nereikėjo su nerimu važiuoti į projektą. Lankydavausi kas dvi–tris savaites, bet tik todėl, kad pamatyčiau, kaip einasi. Kadangi karjerą pradėjau nuo meistro, man patinka pabėgti iš biuro ir gyvai pamatyti, kaip auga statinys“, – kalba pašnekovas.

A. Čebanauskas VŽ papasakoja, kaip sekėsi įgyvendinti projektą, su kokiais iššūkiais susidūrė ir kaip juos sprendė.

Kaip skelbta, „Eikos statyba“ laimėjo 2022 m. AB Lietuvos oro uostų skelbtą konkursą ir už 41,5 mln. Eur (be PVM) tarp VIP terminalo su konferencijų centru ir senojo keleivių terminalo pastatė daugiau nei 14.000 kv. m bendro ploto pastatą ir pertvarkė 34.000 kv. m ploto oro uosto prieigų. Dar 20 mln. Eur skirta terminalo technologinei įrangai įsigyti.

Sudėtingumas

„Eikos statybos“ vadovas sako, kad projektas buvo kompleksiškas dėl glaustų terminų, nedidelės statybų aikštelės. Jis pažymi, kad įrengti oro uosto prieigas buvo taip pat sudėtinga, kaip ir statyti pastatą.

A. Čebanausko nuomone, su šiuo projektu įmonė „realizavo savo potencialą“: „Tai buvo didžiausias įvykdytas projektas, todėl įdėjome geriausia, ką turėjome, ir dar patobulėjome.“

Projekte nuolat dirbo apie 15–20 žmonių iš inžinerinio personalo ir apie 200 statybininkų.

„Statybos vyko šalia veikiančio oro uosto. Reikėjo užtikrinti, kad transportas galėtų judėti, keleiviai išskristi. Per tą dvejų metų laikotarpį su užsakovu buvo pasirašytas 21 statybvietės perėmimo aktas. Mūsų statybvietė nuolat keitėsi. Kai pats atvažiuoji kaip keleivis, pereini ir išskrendi, bet kai ten dirbi, matai, kokie žmonių srautai būna“, – sako A. Čebanauskas.

Anot jo, statant objektą, Lietuvos oro uostai vykdė technologinės įrangos pirkimus. Tad derinti darbus teko ir su 15 jos tiekėjų, kad statant objektą lygiagrečiai būtų galima pradėti montuoti įrangą. Jei viskas būtų vykę „žingsnis po žingsnio“, esą atidarymas būtų ne 2025 m., o tik 2026 m. vasarį.

„Pavyzdžiui, bagažo įranga pradėta montuoti šių metų pradžioje. Perdavėme įrangos tiekėjui 3.000 kv. m ploto erdvę, kur jis pradėjo savo darbus. Mes visąlaik toliau statėme kitas erdves“, – paaiškina jis.

Taip pat jis priduria, kad statybvietėje nuolat lankydavosi ir smalsuolių, tad darbus tekdavo derinti ir su ekskursijomis Seimo nariams ar Lietuvos oro uostų partneriams. A. Čebanauskas pažymi, kad jos statybininkams netrukdė.

Aplink Afriką plaukusios grindys

„Eikos statybos“ vadovas akcentuoja, jog įmonė investavo į technologijas, procesų valdymą, kad užbaigtų darbus laiku.

„Kartais, jei statybos užbaigiamos laiku, girdžiu komentarų „jums pasisekė“. Mūsų sektoriuje sėkmės faktorius pats mažiausias – tik komanda, procesai ir juodas darbas, kasdienis planavimas gali duoti gerą rezultatą“, – komentuoja jis.

Pašnekovas sako, kad viena tokių planavimo priemonių – kone visas medžiagas, kurios negaminamos Lietuvoje, iš anksto užsisakyti už savo lėšas. Visgi, net ir iki detalių sudėliojus grafiką, ne viską įmanoma numatyti.

„Grindims dėjome 2 cm storio granitą, kurio plokštes iš anksto sakėmės iš Indijos. Būtent tuo metu, kai užsakymas turėjo būti išsiųstas, prasidėjo karas tarp Izraelio ir „Hamas“. Todėl visi laivai plaukė aplink Afriką“,– pasakoja A. Čebanauskas.

Anot jo, grindys terminalui atkeliavo 3 mėnesiais vėliau, nei planuota.

„Reikėjo kitaip suorganizuoti darbus, nekalbu apie finansinius kaštus, kiek transportavimas brangiau kainavo“, – dalijasi jis.

Ėmėsi projektavimo valdymo

Kita taikyta priemonė – pirmąkart projektavimo valdymą atliko įmonėje dirbantis architektas.

„Tradiciškai laimėjęs projektą lauki, kol projektuotojai daro techninį ir darbo projektus. Mes procesą pakreipėme kitaip ir darbo projektą darėme kartu nuo pat pradžios, kad sugaudytume visas detales. Šitą modelį nuo šiol taikome visuose projektuose“, – kalba jis.

„Eikos statyba“ šįkart nemažą dalį darbų atliko savo jėgomis.

„Įrengėme konstruktyvą, vandentiekį, nuotekas. Bet pasitelkėme ir partnerių“, – priduria jis.

1.200 susirinkimų

Pasak A. Čebanausko, nors projektas baigtas mėnesiu anksčiau, nei numatyta sutartyje, visgi pagal savo grafiką komanda norėjo dar greičiau. 

„Tiek mes, tiek projektuotoja Vilniaus architektūros studija, tiek techninis prižiūrėtojas, tiek užsakovas, 15 technologinės įrangos tiekėjų – visos šalys dirbome išvien. Nepaskendome biurokratijos liūne, viską sprendėme labai operatyviai. Oro uostų projektų vadovas pateikė tokį faktą, kad per dvejus metus turėjome 1.200 susitikimų, 2–3 valandų trukmės. Klausimų buvo daug, nuolat juos sprendėme kartu“, – pažymi jis.

Visgi reikėjo ir projekto korekcijų, nes jis parengtas dar 2018 m., o per laiką patobulėjo technologijos. Nors išoriškai pastatas nesikeitė, reikėjo perprojektuoti kai kuriuos sprendinius, pavyzdžiui, įvadus.

„Pastatas nėra tik dėžutė – jo širdis yra technologinė įranga, todėl statinys turi dirbti jai“, – sako A. Čebanauskas.

Pirkimo niuansai

VŽ rašė, kad terminalas keleivius turėjo priimti dar 2024 m. vasarą, tačiau dėl išaugusių statybos kaštų „Eikos statyba“ atsisakė 2022 m. pavasarį pasirašyti rangos sutartį, todėl konkursas buvo skelbiamas iš naujo.

Tąkart „Eikos statybos“ vadovas situaciją apibūdino kaip tragišką, visgi dabar mano, kad kitaip elgtis nebuvo galimybių.

„Prasidėjus Rusijos sukeltam karui Ukrainoje, pamatėme, kad 15 mln. Eur vertės konstrukcijų darbai brangsta 4 mln. Eur. Nepakeliama našta, o buvo pasakyta, kad nebus galima taikyti indeksavimo“, – kalba jis.

Pirmąkart Lietuvos oro uostai terminalo rangos konkursą paskelbė 2020 m. kovą, jį tąkart laimėjo bendrovė „Mitnija“, tačiau 25 mln. Eur (be PVM) vertės sutartis buvo nutraukta, laiku negavus valstybės finansavimo.

Skaičiuojama, kad bendras Vilniaus oro uosto terminalų plotas po šio projekto įgyvendinimo išaugo trečdaliu, o po atidarymo keleivių pralaidumas padidės daugiau nei du kartus, iki 2.400 keleivių per valandą.

Naujasis pastatas yra dviejų aukštų, pirmajame įrengta keleivių registracijos erdvė su savitarnos zona, bendros viešos erdvės, kavinės ir kitos komercinės zonos bei oro bendrovių biurai.

Kartu su naujojo terminalo statyba vyko ir prieš Vilniaus oro uostą esančių transporto prieigų pertvarka: atnaujinti inžineriniai tinklai, keičiama danga, įrengtos stoginės ir kuriama nauja, pralaidesnė transporto schema.

2025 m. laukia kitas Vilniaus oro uosto konversijos etapas, per kurį bus perplanuotos ir pakeistos senojo terminalo erdvės.