Riešėje – privačios 15 mln. Eur investicijos į sporto centrą su futbolo aikšte bei baseinu

Anot plėtotojo, tai bus vienintelis tokio tipo objektas Baltijos šalyse.

Apie 6.600 kv. m ploto pastatų kompleksas kils 3 ha ploto teritorijoje Versmių g. 31, kuriame jau įrengtas 9.100 kv. m ploto futbolo stadionas.

Jis atitinka „FIFA Quality Pro“ standartus ir bus dengtas. Rudenį atidarytas stadionas skirtas Vilniaus futbolo mokyklai „Fortūna“.

2025 m. numatytame pabaigti statyti pastate bus 1.000 kv. m ploto universali sporto salė, kineziterapijos centras, 3.200 kv. m ploto padelio kortų, taip pat smėlio zona paplūdimio tinkliniui ir tenisui, kavinė. Šalia suplanuota 200 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.

Paskutiniu etapu bus statomas 4 takelių 25 m ilgio baseinas su SPA zona.

Pabaigtas projektas bus skirtas futbolui, padeliui, paplūdimio tinkliniui, tenisui, krosfito treniruotėms, ir plaukimui.

Teresa Ulozienė, „Vilniaus išmaniosios akademijos“ verslo vystymo vadovė, teigia, jog į projektą bus investuojamos akcininkų lėšos bei naudojama banko paskola.

Šiuo metu sklypo įsigijimui, infrastruktūros ir futbolo aikštės įrengimui jau yra išleista virš 4 mln. Eur.

„Prieš vystant projektą buvo vertinamos įvairios lokacijos, tačiau mieste sklypų, kurie atitiktų tarptautinių stadionų standartus su daugiafunkciu sporto centru praktiškai nėra, todėl pasirinktas rajonas“, – teigia T. Ulozienė.

Pasak jos, futbolo stadionas veikia nuo rugsėjo, o šiuo metu bendras jo užimtumas siekia 60%. 

„Piko valandomis – nuo 17:00 val. ji užimtas pilnai, – sako T. Ulozienė, pridurdama, kad stadionas bus dengtas pripučiamu kupolu, jog būtų galima treniruotis ir žiemą. – Technologijos stipriai patobulėjo: kupolas veiks autonomiškai ir bus valdomas automatiškai. Jei ant jo bus sniego, automatiškai įsijungs šildymas, kuris tirpdys sniegą, o padidėjus vėjui, kupolo slėgis bus reguliuojamas. Šiltuoju laikotarpiu stadioną atidengsime.“

Vystymo vadovės teigimu, šiuo metu sporto centras neturi pavadinimo.

„Pavadinimas yra ant prekystalio ir vyksta derybos dėl potencialaus vardo. Kadangi objektas yra matomoje vietoje šalia Molėtų plento, kuriuo per parą pravažiuoja per 20.000 automobilių, tikimės surasti partnerį, kurio veikla sietųsi su sportu, sveikata ir bendrai visuomenės sveikatinimu ar aktyvios gyvensenos propagavimu“, – teigia ji.

„Vilniaus išmanioji akademija“ priklauso Rišardui Radzevičiui ir Voitechui Aškelovičiui. Verslininkai taip pat plėtoja Vilniaus Belmonto žirgyno projektą.

Rajone – daugiau privačių investicijų

VŽ rašė, jog už kelių kilometrų nuo šio projekto, daugiašeimis biuras „Taurus Wealth“ (buv. FMĮ „Orion Wealth“) investuoja 16 mln. Eur į naujos privačios „Šiaurės licėjaus“ mokyklos plėtrą.

Didžiojoje Riešėje, Vanaginės g. 51A, planuojama statyti 6.000 kv. m ploto pastatą. Pirmiausia ketinama atidaryti 180 vietų darželį 1,5–5 metų vaikams su pirmuoju mokyklos etapu 300 mokinių. Numatyta, kad ilgainiui jų čia galės mokytis iki 700.

Mokyklą ketinama atidaryti 2025 m. rudenį. Sklypo savininkė ir projekto statytoja yra UAB „Ugdymo NT Riešė“, priklausanti „Šiaurės licėjaus“ akcininkei UAB „Ugdymo sprendimai“.

„Taurus Wealth“ užsiims projekto finansavimu, struktūros bei jos įgyvendinimo klausimais. Biuras ketina investuoti 4,5 mln. Eur, taip pat planuojama gauti banko finansavimą.

Šiemet, kiek toliau nuo šių objektų, tačiau taip pat Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje futbolo stadioną pradėjo statyti ir futbolo klubas „Transinvest“.

Rugsėjį, įkasant kapsulę, buvo pilnai įrengta futbolo aikštė su apšvietimo stulpais bei pradėtos statyti 1.500 vietų tribūnos. Greta įrengta ir 150 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.

Tuomet pradėtos ir dviejų aukštų, beveik 700 kv. m ploto sporto pastato statybos. Jame bus rūbinės, dopingo kontrolės, medicinos pagalbos, teisėjų bei konferencijų patalpos, delegato ir žurnalistų darbo kambariai, VIP zona ir kt. 

Anot statytojų, stadionas atitiks UEFA II kategorijos reikalavimus. 

Objekto plėtrą numatyta baigti 2025 m. pavasarį. 

Investicijos į jį sieks 4 mln. Eur, neįskaičiuojant dirbtinės aikštės dangos, kurią skyrė Lietuvos futbolo federacija. Projektas finansuojamas klubo lėšomis. Projektiniuose pasiūlymuose objekto statytoju pristatoma su transporto–ekspedicine grupe susijusi UAB „Transekspedicija Invest“.

Futbolo klubo prezidentas yra Vidmantas Pelėda, „Transekspedicijos“ generalinis direktorius.

Infrastruktūros poreikis didelis

VŽ taip pat rašė, jog nors pastaraisiais metais Baltijos šalyse itin populiarėja įvairios sporto šakos, privatūs investuotojai neskuba statyti joms skirtos infrastruktūros. O šios srities ekspertai sako matantys daug perspektyvų plėtrai ir galimybę gauti patrauklią grąžą iš tokios paskirties NT plėtros.

Sandijus Pinkulis, bendrovės „Sportland“ Latvijoje generalinis direktorius, sakė pastebintis, kad Baltijos šalyse sparčiai plečiasi sporto sektorius, ypač privatus. Kai kurios sporto šakos tampa vis populiaresnės, o prekybininkai taip pat jaučia didėjančią paklausą.

„Nors dar atsiliekame nuo Skandinavijos, sportas kaip segmentas užims vis didesnę dalį mūsų gyvenimo. Prieš penkerius metus sportas buvo madingas dalykas, o dabar galiu pasakyti, kad jis yra kasdienis įprotis. Visi suprantame, kad be jo nebūsime sėkmingi versle ar asmeniniame gyvenime“, – kalbėjo jis.

Anot S. Pinkulio, labiausiai auga futbolo, teniso ir padelio populiarumas, vis dar mėgstamas krepšinis.

Ernestas Gulbis, Latvijos teniso asociacijos prezidentas, sakė, kad jam jau seniai kildavo klausimas, kodėl niekas nestato daugiau teniso klubų.

„Ilgainiui supratau, kad dažniausiai žmonės, turintys pinigų, tiesiog nelabai supranta, kur čia verslas. Kaip iš teniso uždirbti pinigų? Kaip organizuoti turnyrus? Socialines programas? Žmonės, kurie žino, kaip tai daryti, neturi žinių ir patirties, kaip statyti ir pritraukti investicijų. Todėl turi būti sinergija – tai pats svarbiausias dalykas“, – kalbėjo jis.

„Pavyzdžiui, bankai kol kas dar netiki šiuo verslu, ypač Latvijoje, nes tiesiog nėra tiek daug sėkmės istorijų. Taigi iš principo viskas priklauso nuo mūsų pačių, mūsų kartos, sporto fanatikų, kad įrodytume priešingai, jog tai normali, 15–20% grąžą per metus atnešanti investicija. Mano nuomone, tai yra įmanoma tiek kalbant apie tenisą, padelį, futbolą“, – pridūrė E. Gulbis.

Jis taip pat aiškino, kad tam tikru ekonomikos ciklu sporto infrastruktūra yra gerokai saugesnė investicija nei, pavyzdžiui, daugiabučiai ar biurai.

„Nes, padidėjus kainoms, žmonės nebeperka butų, bet paskutinis dalykas, kurio jie atsisakys, – kasdieniai įpročiai, sveikas gyvenimo būdas ar tinkamas išsilavinimas“, – sakė Latvijos teniso asociacijos prezidentas.