Obligacijų NT plėtrai dar neatsivalgė nei emitentai, nei investuotojai

Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau platinamos obligacijos NT projektų plėtrai, kurios sulaukia investuotojų dėmesio, neretai ir didesnio, nei tikisi emitentai. Visgi ekspertė sako, kad investuotojų lūkesčiai įsigyjant vertybinių popierių dėl pinigų kainos NT atveju yra didesni nei kitų sektorių.

Ne pirmąją obligacijų emisiją platina investicijų bendrovės „Capitalica Asset Management“ fondai. Anksčiau finansavimas buvo reikalingas verslo centro „Verde“ plėtrai Rygoje, dabar taip finansuojamos biurų pastato „Sand Offices“ sostinės Žalgirio g. statybos.

Andrius Barštys, įmonės valdybos pirmininkas, VŽ komentuoja, kad, lyginant minėtus obligacijų platinimus, situacija rinkoje yra pasikeitusi gana reikšmingai: „Iš tiesų ši sritis tapo gerokai populiaresnė, žmonės vis labiau atranda obligacijas. Žinoma, palūkanos pastaruoju metu buvo labai patrauklios. Mano galva, 10% jau yra labai gerai. Ir projektai gana saugūs, pavyzdžiui, mūsiškis yra su pirminiu įkeitimu. Tai labai saugus, mano nuomone, būdas skolinti.“

Paklaustas, kaip vertina ir ar jaučia išaugusią konkurenciją, mat vis daugiau emitentų platina obligacijas, jis sako, kad bendrą temperatūrą pamatuoti sudėtinga, nes kiekvienas atvejis individualus.

„Emitentų yra visokių. Pastebiu, kad investuotojai dažnai nesigilina, kas yra tie emitentai ir kokia yra rizika. Manau, kad Baltijos šalyse dar yra potencialių (atvejų – VŽ), kurie gali sušlubuoti. Kiekvienas atvejis yra skirtingas: vieni normalūs, kiti rizikingi. Tad investuotojai turėtų pavartyti prospektą“, – kalba jis.

A. Barščio nuomone, patraukliam investuotojams pasiūlymui reikia kelių sudedamųjų dalių, viena jų – užstatas.

„Mūsų atveju rinka turbūt išgirdo apie pirminį įkeitimą, mačiau, kad kai kurie investuotojai skyrė gana įspūdingas sumas. Kitaip gali būti, kad nebūtume sulaukę tokio susidomėjimo. O konkurencijos visuomet yra“, – teigia jis, tačiau kartu priduria, kad užstatas tipiškai obligacijoms nėra privalomas.

Jis aiškina, kad šiuo instrumentu paprastai pritraukiama antraeilė (angl. junior) paskola, o pirmaeilė būna banko paskola.

„Obligacijos būna arba su paskesniu įkeitimu, arba visai be jo. Mes pasirinkome kitokį kelią, nes galvojame, kad viską finansuosime obligacijomis, o paskui, kai užpildysime pastatą, refinansuosime banke ir obligacijas išpirksime. Toks buvo planas, kad vienos rūšies skolą turėtų keisti kita – pigesnė“, – aiškina A. Barštys.

Užstatas visgi svarbu

Kad obligacijų užstatas padidina jų patrauklumą, patvirtina ir Julius Dovidonis, NT plėtros bendrovės „Realco“ vadovas. Su grupe susijusi projektinė įmonė pastaruoju metu platino obligacijas verslo centro „Hero“ statyboms Vilniaus centriniame verslo rajone.

Jo teigimu, Baltijos šalių investuotojai, įsigiję platintų vertybinių popierių, vertino projektą dėl inovatyvumo, tvarumo, lokacijos.

„Įvertinta ir tai, kad sklypas ir objektas įkeisti pirminiu įkeitimu, – tai investuotojams suteikia papildomų garantijų. Dar vienas svarbus veiksnys – finansinių įsipareigojimų vykdymas. Palūkanas mokame iš nuosavo kapitalo ir jau esame atlikę du mokėjimus, kurių suma viršija 1 mln. Eur. Tai taip pat turi teigiamą poveikį investuotojų pasitikėjimui“, – sako jis.

J. Dovidonis neslepia, kad NT plėtros bendrovei šie metai kupini iššūkių. 

„Tačiau verslo centro statybos vyko labai intensyviai, todėl sprendimas skolintis per obligacijas pateisino lūkesčius. Emisija padėjo ne tik pritraukti kapitalo, bet ir išlaikyti finansinį lankstumą bei diversifikuoti finansavimo šaltinius“, – paklaustas, kaip vertina obligacijų platinimą, teigia jis.

Šiemet rinkoje „Hero“ statyboms skolintasi du kartus: balandį – 6 mln. Eur, o rugpjūtį, planavęs pasiskolinti 4 mln. Eur, emitentas sulaukė 13,6 mln. Eur pasiūlymų iš investuotojų. Paklausą nutarta tenkinti.

„Manau, kad susidomėjimo augimą lėmė pirmiausia matomas rezultatas – verslo centro statybos įsibėgėjo, jis dideliu pagreičiu kilo į viršų. Taip pat nuo rugpjūčio obligacijos viešai kotiruojamos biržoje, atsirado galimybė jas parduoti ir nesulaukus jų išpirkimo termino, – tai papildoma paskata investuotojams“, – mano J. Dovidonis.

Didesnio, nei planuota, dėmesio sulaukė ir „Sand Offices“ obligacijos. Balandį jų išplatinta už 3,4 mln. Eur, o jau birželį norėta pritraukti 3 mln. Eur, tačiau sulaukta pasiūlymų už 9,1 mln. Eur.

„Susidomėjimo turėjome daugiau, nei tuo metu mums reikėjo pinigų. Priėmėme tokį įdomų sprendimą – nežinau dar, ar jis teisingas ar ne, – patenkinome visą paklausą. Dvejoju dėl kainos. Prognozavau, kad EURIBOR turėtų važiuoti žemyn, bet kadangi pas mus vis tiek susieta su marža virš EURIBOR, viskas lyg išeina logiškai“, – sako A. Barštys.

„Tik kad kol kas tie pinigai nėra įdarbinti. Bet mane kažkada mokė, kad jei yra pinigų, reikia juos paimti“, – priduria pašnekovas.

Tiki obligacijų patrauklumu

Anot A. Barščio, pagal planą projektui dar reikėtų 2–3 mln. Eur, tačiau kol kas nenuspręsta, kada tiksliai platinti kitą porciją obligacijų – 2024 m. pabaigoje ar 2025 m. pradžioje. 

„Šių metų paskutinėmis dienomis norime pastatą priduoti eksploatacijai. Esame suplanavę, kad dažniausiai sutartys su nuomininkais pradeda plaukti, kai statybos eina į pabaigą. Taip ir tikimės, kad dabar turėtume pasirašyti su pagrindiniais nuomininkais. Taigi galbūt metų pabaigoje ar pradžioje pavyks ir su banku ką nors suderinti. Kol kas nematau, kad planas keistųsi. Vis tiek juk atsargumo kriterijų įsidedi, nesuskaičiuoji visko milimetrais“, – paklaustas, ar nejaučia įtampos, kad kol kas objektas neužpildytas, sako jis.

O J. Dovidonis teigia, kad kitą, jau penktąją, obligacijų emisijos dalį planuojama platinti 2025 m. sausį–vasarį.

„Tai priklausys nuo sumų, patvirtintų pridavimo aktais, už atliekamus darbus, dydžio. Tad kada ir kokio dydžio emisija bus platinama, priklausys nuo finansinių srautų poreikio“, – sako jis.

Šiuo metu projektinė bendrovė „Sostinės bokštai“ yra išplatinusi obligacijų iš viso už 33 mln. Eur.

A. Barščio nuomone, nors EURIBOR mažėja, obligacijos kaip instrumentas išliks aktualus tiek NT plėtotojams, tiek investuotojams.„Manau, bankų finansavimas ir obligacijos vienas kitą papildo, o ne pakeičia. Todėl tikrai obligacijos išliks, galbūt palūkanos bus mažesnės, nes jos jau dabar mažėja. Bankai nepaskolina tiek, kiek reikia ankstyvoje projekto stadijoje. O kalbant apie kainą, net ir tie 10% (plėtotojui – VŽ) yra pigiau nei nuosavas kapitalas“, – teigia jis.

Tokios pat nuomonės laikosi ir Eglė Džiugytė, Šiaulių banko Finansų rinkų departamento vadovė. Ji sako, kad aukštų palūkanų normų aplinka privertė investuotojus labiau įsitraukti į obligacijas, o emitentai, matydami, kad vis lengviau susirinkti finansavimą, ypač stiprėjant mažmeninių investuotojų bazei, turi daugiau intencijų tai daryti.

„Manau, kad emitentai, pamatę obligacijų naudą, liks prie jų ilgesniam laikui. Vien todėl, kad jos kaip alternatyva yra normali finansavimo srauto valdymo struktūra. Pasaulyje yra visiškai normalu taip efektyvinti savo kapitalą. Bankų kreditai visuomet bus pigiausias ir geriausias pasirinkimas, kai reikia finansuoti didelius projektus. Bet jie niekuomet nėra nei pigiausias, nei geriausias pasirinkimas pačioje projekto pradžioje. Pasiskolinti brangiau, bet turėti laisvesnių pinigų, greičiau pradėti statyti ir išeiti į banko finansavimą galiausiai nebeatrodo taip brangu, kai įgauni greitį“, – aiškina ji.

Išsamų interviu su E. Džiugyte apie obligacijas NT plėtrai galite skaityti šiame VŽ straipsnyje.

Į NT žiūri kitaip

Vis dėlto, pašnekovės teigimu, nors mažėja EURIBOR, investuotojų lūkesčiai dėl obligacijų palūkanų NT sektoriuje labai skiriasi nuo kitų. 

„Atskirtis tarp NT ir viso kito yra didžiulė. Kiti skolinasi už mažiau nei 10% ir tokiu atveju labai viskas paslanku su palūkanų normų pokyčiais. NT atveju investuotojai laikosi lūkesčių, kad 10% ir daugiau. Yra išskirtinių projektų, tokių kaip „Hero“, kur daug pažengusios statybos ir kiti pranašumai, tad jie gali skolintis pigiau nei 10%. Bet kiti rinkos dalyviai, kurie nėra tokie žinomi arba kurių struktūros kitokios, nėra įkeitimo, jie jau lipa į 10% ir didesnę kainą“, – aiškina E. Džiugytė.

Ji sako, kad tai ypač atspindi ir kokią riziką obligacijų pirkėjas prisiima: su užstatu skola paprastai būna pigesnė, o be jo kaina negali būti mažesnė nei 10%, nes lyginama su rinkoje nusistovėjusiu standartu, kad akcininko grąža 15%. Mat be įkaito ar kovenanto investuotojas prisiima akcininko riziką.

„Lietuvoje apie 95–98% visų paskolų yra užtikrintos turtu, NT. Plėtrai bankai apskritai neskolina be NT įkeitimo. O Europoje 40–50% bankų paskolų nėra užtikrintos, taigi NT vystytojai gali didinti kapitalo efektyvumą, nes gali daugiau skolintis. Lietuvoje tokią galimybę suteikia obligacijos – apie 40% mūsų šalyje leidžiamų šių vertybinių popierių nėra niekuo užtikrinti. Jie labiau turi apribojimus kaip kovenantai ir pan., niekaip nestabdant galimybės pasiskolinti ir banke jau įkeičiant NT“, – aiškina Šiaulių banko Finansų rinkų departamento vadovė.

E. Džiugytė „Realco“ ir „Capitalicos“ siūlytas obligacijas išskiria būtent kaip patrauklius produktus investuotojams.

„Jie gali matyti, kad pastatai jau yra iškilę, statybos vyksta, už jų stovi stiprūs vardai, struktūra, yra visas įkeitimas. Investuotojai taip pat mėgsta dažnus kuponų mokėjimus, kadangi tai yra labai racionalu, nes gali reinvestuoti pinigus. Yra emitentų, kurie palūkanas moka net ir kas mėnesį“, – paklausta, kas šiandien patrauklu rinkai, vardija ji.

Visgi ekspertė taip pat pastebi, kad, obligacijų paklausai viršijus pasiūlą, sprendimas patenkinti visų investuotojų norus gali būti susijęs ir su siekiu didinti jų lojalumą.

„Tenkindami didesnę paklausą, emitentai, pavyzdžiui, „Realco“ ar „Capitalica“, draudžiasi riziką, nes valdo didelius projektus. Šiais atvejais tokie sprendimai priimti dėl investuotojų bazės. Investuotojai dabar yra pasidarę gana nuotaikingi ta prasme, kad kai negauna obligacijų, o tai dabar nutinka gana dažnai, jie būna labai nepatenkinti. Todėl emitentai kartais investuoja papildomai, kad būtų draugiški investuotojams“, – sako E. Džiugytė.

Pirma emisija brangiausia

Esą neturint investuotojų bazės ir pelnyto pasitikėjimo, pirmoji emisija, ypač NT sektoriuje, yra pati brangiausia.

„Dažniausiai investuotojai prašo papildomos premijos, o tai reiškia, kad palūkanos yra kur kas aukštesnės vien todėl, kad turi mokėti už savo nežinomumą. Ir kuo ilgiau esi rinkoje, kuo daugiau obligacijų leidi ir jas išperki, moki kuponus, tuo investuotojai labiau pasiryžęs skolinti, likti ir dažnai net didinti sumas“, – kalba ji.

Šiaulių banko duomenimis, apie 60–70% investuotojų lieka emitentui refinansuojant obligacijas arba platinant emisiją kitam projektui.

Kaip pavyzdį E. Džiugytė pateikia NT plėtros bendrovę „Omberg Group“.

„Neseniai įmonės leista emisija tai (investuotojų lojalumą – VŽ) įrodo, nes ji skolinasi per 1% pigiau nei pernai“, – teigia pašnekovė.

E. Džiugytė sako, kad kas savaitę sulaukia bent kelių užklausų dėl obligacijų platinimo.

„Turime atsirinkimo procesą, kokie emitentai mums tinka, o kartais tiesiog ir nespėjame. Tikrai svarbu, kada išleidžiamos obligacijos, – nėra tikslo, kad vienu metu išeitų penkios emisijos, nes jos suvalgytų viena kitą. Stengiamės srautą valdyti, tačiau besikreipiančių vystytojų skaičius eksponentiškai didėja“, – teigia ji.

„Esame suplanavę platinimus 6 mėnesiams, kas savaitę dvi, priklausomai nuo platinimo dydžio. Bet bus ir NT plėtotojų, ir keli dideli gyvenamojo bei komercinio NT projektai, kurie turėtų pasiskelbti artimiausią ketvirtį“, – paklausta, ar galima netrukus sulaukti naujų įdomių emisijų, priduria ji.