M. Marcinkevičiaus ir N. Numos taikos kaina – 19 mln. Eur

Dar 2022 m. vasarį patvirtintos taikos sutarties vertė niekuomet nebuvo skelbiama, o paaiškėjo dabar, anstoliui ginčijant atlyginimo dydžio jam klausimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Atrankos kolegija lapkričio pradžioje atsisakė priimti antstolio kasacinį skundą. Jis prašė panaikinti rugsėjį priimtą Vilniaus apygardos teismo nutartį. Būtent pastarojoje cituojama taikos sutartis, pagal kurią M. Marcinkevičius sumokėjo 19 mln. Eur sumą „Vilniaus prekybai“, o pastaroji visiškai atsisakė savo reikalavimų dėl likusios dalies – 84,78 mln. Eur.
Nutartimi atmestos antstolio Dariaus Blizniko pretenzijos dėl šiemet atnaujintos vykdomosios bylos išlaidų išieškojimo iš M. Marcinkevičiaus.
Rugsėjį teismas iš karto įsiteisėjusia nutartimi nusprendė, kad D. Bliznikas turi M. Marcinkevičiui sumokėti 2.660 Eur vietoj jo prašytų 17.850 Eur.
2022 m. pradžioje „Vilniaus prekyba“ pranešė pasirašiusi taikos sutartį su M. Marcinkevičiumi ginče dėl 81 mln. Eur žalos atlyginimo. Kartu su palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis bendra suma siekė daugiau nei 103,78 mln. Eur. Taikus susitarimas užbaigė daugiau nei penkerius metus trukusį ginčą.
Ginčijosi dėl „Akropolių“
Vienu turtingiausių Lietuvos žmogumi laikomo Nerijaus Numos kontroliuojama Kipro bendrovė „Bertona Holdings Limited“ tuo pačiu paskelbė iš M. Marcinkevičiaus ir jo bendrovių įsigijusi visas su „Vilniaus prekyba“ susijusių įmonių akcijas. Šio sandorio sąlygos taip pat neskelbtos.
Daugiau kaip 10% akcijų įvairiose „Vilniaus prekybos“ grupės įmonėse iki tol turėjęs M. Marcinkevičius kelerius metus konfliktavo su pagrindiniu grupės akcininku N. Numa, verslininkai tiesiogiai ir netiesiogiai buvo pateikę kelis ieškinius vienas kitam Lietuvos teismuose.
„Vilniaus prekyba“ 2016 m. gegužę už daugiau nei 400 mln. Eur iš Maltos „Relvit“ įsigijo „Akropolius“ bei kitą nekilnojamąjį turtą valdančias ar kontroliuojančias įmones „Akropolis group“, „Akropolis Real Estate“ ir „Nikola Mushanov projektas“.
Įsigyti „Akropolių“ prekybos centrus „Vilniaus prekyba“ norėjo dar 2015 m., tačiau M. Marcinkevičius teismuose bandė sustabdyti sandorį, aiškindamas, kad jam trūksta informacijos, kuri padėtų apsispręsti balsuojant.
Anot „Vilniaus prekybos“, dėl M. Marcinkevičiaus veiksmų sandoris buvo užvilkintas ilgiau kaip metus, per tą laiką „Akropolių“ rinkos vertė reikšmingai padidėjo, todėl „Vilniaus prekybai“ už juos teko sumokėti 81,2 mln. Eur didesnę kainą nei buvo suderėta anksčiau.
M. Marcinkevičius teikė ir savo pasiūlymą įsigyti „Akropolius“, tačiau „Relvit“ akcininkai jam nepritarė.
2019 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutinai paskelbė, kad M. Marcinkevičius neteisėtai ir nesąžiningai prašė sustabdyti „Akropolių“ pardavimo sandorį, o jo įgaliotas Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandį tenkino „Vilniaus prekybos“ ieškinį ir priteisė iš M. Marcinkevičiaus 81,25 mln. Eur žalą.
„Vilniaus prekyba“ yra viena didžiausių mažmeninės prekybos grupių Baltijos šalyse ir Vidurio Europoje. Ji per antrines bendroves „Maxima Grupė“, „Euroapotheca“, „Akropolis Group“, „Ermi Group“, „NDX Group“ ir „Delano“ valdo parduotuvių, vaistinių, restoranų ir kavinių tinklus, prekybos centrus Baltijos šalyse, Lenkijoje, Bulgarijoje bei Švedijoje.