„BaltCap“ su investuotojais sutarė dėl „esminių prarastų lėšų atgavimo plano sąlygų“
Kaip trečiadienį pranešė „BaltCap“, esą fondas atgaus visus 40,4 mln. Eur, kuriuos, kaip įtariama, Šarūnas Stepukonis, buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ valdytojas, galėjo pasisavinti iš jo valdomų įmonių, o fondo investuotojai nepatirs jokių nuostolių.
„Susitarimas leis visiškai padengti nuostolius ir užtikrins fondo ir jo investuotojų interesus. Tai labai svarbus etapas bendromis jėgomis atkuriant fondo finansinį stabilumą bei užtikrinant jo veiklos tęstinumą“, – pranešime sako Simonas Gustainis, „BaltCap“ tarybos narys.
S. Gustainis VŽ nurodė, kad susitarimas numato lėšų atgavimą per ateinančius penkerius metus. Likusių aplinkybių jis nekomentavo, nes „lėšų atgavimo plano detalės nebus atskleidžiamos“.
VŽ primena, „BaltCap Infrastructure Fund“ – 2017 m. įkurtas į infrastruktūros objektus ir projektus Baltijos šalyse bei Lenkijoje investuojantis fondas, kurio dydis daugiau nei 100 mln. Eur.
Remiantis „BaltCap“ informacija, į fondą buvo investavęs Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (20 mln. Eur), Europos investicijų bankas (20 mln. Eur pagal Junkerio planą), Šiaurės šalių aplinkos apsaugos korporacija (NEFCO) (2,3 mln. Eur), bankų SEB, „Swedbank“, „Citadele“ ir LHV pensijų fondai Baltijos šalyse (60% investicijų fonde), „Swedbank“ gyvybės draudimas, privatūs šeimos biurai.
Komercinis bankas „Swedbank“ VŽ patvirtino, kad pasiektas principinis sutarimas, jog „BaltCap“ kompensuos patirtus nuostolius.
Anot S. Gustainio, susitarimas pasiektas su visais investuotojais.
„BaltCap“ valdomi fondai veikia sėkmingai, o fondų valdomos įmonės užtikrina solidžią grąžą“, – tikina S. Gustainis, neatsakęs į VŽ klausimą, kokia yra fondo grąža.
Estijoje registruotas fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ iki šiol nėra pateikęs savo finansinės ataskaitos, „BaltCap“ tai padaryti žada iki metų pabaigos.
„BaltCap Infrastructure Fund“ šiuo metu portfelyje turi veikiančių projektų energetikos, švietimo, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės srityse.
Pasisavintos lėšos
Kaip skelbta, fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ įmonės „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“, „Moelta“ ir „EN Efficiency Pl“ yra padavusios kelis ieškinius dėl galimai Š. Stepukonio pasisavintų lėšų.
Vilniaus apygardos teisme yra ieškinys Š. Stepukoniui, Estijos kompanijai „OB Holding 1“, valdančiai puslapį „Olybet.ee“, ir jos antrinei įmonei Lietuvoje „Olympic Casino Group Baltija“. VŽ rašė, kad fondas teisme bando prisiteisti 16,6 mln. Eur, bet reikalavimai gali padidėti iki 29,5 mln. Eur.
Taip pat „BaltCap“ yra padavusi ieškinį, kuriame prašo iš Š. Stepukonio bei Vengrijoje veikiančios JAV vertybinių popierių prekybos platformos „Interactive Brokers Central Europe“ priteisti 5,485 mln. Eur žalos atlyginimą.
Galiausiai „BaltCap Infrastructure Fund“ priklausančios bendrovės Vilniaus apygardos teisme pateikė dar vieną ieškinį, kuriuo iš VMI siekia atgauti esą be pagrindo įgytą turtą. Kitaip tariant, įmonės iš mokesčių administratoriaus nori atgauti Š. Stepukonio vardu nuskaičiuotus 1,98 mln. Eur vertės mokesčius.
Visi šie procesai yra nevieši.
Kaip skelbta, Š. Stepukonis jau pripažintas įtariamuoju tyrime dėl labai didelės vertės, ne mažiau kaip 27 mln. Eur, turto pasisavinimo. Darius Karčinskas, už tyrimą atsakingas Europos Prokuratūros deleguotasis prokuroras, yra sakęs, kad neatmeta, jog suma gali dar padidėti.
Prokuroro teigimu, Š. Stepukonis galėjo pralošti daugiau nei 20 mln. Eur pasisavintų „BaltCap“ lėšų.
VŽ žiniomis, Š. Stepukonio lošimų apyvarta iš įmonių lėšų iš viso galėjo siekti 38,5 mln. Eur.
Šiuo metu Š. Stepukoniui pritaikytos kardomosios priemonės: jam nurodyta dėvėti apykoję ir uždrausta bendrauti su tam tikrais asmenimis. Nuo 2023 m. lapkričio, kai Š. Stepukonis buvo atleistas iš užimamų pareigų, VŽ gauti jo komentaro nepavyksta.
